Vyniotinis su vynuogėmis

Ne esu didelė gerbėja vaisinių pyragų su tešla...nežinau kodėl, bet tiesiog man jie dažniausiai būna keisti, šitas ypač keistas, bet išmėginau, tačiau likau visai patenkinta...nes jis yra visai kitoks negu visi kiti mano mėginti :)


Reikės:
280g., miltų
1 trynys
3 kiaušiniai
druskos
4 šaukštai aliejaus
800g., kietos, labiau tinka ne tokios saldžios žalios vynuogės be kauliukų (jai labai minkštos dėkite apie 500g.,)
75g., cukraus
1 pakelis vanilinio cukraus
1 šaukštelis tarkuotų citrinos žievelių
100g., sviesto
miltinio cukraus
vanduo


Gaminimas:

Iš 200g., miltų, kiaušinio trynio, druskos ir apie 6-10 šaukštų vandens išminkykite vienalytę tešlos masę. Tešlos rutuly aptepkite aliejumi ir suvyniokite į maistinę plėvelę. Tešlą iškočioti, vynuoges nuplautiir nusausinti.
Garų vonelėje kiaušinius su cukrumi plakti, kol sutirštės. Iš karštos vonelės išimtą indą įstatyti į dubenį su šaltu vandeniu ir plakti, kol atvės. Pabaigoje sudėti vanilinį cukrų, tarkuotas citrinos žieveles ir 80 g., persijotų miltų. Atsargiai išmaišyti.
Išsitiesti ant stalo kepinių popierių, pasidėti iškočiotą tešlos lakštą, ant tešlos užtepti išplaktą masę ir sudėti vynuoges be kauliukų. Tešlą syvynioti, kraštus užspausti, kad įdaras neišbėgtų.
Vyniotinį dėti į kepimo skardą kartu su visu kepinių popieriumi ir kepti 175 laipsniu ikaitintoje orkaitėje apie 40 min.,
Vyniotinį sviestu reikės aptepti du kartus, po 20 min., kepimo ir jau iškeptą karštą. Iškepusį apibarstyti miltiniu cukrumi. Pjaustyti riekelėmis.Galima patiekti su ledais, plakta grietinėle ar citrininiu padažu.

Skanaus!!!


Priedai:
šalta plakta grietinėlė, ledai arba trynių sutirštintas cirtinų padažu.
anau gal visai skanu būtų išsikepti su sloksniuota tešla į keksiukų formas vynuoginių pyragiukų, o gal su trape tešla tiesiog pyragą (įdarą krepšiuke, angliško tipo obuolių pyrago)...hm idomu, teks išmėginti.
Gero pirmadienio :)

Vitamininis gėrimas - kompotas

Nuostabus "bacilas" užmušantis gėrimas - kompotas...labai skanus ir kaip karštas ir kaip šaltas gėrimas. an atrodo, kad labai skanu būtų pasidaryti net ir tokio gėrimo želė... įdėti atitinkamą kiekį želatinos atvėsinti ir išpilščius į cukruotus indelius sustingdyti...ooo manau būtų puiku, bet čia gal kitą sykį dabar tokiems apgaulingiems orams prasidėjus toks gėrimėlis būtų neprošal.


Reikės:

~ 5 litrai vandens
cukraus pagal skonį
4 obuoliai
nago dydžio ar daugiau imbiero, jo dėkite pagal skonį (tinka ir cukruotas imbieras)
1 kriaušė
2-3 saujos spanguolių
žiubsnelis druskos
žiubsnelis vanilės
keletas gvazdikelių
šakelė čiobrelių
griežinėlis citinos ar apelsino


Gaminimas:

Susipjaustome nuluptus ir nuo sėklyčių išvalytus obuolius ir kriaušes. Supjaustome imbierą, sudedame spanguoles užpilame cukrumi ir palaikome kol užvirs vanduo. Į vandenį sudedame gvazdikelius, vanilę, druską, čiobrelio šakelę, supilame vaisius su cukraus sirupu išmaišome ir verdame, įmetame citrinos ar apelsino skiltelę. Patiekiame karštą arba šaltą.

Galite dėti visokius vaisius, uogas kokios tik patinka...kuo daugiau ir įvairesnių tuo skaniau. Galime pacukruoti stiklinės kraštelį jai gerimas patiekiamas šaltas.

Skanaus!!!

Maltos mėsos kepsnys su slyvomis

Maltą mėsą galimą įdaryti ne tik slyvomis, bet ir migdolais,tiek virtomis daržovėmis ar virtais kiaušiniais susukti į trapią ar mielinę tešlą ir iškepti orkaitėje. Tokį mėsos kepsnį galima valgyti šiltą su padažu, su daržovėmis arba suraikytą kaip šiuo atveju patiekti šaltam užkandžiui. Taip pat pasiruošus dar nekeptą pusgaminį suvynioję į foliją galime laikyti šaldymo kameroje apie 3 mėnesius. Manęs šis patiekalas niekuomet nenuvilia, patiekiu įvairiausiais būdais ir pasiteisina.


Reikės:

2 bandelės
200g., grietinės
2 svogūnai
100g., morkų
1 šaukštas sviesto
2 šaukštai džiuvesėlių
500g., maltos mėsos
3 kiaušiniai
2 šaukštai kapotų petražolių
2 šaukštai kapotų migdolų (jai nededat slyvų)
druskos, maltų baltųjų pipirų
sauja džiovintų ar rūkytų slyvų


Gaminimas:

Bandelę supjaustyti kubeliais ir išmirkyti grietinėje. Nuluptą svogūną ir nuskustą morką sutarkuojame. Pailgą kepimo indą itepti sviestu ir apibarstyti džiuvesėliais. Jai neturite tokios formos, dėkite į masę daugiau džiuvesėlių ir ant paprastos skardos iškokite kepinių popierių ir suformuokite batono formą.
Faršą sumaišome su bandele, svogūnais, morkomis, įkušame kiaušinius, paskaniname petražolėmis ir migdoplais jai naudojame.
Dalį masės sukrečiame į kepimo indą per centrą eilute išdeliojame smulkintas slyvas ir sukrečiame likusią masę, užlyginame. Pašauname į įkaitintą orkaitę iki 150-170 laipsnių ir kepame apie valandą laiko. Iškepusią mėsą paliekame, kad atvėstu (jai naudosime šaltam užkandžiui) ir tada supjaustome.

Skanaus!!!

Varškės pyragas su bananais ir spanguolėmis

Kai mano mažoji suserga ir atsiranda daugiau laiko kartu su ja kepti, eksperimentuoti. Dukrytė man sako: mamyte, aš būsiu gaspadynė kaip tu užaugsiu...tai labai paglosto širdį, kad mano dukrytei irgi patinka krapštinėtis virtuvėje, minkyti tešlą, nors labiau matyt ją valgyti :)))

O iš tiesų kai dirbi kasdiena, tai vakare būni dažniausiai be jėgų, nesinori labai terliotis, tačiau savaitgaliai būna mūsų- mūsų šeimos pietūs ir vakarienės, namai kvepia kepiniais, kaip man tai patinka-nuostabu. O paprastomis darbo dienomis, kepami seniai išbandyti receptai, kuriuos galėtum daryti užsimerkus. Iš tiesų būna labai smagu kai atrandi kažkokį receptuką, kuris tau sukelia kažkokias emocijas, aromatinius prisiminimus..."aromaterapija". Ech taip atsitiko ir šį kartą, nes malto imbiero, kardamono ir kitų kalėdinių mano manymu kvapų mišiniai tau gražią, šiltą pavasario dieną tiesiog primena kalėdas, vieną nuostabiausių metų švenčių. Sausaininis pagrindas, lengvutis varškės kremas ir tiršta bananų bei spanguolių uogienė su citrinomis...dieviška. Šis pyragas tinka tiek paprastai tiek šventiniai dienai. O kadangi aš laukiu rytoj svečių išsikepsiu šiandien, nes sausaininiai pagrindai turi gerą savybę taip greitai nesenti, o tapti dar skanesniai, nes tada susiguli sausaininis pagrindas, normaliai sustingsta varškės kremas....mmm jau seilės tysta, ką aš čia pradėjau. O ir šiaip pyragai su varške pas mus namuose neužsilaiko. Šiame receptuke galite naudoti, bet kokią mėgstamą uogienę, džemą,manyčiau labai tiktų koks mandarinų...woooowww būtu fantastika, būtinai teks išmėginti, bet pirmąjį sykį siūlyčiau išmėginti manają. Ji gan paprastai pagaminama. Jai turite galimybe pyragą pasidarykite 1-2 dienas iki šventės, tada torto padas suminkštės ir bus labai labai skanu...

Tešla:

100 g., šalto sviesto
350-380 g., miltų
150g., cukraus
1/2 kepimo miltelių
1 a. šaukštelis prieskonių mišinio (matas kardamonas, imbieras, kvapieji pipirai, gvazdikėliai)
1 a.šaukštelis cinamono
1 v.šaukštas su kaupu medaus
1 v.šaukštas grietinės
1 kiaušinis


Varškės masė:

~250g., varškės
250g., grietinėlės
2 kiaušiniai
3-4 v.š. cukraus (jai mėgstate saldžiau galite dėti daugiau)
1 v.š. krakmolo

Uogienei:

300-400g., spanguolių šviežių arba šaldytų (aš turėjau stiklainiuke su vandeniu)
1 citrinos arba apelsino sulčių ir cedra
100-150 g., cukraus(priklauso kaip mėgstate saldžiai)
2 šaldyti bananai


Gaminimas:

Šaltą sviestą susipjaustome kubeliais ir metame į kombainą su peiliais (tinka ir kokteilinė didelės talpos), pilame miltus, maišome. Beriame cukrų, kepimo miltelius, prieskonių mišinį, cinamoną ir kitus priedus jai dedate. Išmaišome. jai medus susicukravęs - pašildome, sumaišome su grietine ir kiaušiniu, viską išmaišome ir dedame į maistinę plėvelę 20-30 min., į šaldytuvą.
Praėjus laikui, išsitraukiame tešlą iš šaldytuvo, pabarstome stalą miltais ir kočiojame apie 1 cm.,tešlos lakštą ir spaudžiame su paprasta išardoma tortine forma. Pagrindą spaudžiamia su nuimamu šonu, tarsi diiiidelį apskritą sausainį su milžiniška sausainine (tirtine) forma. Gaunasi idealiai lygus pagrindas. Aš taip darau tortams biskvitus, tada žymiai mažiau terlionės. Tešlos blynas lengvai nusiims nuo stalo, o jūs jį tiesiog įkelkite į tortinės formą ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 10 min., prieš tai galite subadyti pagrindą šakute. O kol pagrindas kepa išsiverdame uogienę.
Į puodą sudedame visus ingridientus, užpilame cukrumi. bananus galima naudoti ir šviežius ir šaldytus. jai naudosite šviežius sutrinkite. kaitiname ant nedidelės ugnies, kol spanguolės pradės sproginėli, pakaitinamae dar kokių 10 min.,
Šiek tiek uogienės užtepame ant sausaininio pagrindo ir ruošiame varškės masę.

Varškytę dedame į elektrinį plaktuvą, užpilame grietinėle ir plakame. Išplakę imamės kiaušinių. Kiaušinius išplakame su cukrumi ir tada dedame šaukštą krakmolo, atsargiai dedame į varškės kremą ir išmaišome. masė gaunasi grietinėlės konsistencijos.

Visą šią masę dedame ant sausaininio ir uogiene ištepto pagrindo, supilame ant viršaus bananų ir spanguolių uogienės, išlyginame ir pašauname į orkaitę įkaitintą iki 180laipsnių, kepame apie 35-45 min., iškepusį pyragą šiek tiek atvėsiname (kokias 10 min.) užpilame likusia uogiene ir išlyginame. kai pyragas visisškai atvės galėsime patiekti.

Karališka.....

PATARIMAS:
jai norite ir žiemą turėti šviežių spanguolių, jas nusipirkę, nusiplovę tiesiog sudėkite į stiklainiuką ir užpilkite šaltu vandeniu. Užsukite paprastu dangteliu metaliniu ar plastikiniu laikykite šaldytuve. Jai atidarysite ir panaudosite dalį uogų, pakeiskite tiesiog šviežiu vandeniu ir vėl užsukite. Puikus būdas visus metus turėti šviežių spanguolių.
jai liko sausaininės tešlos pasigaminkite pagranduko sausainėlių

Pagranduko sausainiai

Kai kepi kokio torto ar pyrago pagrindą dažnai lieka mielas pagrandukas, kurį išmesti tiesiog gaila...na būtų tiesiog smerktina jai pradėtum mėtyti...o be to kam reikia, jai galima iššsikepti skanių sausainėlių. Ypač jai sudėtis imbieras, kardamonas ir kiti ingridientai, o jai kepate kokį visai paprastutį "paskaninimų" visada galima pridėti papildomai.
O pagrandukas sausainiams liko iš "Varškės pyragas su bananais ir spanguolėmis" nuostabiam artėjančiam savaitgaliui prie gardžios arbatos.
Parašysiu receptuką, galite iš jos tiesiog prisikepti didžiulį kalną sausainių arba pasigaminti ir gardų saldėsį.

Tešla:

100 g., šalto sviesto
350-380 g., miltų
150g., cukraus
1/2 kepimo miltelių
1 a. šaukštelis prieskonių mišinio (matas kardamonas, imbieras, kvapieji pipirai, gvazdikėliai)
1 a.šaukštelis cinamono
1 v.šaukštas su kaupu medaus
1 v.šaukštas grietinės
1 kiaušinis

galima papildomai pridėti kakavos, vanilės, kokoso drožlių, riešutų sviesto ir kt., kaip čia

Gaminimas:

Šaltą sviestą susipjaustome kubeliais ir metame į kombainą su peiliais (tinka ir kokteilinė didelės talpos), pilame miltus, maišome. Beriame cukrų, kepimo miltelius, prieskonių mišinį, cinamoną ir kitus priedus jai dedate. Išmaišome. jai medus susicukravęs - pašildome, sumaišome su grietine ir kiaušiniu, viską išmaišome ir dedame į maistinę plėvelę 20-30 min., į šaldytuvą.
Praėjus laikui, išsitraukiame tešlą iš šaldytuvo, pabarstome stalą miltais ir kočiojame ploną tešlos lakštą ir spaudžiame sausainėlius, dedame į skardą galime apibarstyti cukrumi, šokoladu ir pan., kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 10 min.,

Skanaus!!!

Pyragas su varške ir gorgonzola

Vienoje knygoje radau identišką mano mėgiamos tešlos receptą tik +50g., ruginių miltų...labai susigundžiau ir nutariau išsikepti...iš tiesų į vidų dėjau tai ką mėgstu ir gavau puikų pyragėlį vakarienei ar pusryčiams. Kažkada kepiau itališką tartą su ricota ir rukola...baisiai panašu tik čia + svogūnai ir nėra rukolos (liet. grąžgražtės), o vietoje švelnios ricotos imame lietuvišką varškę ir itališką sūrį. Tartos receptukas ČIA
Šis pyragas man dieviškai skanus tiek karštas, tiek šiltas tiek visiškai šaltas. Nuostabu nuostabu... jai nemėgstate gorgonzolos (sūrių su mėlynuoju pelėsiu, tai galite dėti kokį lydytą sūrelį su kmynais arba tiesiog varškės sūrį riebesnį ir vietoje grietinės pilti grietinėlę). Iš tiesų fantazijos reikalas...dėkite viską ką mėgstate ir gausis dieviškai skanu. Puikiai tinka užkandžiui sulaukus netikėtų svečių prie taurės balto vyno...kaip tik taip ir padarysiu, pasinaudosiu pati savo pasiūlymu. Gero atrėjančio savaitgalio. Bučiuoju.

Tešlai:

120g., sviesto
200g., kvietinių miltų
50g., ruginių miltų
druskos
1 kiaušinis
2 v. šaukštai pieno


Įdarui:

~100g., rūkytos šoninės
3 skiltelės česnako (nebūtina)
~100g., dakratiškos dešros ar kito virto kumpio
šakštas sviesto ir šaukštas alyvų aliejaus
šviežių čiobrelių
4 svogūnai vidutinio dydžio arba gali būti 3 porai
2 dideli saliero lapkočiai
pakelis varškės
~150 g., gorgonzolos
1 a.š. kmynų (nebūtina)
100g., grietinės
2 kiaušiniai
muskato, pipirų, druskos.


Gaminimas:

Tešla.

Sviestą būtinai šaltą ir supjaustytą gabalėliais dedame į plaktuvą su peiliais (puikiai tiks kokteilinė), dedame druską, visus miltus ir pjaustome. Kai masė bus panaši į trupinius sipilame piena ir įmušame kiaušinį vėlplakame.
Po to išimame viska masę, perkinkome lengvai suformuojame kamuolį ir dedame į maistinę plėvelę ir kišame į šaldytuvą 20-30 minučių sušalti.
Tada išimame, iškočiojame paliekant platesnius kraštus, vėliau nupjausime uždėję ant kepimo formos ir lengvais pirštų paspaudimais išformavę dugną, imame kepiniųpopierių suglamžome ir klojame į tešlą, beriame žirnius, ryžius ar kitas kruopas. kepame apie 10 min., 180 laipsnių orkaitėje. tada išimame kepinių popierių su kruopom ir pasidedame jas kitam kartui. Tešla yrea kapryzingas, todėl galėjo šiek tiek pasitraukti. jai norime krašteliu galime kažkiek apipjauti ir tada pradedame gaminti įdarą.

Įdaras.

1. Susipjaustome šoninę ir apkepame ant nedielės ugnies su šaukštu aliejaus. Sudedame smulkiai pjaustytą virtą kumpį.
Dedame sviestą, pusžiedžiais pjaustytus svogūnus, pamaišome ir dedame pjaustytus saliero lapkočius bei česnako skilteles jai dedame. Padruskiname, įtarkuojame šiek tiek muskato, pipirų, sudedame šviežio čiobrelio lapelius. Jai masė per sausa įpilame dar šiek tiek aliejaus. Svogūnų įdaras turi būti pasitroškinęs, bet neapskrudęs.

2. Sudedame varškę, gorgonzolą, kiaušinius, grietinę bei kmynus jai naudojame ir suplakame iki vienalytės masės be jokių gumuliukų.

3. Į tešlą sudedame svogūnų įdara su visais riebalais, išlyginame ir užpilame varškės bei gorgonzolos įdarą, viską gražiai išlyginame ir kepame 160-180 laipsnių orkaitėje 25 min.,Pyrago viršus turi lengvai parusti.

Skanaus!!!!

Aviečių ir jogurto desertas

Na visi žinome, kad kartais vasarą ar žiemą, pavasarį ar rudenį norisi kažkokio saldėsio, lengvo, gaivaus, kažko tokio kitokio, negu ledai, tortai ar keksiukai...taigi labai puikus desertas tiek vaikučiams tiek suaugusiems. Labai vaikams patinka apcukruoti stiklinės ar puodelio kraštelius...prieš išpilstant desertą imame stiklinę, įmerkiam stiklinės briaun000ą i vandenį ir po to į cukrų lėkštėje ir statome į šaldytuvą. O po to paruoštą desertą...atrodo nuostabiai...kaip šerkšnas ant stiklinių :) beabejo kaip ir dauguma desertų skaniausias jis kai patiekiamas šaltas. Skanaus brangieji, o aš skubu rašyti.

Reikės:

350 ml., jogutro (gali būti su avižomis)
pakelis dr. Oetker žalatinos
200g., cukraus (priklausomai kaip mėgstate saldžiai)
300 g., šaldytų aviečių (galima dėti ir šviežias)
150 ml., vandens

Gaminimas:


Želatiną užpilame šaltu vandeniu, kad išbrinktų. Avietes susidedame į kokteilinę, užpilame cukrumi ir plakame kol neliks sėklyčių ir masė bus vientysa. Želatiną ir dalį tyrelės su maišome ir kaitiname ant silpnos ugnies, bet neužverdame. Kaitiname kol neliks gumulėlių. masė gali kiek pašviesėti, tačiau tai normalu. Tada sumaišome viską su jogurtu bei likusia tyrele.
Jai jogurtą naudojate su avižomis tai prieš tai su likusia kokteilinėj aviečių tyrele suplakite, kol neliks avižų. Viską išmaišę iki vientysos masės išpilstome į pasirinktus indelius ar puodelius, šiek tiek atvėsinę statome į šaldytuvą 2-3 valandoms. prieš patiekiant papuošiame avietėmis, plakta grietinėle ar ledais.

SKANAUS!!!

Pomidorai su parmezanu & Bašamelio padažas

Labai įdomus bei lengvai pagaminamas patiekalas (ir beje labai sveiką) – pomidorai su parmezanu.

Reikės:

šeši pomidorai,

du kiaušiniai,

100 g sutarkuoto parmezano,

druskos,

sviesto.

Bešamelio padažui reikia:

50 g sviesto,

100 g miltų,

0,5 litro pieno.

Gaminimas:

Nupjauti pomidorų viršų ir iškabinti šiek tiek minkštimo. Padaryti bešamelio padažą, pabaigoje dėti parmezaną, druską ir kiaušinių trynius. Visa tai sudėti į pomidorus. Pomidorai kepami keptuvėje apie 30 min. 180 laipsnių temperatūroje.

SKANAUS!!!

šaltinis ir skolinta foto bei kitas receptas

Apie sūrį Lietuviškąjį parmezaną / dublis 3

Nenuostabu, kad Lietuvos sūrininkai, garsėjantys gerais sūriais, sumanė gaminti ir parmezaną. Šiandien jį gamina dvi įmonės – „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“. Neturėdami jo gamybos patirties, lietuviai pasikvietė konsultantus iš užsienio. Rokiškyje sūrį sukūrė italas Andželas Frosio iš Pjačencos universiteto, o Telšiuose – kažkoks paslaptingas amerikietis.

Tačiau dar nedaug vartotojų žino apie lietuvišką parmezaną, nes žodžio „parmezanas“ tų sūrių pavadinime nėra. Rokiškėnai savo sūrį vadina „Gojumi“, jo eksportinį variantą – „Goja“, naujesnis ir tobulesnis jų „parmezanas“ – „Montecampo“ ir „Rokiškio parmezanas“ (dar labiau priartėję prie autentiškojo sūrio). Telšiškiai sūriui davė pavadinimą „Džiugas“. Parmezano mėgėjai prieš kelis metus labai nustebdavo išgirdę, kad jis gaminamas ir Lietuvoje bei parduodamas už lietuvišką kainą. Antra vertus, dar ne visi tie, kas nuolat vartoja „Gojų“ ar „Džiugą“ žino, kad tai parmezano tipo sūris. Sūrio pažinimo dar daug kam reikia mokytis. Gamindami vis daugiau pasaulyje populiaraus sūrio, kurio kokybė aukšta, o kaina daug mažesnė už importuojamo, Lietuvos sūrininkai padeda pažinti gerą bei įdomų produktą ir Lietuvos vartotojams.

Kuo gi skiriasi lietuviškas parmezanas nuo Parmigiano-Reggiano?
Originalusis Parmigiano-Reggiano daug didesnis, sveria nuo 24 iki 40 kg, o lietuviškas daromas tik 5 kg svorio, žemo cilindro formos. Kodėl mūsiškis toks mažas? Gamintojai nurodo tik vieną priežastį – vartotojų nenorą pirkti didelį kiekį. Net ir mažos 5 kg svorio sūrio galvos Lietuvoje pirkėjas visos neperka. Kadangi šis sūris labai kietas, parduotuvėje jį pjaustyti, o tikriau skaldyti, sunku – jis nedideliais gabalais sufasuojamas gamykloje. Vartotojui sūris pateikiamas sufasuotas hermetiškoje pakuotėje dviem pavidalais: gabalais ir sutarkuotas. Sutarkuotas labai patogus kaip priedas prie makaronų, salotoms ir t. t. Neatidarius pakuotės gali būti laikomas iki mėnesio. Antras skirtumas mūsų vartotojams dar neatrodo svarbus, bet Vakarų Europoje laikomas esminiu: Parmigiano daromas iš nepasterizuoto pieno, o mūsų – iš pasterizuoto. Tradicinėse sūrių šalyse Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose labiausiai vertinami sūriai, daromi kaip senovėje – iš nepasterizuoto pieno. Tokie ir yra klasikiniai sūriai. Prancūzai šaiposi iš amerikiečių, kad tie įsivedė taisykles, leidžiančias sūrį gaminti tik iš pasterizuoto pieno. Šios taisyklės priimtos ir kitose šalyse, gaminančiose industrinius sūrius – didelėse gamyklose dideliais kiekiais. Manoma, kad tai apsaugo ir gamintojus, ir vartotojus nuo nemalonių atsitikimų. Lietuvos higienos institucijos to griežtai žiūri. Trečias skirtumas iškart pastebimas to, kas pažįsta sūrį. Parmigiano struktūra labiau grūdėta ir biresnė negu mūsiškio. Tai priklauso nuo brandinimo trukmės. Kuo ilgiau sūris brandinamas, tuo gražesnė spalva ir struktūra, tuo malonesnis aromatas ir skonis. Parmigiano–Reggiano subrendusiu laikomas tik 18 mėn., senu – 24 mėn. o labai senu – 36 mėn. Nuo brandinimo trukmės priklauso ir kaina. „Žemaitijos pienas“, anot technologės Egidijos Kryževičienės, „Džiugą“ gamina taip pat skirtingos brandinimo trukmės: „Džiugas Klasikinis“ yra 6-8 mėn., o „Džiugas Ekstra“ – 12 mėn. Tai parodo graži vaško spalva, struktūra, aromatas. Kaip teigė technologė Rita Pupelienė, „Rokiškio sūris“ yra realizuojamas brandintas 3 mėn. Turbūt Lietuvos sūrininkai nebrandina ilgiau, kad pakilusi parmezano kaina nenubaidytų vartotojų. Atrodo, kad ir dabar daugiau parmezano patiekalams skaninti sunaudoja restoranų virėjai, o ne namų šeimininkės. Yra ir kitų skirtumų: skirtingos raugo kultūros, sūdymo trukmė, nokinimo būdai, tačiau pirmieji trys ryškiausi.

Siūlome Jums įdomų bei lengvai pagaminamą patiekalą (ir beje labai sveiką) – pomidorai su parmezanu:

• šeši pomidorai,
• du kiaušiniai,
• 100 g sutarkuoto parmezano,
• druskos,
• sviesto.

Bešamelio padažui reikia:

• 50 g sviesto,
• 100 g miltų,
• 0,5 litro pieno.

Nupjauti pomidorų viršų ir iškabinti šiek tiek minkštimo. Padaryti bešamelio padažą, pabaigoje dėti parmezaną, druską ir kiaušinių trynius. Visa tai sudėti į pomidorus. Pomidorai kepami keptuvėje apie 30 min. 180 laipsnių temperatūroje.

Šaltinis

Apie Itališką sūrį / dublis 2

Gorgonzola – neabejotinas šedevras

Kadangi pelėsinis sūris pasaulyje yra labai populiarūs, tai beveik kiekviena šalis turi savų šio sūrio analogų. Prancūzai turi rokforą, ispanai Picon ir Habrale, anglai stiltoną. O italai? Jie turi gorganzolą. Tai – neabejotinas šedevras.

Gorgonzola yra vienas garsiausių ir populiariausių itališkų sūrių. Jis žinomas jau nuo 879 m. pr. Kristų. Tai mėlynųjų ir pilkai žalsvųjų pelėsių sūris. Kaip ir kitas tauriųjų grybelių sūris, taip ir gorgonzola atsirado atsitiktinai, t. y. dėl smuklininko, dirbusio miestelyje netoli Milano, neapdairumo, kai sūris sandėliuke per ilgai užsistovėjo ir supelijo. Iš pradžių buvo bandyta išpjaustyti mėlynas pelėsių gysleles, bet vėliau visi, paragavę supelijusio sūrio, buvo labai nustebinti subtilaus jo skonio.

Gorgonzola pasižymi aštriu, pikantišku skoniu, kuris būdingas daugumai pelėsinių sūrių. Gorgonzolos konsistencija minkšta, tepama. Šis 48% riebumo sūris brandinamas 3,5-4 mėn. Jo žievė rausva, su išakijimais, kurie atsiranda dėl badymo brandinimo metu. Sūris badomas, kad geriau augtų Penicillium gorgonzola pelėsiai. Subrendęs sūris supjaustomas ir aštuntadaliais pakuojamas į foliją, po to dedamas į kartonines dėžes. Gorgonzolos sūris gerai lydosi, todėl labai tinka pastoms ir padažams, kuriuos italai ruošia meistriškai ir pila ant makaronų ar mėsos patiekalų.

Lietuvos prekybos centruose galima nusipirkti šio sūrio. Jis įpakuotas į polietileninę pakuotę po 150 g, kuri kainuoja apie 8 litus. Lietuvos sūrio gamintojai kol kas mums dar nepateikė lietuviškosios gorganzolos. Lietuvoje gaminamas pelėsinis sūris yra kur kas kietesnis, taigi sakyti, jog jis gorganzolos analogas, būtų neteisinga.

Beladeta protėvis Mascarpone

Mascarpone – minkštas, baltas, kremo konsistencijos sūris iš Lombardijos regiono. Tai dar viena idėja, kurią sėkmingai sūrių gamyboje panaudojo Lietuvos gamintojai. Panašaus skonio Lietuvoje gaminami tepami varškės sūreliai „Beladeta“, kurie turėtų patikti lengvo, švelnaus skonio varškės produktų mėgėjams. Tai geri ir maistingi pusryčiai nuolat skubantiems. Tiesiog užsitepkite ant mėgstamos duonos.

Pusiau kietas fermentinis sūris fontina

Jį gamina „Cooperativa Produttori Latte e Fontina“. Čia pagaminama apie 400 000 tokio sūrio per metus (t. y. 3 500 tonų). Pasak istorinių šaltinių, fontina atsirado maždaug prieš 1270 m. Sūris gaminamas iš nenugriebto Valdostanos karvių veislės (jos yra su rudomis dėmėmis) pieno. Pienas naudojamas sūrio gamybai praėjus ne daugiau kaip 2 valandoms po melžimo, t. y. labai šviežias.

Fontina sūris elastingas, mažai akytas, tirpstantis burnoje. Jis charakteringas, saldus ir malonaus, primenančio riešutus, skonio. Fontina sūris žinomas visame pasaulyje, eksportuojamas į JAV, Kanadą, Japoniją. Pjemonte šį sūrį naudoja kaip fondiu pagrindą. Nusipirkus šio sūrio, derėtų laikyti jį vėsioje vietoje ne ilgiau 8-10 parų.

Ricotta – brangus delikatesas

Ricotta – baltos spalvos, grūdėtos konsistencijos itališkas varškės produktas. Gaminamas iš avių ar karvių pieno išrūgų.

Yra kelios jos rūšys:

• Ricotta salata moliterna gaminama iš avių pieno;

• Piemontese – iš karvių pieno;

• Riccota romana.

Ricotta tinka su muskatiniu bei „Sauvignon Blanc“ rūšiniu vynu.

Lietuvoje kol kas tokio tipo sūris dar negaminamas, tačiau didžiosiose parduotuvėse galima nusipirkti itališko produkto.

•••

Taleggio, Toscanello, Scamorza, Canestrato, Caciotta, Pannerone, Provolone ir dar daug kitų itališkų gaminių, kurie žada kokybę ir žiupsnelį neišsenkamos energijos iš saulėtosios Italijos. Skanaus!

Ingrida Rancevienėi

šaltinis

Apie sūrį / meniu dublis 1

2005 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas lietuviškam varškės sūriui

Sūris buvo žinomas ir vartojamas 2000 m. pr. m. e. Senovės graikams ir romėnams sūris buvo vienas svarbesnių maisto produktų. Sūrio gamyba klestėjo daugelyje Romos imperijos vietovių. X amžiuje Italija buvo pažangiausias sūrio gamybos kraštas. Viduramžiais jų gamybą plėtė ir tobulino Vakarų Europos vienuolynai. Šiuo laiku daugiausiai sūrių gamina JAV, toliau – Prancūzija, Italija, Vokietija. Svarbiausi sūrio importuotojai yra Anglija, Vakarų Vokietija, Belgija. Sūrio eksportu pirmauja Naujoji Zelandija, toliau seka Nyderlandai, Danija, JAV.

Lietuvoje prieš I pasaulinį karą dvarų pieninės gamino šveicariškus, olandiškus, balšteino ir kitus sūrius. Nepriklausomybės laikais tos rūšies sūrį gamino privačios ir koorporatinės pieninės. Pastarosios jų gamybą buvo pradėjusios labai plėsti paskutiniais nepriklausomybės metais. Be to, Klaipėdoje buvo gaminama šiek tiek Camembert'o sūrio. Tilžės sūriui teko 78 %, olandiškam (Ėdamo) 14,2 %, bakšteino, 3,4 % visų pagamintų sūrio kiekio. Lietuvos sūrio eksportas buvo labai mažas. 1936 m. eksportuota 441,2 tonos, o 1938–908,9 tonos sūrio. Daug labiau už saldaus pieno gamybą Lietuvoje nuo seniausių laikų paplitusi baltų (varškės), arba ūkiškų rauginto pieno sūrių gamyba ir vartojimas. Dažniausiai juos gamina iš nugriebto pieno. Kad sūris būtų saldesnis ir netrapus, kartais rūgusį pieną maišo, su saldžiu pienu, o riebumui padidinti prideda grietinės ir tą mišinį kaitina, kol pieną sutraukia. Iš taip paruoštos ir nusausintos varškės slegia sūrį. Gamina jį su kmynais arba be jų. Vartoja valgiui šviežiai pagamintus arba panokintus ir išdžiovintus sūrius.

Pagrindinės sūrių grupės

Platesnė informacija pagrindiniame straipsnyje Sūrių grupės

Vienos, visuotinai priimtos sūrio klasifikacijos nėra. Pagrindiniai sūrį apibūdinantys kriterijai yra šie:

• Brandinimo trukmė - vieni sūriai ilgai brandinami, kiti valgomi švieži (tiesiog sutraukiant pieną ir nusausinant). Pvz., Mozzarella yra šviežias, nebrandintas sūris.
• Struktūra (kietas ar minkštas) - kuo sūryje mažiau skysčio, tuo jis kietesnis. Daugelis sūrių gali būti gaminami kietesniais ir minkštesniai variantais, be to, riba tarp „minkšto“, „puskiečio“ ir „kieto“ sūrio yra subjektyvi. Žinomos kietojo sūrio rūšys yra angliškas Cheddar (čederis), olandiškieji Edam ir Gouda (Chauda), šveicariškieji Emmental (daug kur vadinamas tiesiog "šveicarišku sūriu") ir Gruyère, itališkieji Parmigiano Reggiano, Pecorino, Romano.
• Gamybos būdas - gamybos metu ant sūrio gali būti leidžiama augti baltajam pelėsiui (pvz., Penicillium candida arba P. camemberti - šitaip gaminamai švelnaus skonio prancūziški sūriai Brie ir Camembert), mėlynuoju pelėsiu (pvz., Penicillium roqueforti arba Penicillium glaucum - šitaip gaminami daug sūrio rūšių, iš kurių garsiausios yra Roquefort, Gorgonzola, Stilton), bręstantis sūris gali būti mirkomas sūryme (pvz., Limburger, Munster, Appenzeller).
• Riebumas
• Pieno rūšis - dažniausiai sūris gaminamas iš karvės, ožkos ir avies pieno.

Daugeliui sūrio rūšių taikomas kilmės apsaugos taisyklės - tai reiškia, kad tam tikru pavadinimu (pvz., Roquefort arba Parmigiano Reggiano) gali vadintis tik konkrečioje vietovėje nustatytu būdu ir kontroliuojamų žaliavų. Saugomų pavadinimų vertimas (pvz., Parmigiano Reggiano išvertimas į Parmezaną) laikomas vartotojų klaidinimu.

Mozzarella

Mozzarella vadinami kelių porūšių Itališki švieži sūriai, kurie gaminami naudojant sukimą ir pjaustymą: mozzarella di latte di bufala pagamintas iš nepasterizuoto buivolės pieno; mozzarella di bufala campana pagamintas tik iš Campania buffalo pieno; mozzarella fior di latte pagamintas iš šviežio pasterizuoto arba nepasterizuoto karvės pieno, o mozarella pagaminta iš mišinių, kartais parūkytų, ir tuomet patalpintų į specialias talpas.

Šviežia mozzarella paprastai patiekiama vienai dienai, nes dėl sūrio gaminimo technologijos sūris neišsilaiko šviežias ilgiau negu 12 ar 24 valandas. Kelių tipų mozzarella taip pat naudojama daugeliui tipų picų (dažniausiai mažiau vandens turintys porūšiai) arba tiekiama su pomidoro griežinėliais ir baziliku (tinkamiausia šviežia di bufala).

Camembert (Kamambero) sūris

Camembert'o sūris yra vienas žymiausių ir mėgstamiausių sūrių Prancūzijoje, nepaisant to, kad sūris pradėtas gaminti tik nuo XVIII amžiaus.

Camembert'as pavadinimas kilo nuo Normandijos kaimelio, kur šiuo metu stovi Marie Harel – sūrio pradininkės statula. 1855 m. sūris buvo patiektas Napoleonui III, pristatytas kaip sūris iš Camembert kaimo. Sūris paliko jam didžiulį įspūdį ir nuo tada šis sūris tapo visur žinomas Camembert vardu.

Camembert'o gamyba: Pagamintas iš pasterizuoto karvės pieno. Brandinimo pradžioje, Camembert'as yra purus ir švelnus, o per laiką įgauna kreminį atspalvį (paprastai 2-3 savaitės). Tradiciškai tam paskiriama 21 diena. Camembert'as turi subtilų sūroką skonį. Geras sūris turi būti sunokęs iki pat sūrio „širdies“. Jo masė privalo turėti aiškų geltoną atspalvį.

Camembert'as puikiai dera su baguette duona. Taip pat Camembert'as puikiai dera su vaisiais ar riešutais. Geriausia jį valgyti kambario temperatūroje. Tinkamiausi vynai yra raudonas Bordeaux (Bordo) vynas arba Beaujolais.

Brie (Brie de Meaux)

Brie sūrio gamybos vieta yra nutolusi nuo Paryžiaus 50 km į rytus. Brie de Meaux yra senos kilmės sūris. Seniausi istoriniai duomenys apie Brie sūrį randami Karolio Didžiojokronikoje. Imperatorius ragavo sūrį mažame Brie miestelyje 774 m. Per Prancūzijos Revoliuciją, Liudviko XVI paskutinis noras prieš giljotinavimą buvo, kaip teigiama, gauti paskutinį Brie kąsnį.

1814 metais princas de Talleyrand organizavo europietiškų sūrių varžybas Vienos Kongreso metu. Brie de Meaux buvo apdavonatas pirmuoju prizu ir paskelbtas „Le Roi des Fromages“ (Sūriu Karaliumi). Iš daugybės rūšių Brie de Meaux yra ko gero puikiausias ir plačiausiai žinomas.

Brie gamyba: Padaryti vienam Brie de Meaux sūriui reikia apie 25 litrų pasterizuoto karvės pieno. Pagal tradiciją sūris maišomas rankomis su pelle à brie (skylėtų samčiu). Tuomet sūris pasūdomas, išimtinai tik su sausa druska.

Skonis: Brie de Meaux turi švelnumo, kurio galima tikėtis tik iš pačių geriausių pasaulio sūrių rūšių. Brie de Meaux turi labai švelnią žemės riešutų ir vaisių aromatų kombinaciją. Brie puikiai dera su šampanu. Raudonas Bordeaux (Bordo) arba Bourgogne (Burgundy) vynai yra taip pat puikus pasirinkimas.

Rokforo pelėsinis sūris

Pirmos žinios apie Rokforo sūrį siekia 79 mūsų eros metus, kuomet Plinijus Vyresnysis užsiminė apie sūrio turtingą aromatą. Rokforas pagamintas išmtinai tik iš Raudonosios Lakaunės avių pieno, šios avys ganosi milžiniškose Rouergue (Prancūzija) plynaukštėse, ir Aveyron'e. Tikras Rokforo sūris turi raudonos avies prekinį ženklą.

1411 m. Karalius Karolis VI davė teises brandinti Rokforą tik vienam kaimui: Roquefort-sur-Soulzon. Šiais laikais, Rokforo sūriai vis dar natūraliai brandinami mažiausiai 4 mėnesius tuose pačiuose kaimelio urvuose. 2003 m. buvo septyni Rokforo gamintojai. Didžiausias yra „Roquefort Société“. „Roquefort Papillon“ taip pat gerai žinoma sūrių markė. Kiti penki gamintojai yra: „Carles“, „Fromageries occitannes“, „Gabriel Coullet“, „Vernières“ and „Le Vieux Berger“.

Rokforo gaminimas: Rokforo kokybė priklauso nuo avies pieno, varškės perdirbimo, “penicillium roqueforti” grybo ir brandinimo natūraliuose urvuose. Pelėsinis grybas Penicillium roqueforti buvo rastas tuose pačiuose urvuose, kur brendo sūriai. Šiandien pelėsinis grybas dažniausiai gaunamas laboratorijose, kad būtų užtikrintas jo pastovumas ir konsistencija.

Skonis: sudėtingai nusakomo skonio, riebus ir švelnus. Rokforo sūris puikiai dera su riešutais ir datulėmis. Geriausiai tinka saldūs vynai kaip Muskatas ir Portmutas.

Parmezanas

Parmezano sūris Italijoje žinomas kaip Parmigiano Reggiano. Žodis Parmezanas kilo iš prancūziškai tariamo originalaus pavadinimo Parmigiano Reggiano. Europos Sąjungoje Parmezano pavadinimas įregistruotas kaip maisto produktų ženklas ir yra apsaugotas įstatymų. Ženklas gali būti legaliai naudojamas kalbant išskirtinai tik apie Parmigiano Reggiano DOP sūrius pagamintus tik Šiaurės Italijos tam tikroje teritorijoje.

Pagal legendą Parmezanas buvo kurtas viduramžių eigoje Bibbiano mieste, Reggio Emilia provincijoje. Šio miesto produkcija netrukus išplito į Parmos ir Modenos teritorijas. Istoriniai dokumentai parodo, kad XIII-XIV amžiuje Parmezano sūris buvo labai panašus į tą, kuris gaminamas šiais laikais.

Parmezanas buvo liaupsintas anksčiau nei 1348 Bokačo darbuose, Dekamerone jis kalba apie kalną padarytą tik iš Parmezano su makaronais.

Poveikis sveikatai

Sūryje yra daug kalcio, baltymų ir fosforo. Maistine prasme, sūris faktiškai yra koncentruotas pienas - 30 gramų čederio sūrio porcija turi tiek baltymų, kiek 200 g. pieno.

Kai kurių studijų duomenimis ^[1], sūris padeda sumažinti dantų ėduonies riziką.

Neigiamas poveikis

Kaip ir piene, sūryje yra daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios laikomos vienu iš širdies ir kraujagyslių ligų sukėlėjų. Dėl to JAV rekomenduojama valgyti ne daugiau 60 g riebaus sūrio per savaitę. Kita vertus, daugiausiai sūrio suvalgančiose šalyse - Graikijoje ir Prancūzijoje - sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra mažas.

Sūryje yra kazeino, kuris, virškinamas žmogaus skrandyje, skyla į keletą medžiagų, viena iš kurių yra opiatas kazomorfinas. Dėl to tiriamas sūrio (ir kitų pieno produktų) ryšys su vaikų elgesio sutrikimais (pvz., autizmu).

Nors žmonės, nevirškinantys laktozės, dažnai vengia sūrio, tačiau brandintuose sūriuose išlieka tik ~5 % piene buvusios laktozės, o ilgai brandintuose jos gali beveik nebūti. Ilgai brandintuose sūriuose gali būti daug histamino ir tiramino, kuris kai kuriems žmonėms gali sukelti į alergiją panašią reakciją.

JAV nėščioms moterims patariama vengti sūrio su mėlynuoju pelėsiu ir trumpai brandinto sūrio dėl galimo listerijos bakterijų poveikio vaisiui^[2].

Įdomybės

Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle yra pasakęs apie Prancūziją: "Comment voulez - vous gouverner un pays qui a deux cent quarante - six variétés de fromage? (Kaip valdyti šalį, kurioje yra 246 sūrio rūšys?) (citata iš Les Mots du Général, Ernest Mignon (1962). Tačiau šiuo metu Prancūzijoje priskaičiuojama nuo 350 iki 400 sūrio rūšių.

Šaltiniai

1. ↑ National Dairy Council. Specific Health Benefits of Cheese. Retrieved October 15 2005
2. ↑ Listeria and pregnancy, from the American Pregnancy Association. Retrieved 28 February 2006.

Karlsono mėsos kukuliai

Kai pagaminsite ir paragausite garsiųjų filmuko herojaus mėsos kukulių, iš kart suprasite, kodėl jie taip paslaptingai dingo nuo Freken Bok stalo (žinoma, su Mažylio ir Karlsono pagalba). Ypač jie patinka vaikams. Nes kepami nedidukai, dar labai tinka kaip užkandis svečiams juos veriant ant iešmukų keičiant agurku, pomidoru ar kita daržove. taip pat dar karštus galima išvolioti kietajame sūryje ir irgi smeigti ant ieškumo su daržove. Tik kai valgysite nenusikąskite sau pirštų, nes labai jau skanūs, nors kaip pasakytų Karlsonas: "vieni niekai - gyvenime visaip atsitinka" :)

Reikės:

250g. maltos maišytos bet kokios mėsos (aš maišau kalakutieną su jautiena)
250ml., grietinėlės
100g., džiuvesėlių
3 kiaušiniai
1 s.š. druskos
100ml., pomidorų padažo
0,5 a.š. pipirų
0,5 prieskonių mišinio (aš darausi pati dedu visko po a.š. : kmynai, raudonėlis, petražolės, bazilikas ir viską sumalu, susidedu į kokį nors indelį kitam kartui)
Jai norite galite papildomai įdėti kapotų petražolių.


Gaminimas:

Sumaišome grietinėlę su džiuvesėliais. Sudedame likusias sudedamąsias dalis, išmaišome ir paliekame pusvalandžiui šaldytuve. Drėgnomis rankomis formuojame mažus apvalius kotletukus (kotletukai turėtų būti ne didesni kaip stalo teniso kamuoliuko), kepame vidutinėje temperatūroje.

SKANAUS!!!

Moliūgų kotletai

Moliūgas ypač vertinga sveikatai daržovė: mažai kolorijų, račiau gausu organizmui būtinų medžiagų.

Reikės:

400g., moliūgų
1 a.š. druskos
500ml., grietinėlės
2 v.š. manų kruopų
0,5 v.š. cukraus
2 kiaušiniai
džiūvesėlių apvoliojimui

Gaminimas:

Nulupkite ir sutarkuokite moliūgą, pagardinkite drusk ir 10 min., palaikykite ant sietelio. Gerai nusunkite visą skystį. Dėkite moliūgus į puodą, užpilkite grietinėle ir 5 minutes patroškinkite. Kai šiek tiek pravės, įmaišykite manų kruopų, cukraus ir kiaušinių. Formuokite mažus kotletukus, apvoliokite juos mdžiuvesėliuose ir iš abijų pusių apkepkite aliejuje. Patiekite vienus su grietine ar prie žuvies, mėsos patiekalų.

SKANAUS!!!

Vyšnių tiramisų

Reikės:
200 ml stiprios kavos
4 šaukštai likerio „Amaretto“
75-100 g biskvito (naudojau šokoladinį biskvitą, jis ypač tinka su kava ir vyšniomis, tačiau kitą kartą bandysiu su vaniliniu)
4 kiaušinių tryniai
125 ml cukraus miltelių
300 g vyšnių
250 g sūrio „Mascarpone“
250 g grietinės
1 šaukštelis vanilinio cukraus

Papuošimui
Kakavos miltelių ir mirkytų ar šviežių vyšnių (nebūtina)

Gaminimas:

Biskvitą sulaistykite kava su likeriu, kad būtų šlapias. Išplaktus kiaušinio trynius su cukraus milteliais pakaitinkite stikliniame inde, kuris plūduriuoja verdamame vandenyje. Palaukite kol masė sutirštės. Atvėsinkite. Nuplaukite vyšnias. Išimkite kauliukus. Suberkite į kiaušinio masę. Sumaišykite sūrį „Mascarpone“ su grietine ir vaniliniu cukrumi. Biskvitą ištepkite puse šios masės. Paskirstykite kiaušinio ir vyšnių masę. Paskirstykite likusią sūrio masę. Pabarstykite kakavos milteliais. Laikykite šaltai.

SKANAUS!!!

Pyragas "Naktis"

apie 40 vnt.

Reikės:
100 g sviesto arba margarino
4 kiaušiniai
600 g „Dansukker“ šokolado skonio cukraus miltelių
600 g miltų
4 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių
200 ml vandens
sviesto ir manų kruopų kepimo formai paruošti

Papuošimui:
50 g sviesto arba margarino
400 g „Dansukker“ šokolado skonio cukraus miltelių
50 ml stiprios, šaltos kavos
kokoso drožlių (jai neturite tiks, smultinti kokie nors mėgiami saldainiai tarkim "Opera", "Lion")

Gaminimas:

Paruoškite pailgą kepimo formą. Įkaitinkite orkaitę iki 200º C.
Ištirpinkite maistinius riebalus ir leiskite jiems atvėsti.
Išplakite kiaušinius su šokolado skonio cukraus milteliais iki purumo. Sumaišykite miltus ir kepimo miltelius ir įmaišykite į kiaušinio masę.
Supilkite maistinius riebalus ir vandenį. Tešlą išmaišykite ir supilkite į pailgą kepimo formą.
Kepkite orkaitės viduryje maždaug 25 minutes.

Taip pasigaminsite glajų
Ištirpinkite sviestą arba margariną. Sumaišykite su šokolado skonio cukraus milteliais ir kava. Paruoštą glajų užpilkite ant pyrago. Užbarstykite kokoso drožlių. Supjaustykite pyragą gabalėliais.

SKANAUS!!!

Kokosinis pyragas

Traškus pyragas su kokosine mase ir šokolado glaistu- tikras malonumas visai šeimai. O ruginiuose miltuose kur kas daugiau vitaminų bei mineralų nei kvietiniuose. Šis pyragas yra pigus, tačia labai skanus ir lengvas. Pas mus namuose jis neužsilaiko niekada :)

36X40 cm., kepimo skardai reikės:
400g., ruginių miltų (jai neturite tiks ir kvietiniai)
200g., sviesto
1 kiaušinis
žiupsnelis druskos
70g., cukraus

Įdarui:

4 kiaušiniai
70g., cukraus
200g., 22% grietinės
1 pakelis vanilinio cukraus
75g., grietinėlės
200g., kokoso drožlių
pusės citrinos tarkuotos žievelės (nebūtina)
100g., šokoladinio glaisto

Gaminimas:

Maišykite miltus, gabaliukais sudėkite sviestą, cukrų, kiaušinį bei druską, kol susidarys vientisa masė.
Iš tešlos suformuokite rutulį ir dėkite pusvalandžiui į šaldytuvą. Įkaitinkite orkaitę iki 200 C
Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. trynius išsukite su grietine, vaniliniu ir paprastu cukrumi. Baltymus išplakite iki standžių putų ir kartu su kokoso drožlėmis bei citrinos žievele sumaišykite su trynių mase.
Kepimo skardoje iškočiokite lakštą ir suformuote auštus kraštus. Į ją sukrėskite paruoštą įdarą.
kepimo skardą pašaukite į orkaitę ir kepkite 25-30 min., kol gražiai pagels. Ištraukite, atvėsinkite.

Pasiruoškite šokolado glaistą,man puikiai tinka dansukker'io šokoladinis glaistas, labai paprastai paruošiamas ir puikiai tinka. Papuoškite dailiais šikoladiniauis raštais. Labai gražiai gaunasi, jai masę sudedame i polietileno maišelį, prakerpame kampuką ir spaudžiame plonomis juostelėmis.Palaukiamekol sustings glaistas, pjaustome į 20 mažų stačiakampių gabaliukų. Nuostabus skonis ir aromatas.

SKANAUS!!!

Senoviški sviestiniai sausainiai "Apelsinukas"

Visi iš vaikystės pamenam tą nuostabų naminių sausainių kvapą,skonį...kaip padėdavome mamai spausti per konditerinį švirkštą ar mėsmalę su sausaininiais antgaliais sausainius...och nuostabūs laikai,nuostabūs prisiminimai...


Reikės:

125g., sviesto
125g., cukraus
1 pakelis vanilinio cukraus
2 v.š. konjako, likerio ar kažkokio alkoholio
1 v.š. apelsino žievelės (galima maišyti tarkim mandarino su citrinos)
~250g., miltų
1 kiaušinis

Gaminimas:

Sviesta sutarkuoname per burokinę tarką, supilame cukriuką, vanilinį cukrų ištriname iki vienstysos masės. Mušam kiaušinuką, sudedame likusius produktus ir maišome iki vienalytės masės. Viską galima maišyti ir kombainu bus greičiau ir masė buis labai puri.
Tada išklojame skardą kepimo popieriumi ir įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių, kepsime apie 15min., peiklausomai nuo sausainiukų storio.
Sudedame masę į konditerinį švirkštą ir spaudžiame sausainiukus kokios tik norime formos. Aš pasirinkau tradicinę naminių sausainių formą -juosteles.
Šie sasuainiukai gali stovėti ilgą laiką jai laikysime sandariame inde sausoje vietoje.

SKANAUS!!!

Vištienos kepenėlių laiveliai

POSTRINGAVIMAI:Jeigu užkandis skirtas vakarėliui, sudėkiteį lėkštę, uždėkite pagardo ir skanus, jokių papildomų priedų nereikia.Galite patiekti ir su majonezu. Dažniausiai žmonės net nesupranta ką suvalgo ir būna labai nustebę, kad tai kepenėlės :) Taip pat galite ruošti ir kiaulių ar kitas kepenėles tik prieš tai išmirkant piene. Mano mažoji labai mėgsta šiuos blynukus, tik valgo be padažiuko,nes nemėgsta pirktinio pomidorų padažo,o su įvairiom košėm visada :) SKANAUS!!!

Reikės:
Vištų kepenėlės - 500 g
Miltai - 2 valg. šaukšt.
Kiaušinis - 1 vnt.
Vegetos pagal skonį (ir daugiau jokių papildomų prieskonių)
Aliejus kepimui




Padažas-pagardas:

Svogūnai
Pomidorų padažas


Gaminimas:

Sumalame kepenėles, mušame kiaušinį ir dedame miltus bei vegetą. Viską gerai išmaišome. Masė gaunasi skystoka, tačiau kepant kepenėles sustangrės ir nepraras savo sultingumo. Kepkite kaip miltinius blynukus. Jeigu vaikučiai nemėgsta kepenėlių, galite susimalti kartu ir virtas morkas, saliero gabaliuka, galima svogūnėlio šiek tiek iš kart sušvelnės kepenėlių skonis ir vaikeliai puikiai suvalgys net nesupratę ka "suraitė".

Keptuvę įkaitiname įpilame aliejaus, sudedame smulkintus svogūniukus ir kepame ant silpnos ugnies kokiu 10-15 min., kol sumikštės (silpna ugnis reikalinga tam, kad svogūnai netaptųkartūs ir nesmirdėtų) tuomet padidiname ugnį ir kepame dar keleta minučių kol taps gražios gintaro spalvos, dedame pomidorų padažą, jeigu reikia galite dėti prieskonių (pipiriukų, druskytes). Sudedame blynukus į lėkštę ant viršaus šio padažiuko, pagardo, taip pat [patiekti galima su bulvių koše, morkų koše, troškintomis daržovėmis, bulvių&moliūgų piurė ir t.t.

Kepenėlės labai sveika vaikučiams, nes juose gausu įvairiausių vitaminų, daug geležies ir kt., naudingų medžiagų apie kurias galite pasiskaityti internete, jeogu vaikiukas nemėgsta galima iš lėto bandyti pratinti, sumalant į vidų morkyčių virtų ar kitų daržovyčių, kurios iš esmės pakeis skonį ir nemanau, kad mažylis supras ka valgo :) aš savo mažają taip pratindavau po truputuką prie normalaus maisto įmaišant vis didesnių gabaliukų ar kitokio skonio :)

Gimtadienio sausainiai

Nuostabu...kada gali fantazuoti, klijuoti, gaminti, daryti...viską savo vaiko gimtadieniui, juk vaikystė toks nuotabus laikas, kada gyvenimas be rūpesčių, kada tavo gimtadienis yra viena nuostabiausių švenčių metuose. O man tai puikus laikas, kada galiu savo vaikui padaryti vieną geriausių ir įsimintiniausių švenčių. Kada pilnas padėklas sausaininių šuniukų, pelėdų, zuikučių ir kitokių gyvūnėlių, kada pilna tešlos pyragaičių paršiukų su įdarais, kada pilna saldainių-siurprizų, daug balionų ir viskas taip gražu....fantastiška...dievinu tai. Kada matau žėrinčias vaiko akeles, džiūgavimus ir kiekvienas aiktelėjimas būna toks nuoširdus, naivus ir vaikiškas pamačius ryte iškeptus sausainius šuniukus, pelėdžiukes ir kitus gyvūnėlius, kada padeda puošti namus balionais, o tėveliai dar padeda pasijusti pačiu reikalingiausiu žmogučiu, be kurio pagalbos neva neįmanoma būtų išsiversti, ir aikčioti iš laimės ir sakyti va kokia tu šaunuolė dukrytė, kaip padedi tėveliams...tai juk toks nuostabus metas kada galime būti su savo vaikais, kada matome kaip jie auga, vystosi, kaip padeda, džiaugiasi ir pyksta...negaliu žodžiais apsakyti to jausmo...kai kurios moterys gal būt manęs nesuprastų, kaip man neįgrįso tūnoti namuose...bet matyt aš esu gimusi būti mama, nes randame kalnus užsiėmimų ką veikti, čiuožinėjame, lakstome, skaitome knygutes, žiūrime kartu filmukus, kepame, verdame, žaidžiame namus ir geriame įsivaizduojamą arbatą ar "brangią" kavą kaip ji karta yra sakiusi :)veikiame viską ką rik norime tik KARTU.Ir aš nenoriu praleisti nei vienos savo vaiko augimo, tobulėjimo akimirkos, nes kiekviena minutė yra čia ir dabar, juk viskas taip greitai praeina, juk taip greitai auga vaikai...neee aš noriu matyti viską ir nepraleisti nieko, būti šalia ir tobulėti kartu su savo vaiku...štai ko aš noriu, būti visada šalia, nes aš esu mama.
Kažkaip pasidaviau naktiniams apmastymams artėjant grįžimui į darbą...matyt labai aiškiai matosi iš mano sentimentalių pasisakymų, kad nedegu noru grįžti ne todėl, kad aplinka nemaloni, ar žmonės su kuriais bendravau pasidarė nemalonūs ar panašiai, o tik dėl to, kad tiesiog matyt esu gimusi būti mama ir noriu būti šalia ir tiek. Galima nekreipti dėmesio į mano postringavus, o galima ir giliau pažvelgti į mano žodžius...ir užduoti sau klausimą. Ar praėjusią akimirką įmanoma sugražinti?

Na o dabar pakalbėsime apie gamybinius dalykus. Idėjas klijavimo, gamybos pasiskolinau iš kitų blogerių, tačiau pats tešlos receptukas mano asmeniškai sukurtas, todėl nedėsiu jokių aktyviųjų nuorodų į šaltinius, nes pasiskolinau pačias lipdymo, formavimo idėjas, tačiau ne patį receptuką. Gavosi labai skanūs, trapūs, gimtadienio sausainiai su mandarinų gaidele. Puiku!Tikiuosi pasigaminsite ir Jums patiks...

Reikės:

275 g. tikro sviesto

~100g., kepinių margarino

3 kiaušinio trynių

1 kiaušinio

Mandarino cedros

Šiek tiek valinės ar vanilinio cukraus

0,5 stiklinės cukraus

0,5 stiklinės cukraus pudros

~500g., persijotų miltų (dėkite miltų tiek kol tešla nebus per trapi ir per lipni, pajusite patys, nes šiaip labai priklauso kokius miltus dėsite, bet kiekis gali svyruoti )

~200g., kakavos miltelių

0,5 a.š. kepimo miltelių

Šokoladinių pabarstukų, pagaliukų, vermišėlių vadinamų

Pailgų irisiukų, taip pat puikiai tiks pieniškas šokoladas, apvalūs m&m spalvoti saldainiukai, galime dėti visus saldėsius ir net džiovintus vaisius

Saulėgražų

Gaminimas:

Sutarkuojame sviestą ir kepinių margariną bei mandarino cedrą, ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį ir kiaušinio trynius, išmaišome iki vientisos masės, sijojame miltus kartu su kepimo milteliais, minkome tešlą, trečdalį tešlos atskiriame suvyniojame į maistinę plėvelę išdedame į šaldytuvą mažiausiai valandai.

Kitą pusę sumaišome su kakavos milteliais ir išminkome, taip pat susukame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą.

Išėmę palaikome kambario temperatūroje, kol tešla šiek tiek sušils, tada išminkome.

Sausainiai šuniukai: formuojame kamuoliukus, putpelės kiaušinio dydžio, spraudžiame į viduriuką pusę irisiuko ir suformuojame kamuoliuką, smeigiame iš šokolado pabarstukų akytes, burnytę, o iš šokoladinės masės formuojame ausytes bei nosytę, klijuojame patepdami vandeniu. Dedame į kepinių popieriumi išklotą skardą. Kepame apie 30-40 min., 180 laipsnių orkaitėje.

Sausainiai pelėdos: Iškočiojame lakštą iš baltos tešlos, padedame ant kepinių popieriaus į centrą dedame šokoladinės tešlos „dešrą“ ir formuojame lazdą. Kartu su kepinių popieriumi dedame vėl į šaldytuvą pusvalandžiui. Supjaustome maždaug 1 cm pločio riekelėmis. Klijuojame dvi riekeles krašteliais vieną šalia kitos su vandeniu, pirštais formuojame ausytes ir dedame į kepinių popieriumi išklotą skardą, dedame lukštentas saulėgrąžas į akių vietas. Iš tešlos pasidarome snapelį (snapuką galite darytis ir iš plaktų kiaušinio baltymų, morengais, išspaudžiant konditeriniu švirkštu, dar galite įspausti riešutą ir kt.).

Akytes galite daryti iš šokolado burbuliukų, saldainių, pabarstukų ir kt., norimų ingredientų.

Štai ir baigtos mūsų pelėdžiukės! Kepame apie 20-30min., vidurinėje orkaitės lentynoje 180 laipsnių orkaitėje.

Jeigu liko baltos tešlos, galite išsikepti plokščių sausainių su formelėmis, aš dar dariau pastatomus sausainius mažus zuikius, didelius zuikius su užrašais (matysite foto), taip pat mažas pėdutes ir delniukus , dėjau vietoj konfety ant stalo. Labai gražu. Ir kad iš vienos tešlos tik padarius kelių spalvų, galite padaryti daug skirtingų formų, bet vienodo skonio sausainių...vaikus tai ypač džiugina... tai juk tikras vaikiškas gimtadienis... kada daug gyvūnų, spalvų, formų..smagumėlis...nuostabu!!!

SKANAUS!!!

Originali sausainiukų lipdymo idėja (tačiau ne pats receptas), bet jeigu norėsite originalių sausainiukų recepto viską rasite čia: šuniukai, pelėdžiukai