Rodomi pranešimai su žymėmis Arbatos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Arbatos. Rodyti visus pranešimus

2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Apie sveikatą / prof. dr. Juozas Ruolia

Svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.“

Vaistiniai augalai buvo pirmieji natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje – ir nevadinkime to lengvu raganavimu. Fitologija – mokslas apie gydymą augalais.

Skauda galvą – šast piliulę už žando. Žmonės tapo sintetinių vaistų ir maisto papildų vergais ir nepelnytai pamiršo nuo senovės vartojamas žoles. Gyvename nesveikai, o paskui klausiame – iš kur tos ligos atsirado. Iš mūsų pačių, ponios ir ponai. Fitoterapeutas, onkologas, profesorius Juozas Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją. Į Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėją fitoterapeutą, onkologą, profesorių Juozą Ruolią kreipiasi daugybė ligonių ir jiems pagelbėjama sudarant žolių mišinius kiekvienam asmeniškai, gerina gyvenimo kokybę po onkologinių operacijų ar spindulinio gydymo, kad vėžys pamirštų kelią į jų kūno namus. Jo mažulytis kabinetas svaigiai kvepia žolių mišiniais. Šis kvapas kur kas malonesnis nei mano kvepalų. J. Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją.

Apie savigydą

Savigydos rezultatai dažnai būna pražūtingi, – aiškina J. Ruolia. – Žmonės, gerdami visokių papildų ir žolių – sidabražolių, ugniažolių, musmirių, uždelsia, kol vėžys ar kita liga išplinta. Jokių vaistažolių nuo pirminio vėžio nėra. Nesupaprastinkime ligų. Be gydytojų apžiūros nesiimkime gydyti skrandžio uždegimo, opaligės, kiaušidžių uždegimo ir visų kitų. Pastebima keista tendencija – vaistažolės tapo populiarios, bet žmonės jas vartoja neatsižvelgdami nei į vaistininkų, nei į gydytojų patarimus. Pasiskaitę vieną kitą knygą jie ima gydytis, kol opaligės, uždegimai komplikuojasi, virusai išplinta. Pirmiausia reikia nueiti pas gydytoją, atlikti tyrimus, ir jau tada šalia pagrindinių vaistų kaip papildoma priemonė gali būti vaistažolės. Nepamainomos vaistažolės gali būti baigus radikalų gydymą, kad liga nesikartotų.

Kaip plikyti žoles?

Žoles geriausia plikyti natūralios erdvinės sandaros vandeniu – šaltinio, stalo. Čiaupo vanduo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne elektriniame, pagamintame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje. Prancūzijos, Vokietijos mokslininkai atkreipia dėmesį – kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų medžiagų.

Kasdienės arbatos

Dažna ponia keikia gydytoją, kad negelbėja jo skiriami vaistai kraujospūdžiui sureguliuoti. Jūs niekada nesureguliuosite kraujospūdžio, jei dažnai geriate juodąją arbatą ar kavą, kuriose yra daug kofeino. Šie gėrimai visiems kelia kraujospūdį. Viena ranka vartojame atpalaiduojamuosius vaistus, kita – skatiname tonusą. Juodąją arbatą keiskime žolelių arbatomis. O dar geriau – nuo seno baltų gentyse buvusia arbatos tradicija – su mėgstama uogiene: aviečių, žemuogių, vyšnių. Dar viena svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.

Medus

Vieną valgomąjį šaukštą medaus kasdien vertėtų suvalgyti. Ar nesate alergiški medui, reikia tikrinti taip: atverskite lūpos vidinį kraštą ir įtrinkite medaus, žiedadulkių, bičių duonelės. Jei po pusvalandžio neišbers, nepatins ar neparaus, vadinasi, nesate alergiški medui. Kam vartoti cukrų, jei yra medus ir fruktozė? Nepelnytai atstumtas ir pamirštas yra ir rudasis cukrus, kuriame gausu papildomų angliavandenių, kitų medžiagų, kurios padeda kasos veiklai. Organizme cukraus niekas tiesiogiai nepasisavina.

Kaip laikyti vaistažoles?

Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne aklinuose stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių. Šiems nereikia deguonies, todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus. Taip pat patarčiau nevalgyti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos yra rizoiduose esančios medžiagos. Jos akiai nematomos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Ant vaisių ir daržovių pila daug amoniako trąšų, salietros, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus vaisius, daro kompotus ar sultis – tai lygu savižudybei.

Apie sultis

Jei Dievulis sukūrė obuolį ar apelsiną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį spausdamas? Išmeta naudingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą jų vandenį? Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tinginystės, puikybės ar kvailumo? Kur kas sveikiau valgyti visą vaisių. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme komfortą keletui valandų. Vėžio ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžio ląstelės. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opaligėms.

Imbieras

Imbieras tapo madingas. Ligonių, kurie suvalgo imbiero su medumi penkis šaukštus, šlapime pastebėjau baltymo – tai reiškia, kad inkstai nesugeba jo apdoroti. Imbieras – mums kiek neįprastas augalas, mūsų organizmas nepripratęs prie jo. Nereikėtų jo visur dėti.

Hormonų bėdos

Kad vyrai nesnaustų lovoje „be darbo“, neduokite jiems apynių. Visi žinome, kad alų geriantys vyrukai būna tingūs. Berniukams ir mergaitėms iki subręstant neduokite gerti kmynų arbatos, daigintų grūdų, ženšenio ar bičių pienelio, nes gali išsikreipti besiformuojanti hormonų pusiausvyra.

Vėžio prevencija

Reikėtų vaistinėje nusipirkti lakmuso popierėlių ir pasidaryti šlapimo testą – pasižiūrėti savo PH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo PH vidurkis siektų 6,6. Mat pašarmėjusiame organizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui ir sumažėja terpė atsinaujinti buvusiam vėžiui. Ką daryti, jei PH yra mažesnis? Gerkite vandenį. Litras – gerai. Pernelyg daug vandens nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus ir nebelieka kuo virškinti maisto. Tiksliau, vandens reikia tiek, kad palaikytume tą minėtą reikiamą PH. Jei vanduo nepadeda, yra kitas būdas padidinti PH. Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nupurkštos herbicidais. Kasdien išgerkite keletą šaukštų šio mišinio.

Maistas

Rytų kultūros šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten valgo taip: trys dalys daržovių ir viena dalis mėsos. O pas mus atvirkščiai – daržovių tik pėdsakai... Dominuoja mėsa ir miltiniai patiekalai ir namie, ir restoranuose. Taip aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląstelieną, o ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kancerogenais. Visos mėsos yra išmirkytos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemikalais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsirado vėžys? Nes buvome kurti ir akli.
Sveikas yra porėtas maistas. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Ir gerai sukramtykime. Maistas turi būti gerai sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis. Daug važinėjantieji, neturintieji sąlygų sveikai maitintis kenčia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti avokadų. Jose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka ant bet kokio sumuštinio. Suvalgyto maisto virškinimui užtikrinti svarbu reikiamas skrandžio sulčių, tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse, pelynuose, puplaiškiuose. Anglijos karalienės dvaras turi sulčių tradicijas – darosi kiaulpienių sulčių. Pražydusias kiaulpienes reikia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis dalimis degtine. Šaukštas prieš valgį. Deja, žmonės nesusirūpina, kad nuolat pučia pilvą ar jaučia sunkumą skrandyje. Nesupranta, kad sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali sukelti rimtų ligų.

Laisvieji radikalai

Per medžiagų apykaitą organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vieno elektrodo. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten „pavagia“ po elektrodą. Taip lieka „skylučių“, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai. Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės, salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra nuostabios kompozicijos antioksidantų. Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karatenoidus. Rytų Azijos šalyse vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervinatės, negeriate vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržovių, jei imunitetas silpnas – užkemšate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti aspirino ar vitamino „Triavit“, kad paskystintų kraują.

Stresas

Nervų ląstelė, dirbanti keturiais etatais, turi būti aprūpinta gliukoze. Jei organizme gliukozės nėra, o nervų ląstelei jos reikia, ji lieka be energijos. Dažnai iki nakties dalyvaujame bohemiškuose vakarėliuose, rytais lekiame į darbą, ten riejamės. Šiandien ryte mačiau merginą: vienu metu vairuoja, rūko, geria vandenį ir kalba telefonu. Apsaugok nuo tokio gyvenimo, Viešpatie. Nesekinkime nervų ląstelių. Jei dirbame protinį darbą, turime vartoti daugiau angliavandenių, jei fizinį – riebalų.

Moralas

Jei Dievas apšviestų žmonėms protą ir jie grįžtų prie mitybos įpročių kaip prieš penkiasdešimt metų, ligų būtų perpus mažiau. Paprasti produktai, kuriuos valgėme nuo amžių, yra nepakeičiami. Bet žmonės tingi augintis savų daržovių, prieskoninių žolių. Juk nėra sunku pasisėti sode ar balkone ir visą vasarą skainioti ežiuolę imunitetui stiprinti ar melisą, mėtą nervams nuraminti. Užuot ant palangės pamerkę į vandenį svogūną, jo nusiperka prekybos centre ir ištiesę kojas žiūri muilo operas.

      

2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

Prieskonių galia


Į paštą gavau laiškutį apie prieskonines žoleles ir suskubau pasidalinti su jumis. Jei prieskonių dėsit į maistą - jis bus kartu ir vaistas. Tik, šiukštu, nereikia jų perdozuoti. Prieskoniai neturi užgošti pagrindinių produktų skonio ir kvapo.

Petražolė
- ne tik nuostabi prieskoninė daržovė, bet dažnai net vaistažolių karaliene vadinamas augalas. Joje daug vitaminų E, S, kalcio, geležies. Tai puikus šlapimą varantis vaistas, sumažinantis pilvo pūtimą, skausmą, krūtų tempimą prieš menstruacijas, padedantis inkstams pašalinti nereikalingas medžiagas, taip pat pasižymi dezinfekuojančiomis, bei atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis.

Krapai, ypač jų sėklos, palengvina virškinimą, užkerta kelią susidaryti žarnyne dujoms, mažina kraujo spaudimą, padeda, gydyti vaikus nuo naktinio šlapimo nelaikymo, tinka sergant stenokardija, širdies veiklos nepakankamumu, turint akmenų inkstuose ar šlapimo pūslėje. Jais patariama gydyti hemorojų. Krapai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms moterims.

Raudonėlis turi daug eterinių aliejų, karotino, vitamino C. Jis gerina virškinimą sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, padeda pakilus kraujospūdžiui, sergant gripu, bronchitu, diabetu. Raudonėlis gerai valo kraują ir jo arbata vartojama kaip priešvėžinis vaistas.
Raudonėlio lapuose randama 42 kartus daugiau antioksidantų nei obuoliuose. Prieskonis tinkamas mėsos, makaronų patiekalams, omletui ir salotoms gardinti.


Krienai turi daug medžiagų, kurios užmuša bakterijas, daug vitamino C, fermentų, mineralinių medžiagų. Jie liaudies medicinoje vartojami nuo nevaisingumo, ypač vėžio profilaktikai. Siūlomas toks receptas: 100g tarkuotų krienų užpilti 500ml degtinės ir palaikyti stikliniame inde saulėje 30 dienų. Vartoti po 1 valg. šaukštą 2-3 kartus per dieną po valgio neužgeriant.

Bazilikas stiprina imuninę sistemą, maitiną centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, vidurių užkietėjimą, depresiją, širdies nepakankamumą. Bazilikais patariama gydytis, jei pučia pilvą. Jei nutarėte mesti rūkyti, kramtykite baziliko, kuris mažina potraukį rūkyti.

Bazilikai ne tik suteikia patiekalams pikantiško skonio, bet turi ir gydomųjų savybių. Mokslininkų ištirta, kad šie prieskoniai teigiamai veikia kaulų čiulpus, kraują, nervų, kvėpavimo bei virškinimo sistemas. Senovės Indijoje bazilikai laikyti viena švenčiausių žolių, valančių čakras ir gerinančių gyvybinės energijos tekėjimą. Teigiama, jog šie prieskoniai pripildo meilės ir ištikimybės energijos bei suteikia dieviškąją apsaugą, valo aurą ir stiprina imuninę sistemą. Anot mokslininkų, sergant peršalimo ligomis, bazilikai mažina temperatūrą ir skatina prakaitavimą. Taip pat padeda sloguojant ar sergant bronchitu - šalina ir skystina gleives.

Mairūnas gerina virškinimą, slopina migreninius galvos skausmus, ramina nervų sistemą, gydo nemigą. MAIRŪNAI - jų nuovirai ir antpilai liaudies medicinoje vartojami kaip tonikai - nuo spazmų ir katarų. Mairūnų aliejumi įtrinami mazginiai venų išsiplėtimai, podagros ir reumato apimti sąnariai.

Kalendra skatina tulžies išsiskyrimą, gerina imuninę sistemą, tinka nuo stresų ir profilaktiškai nuo įvairių auglių ir vėžio, valo kraują.


Gvazdikėliai padeda vegetodistonijos atvejais, neutralizuoja toksinus, gelbsti nuo peršalimo. GVAZDIKĖLIAI - Hipokratas buvo vienas pirmųjų gydytojų, panaudojusių gvazdikėlius kaip vaistą. Nuo tų laikų jie vartojami virškinimui gerinti, atminčiai stiprinti. Vandeniniu gvazdikėlių ekstraktu gydomos alkių ligos, aliejumi malšinamas dantų skausmas, gvazdikėlių dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomi piktybiniai augliai. Gvazdikėliai
Jie padeda ištirpti sukietėjimams kepenyse, išvaro tulžies perteklių, atveria užakimus. Gvazdikėliai gerina nuotaiką. 2-3 gvazdikėliai užplikomi puse litro karšto vandens, paverdama ant mažos ugnies 5 minutes, palaikoma pusvalandį, perkošiama ir geriama po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį dvi savaites.

Raudonieji aštrieji pipirai yra lyginami su bomba, turinčia vitaminų užtaisą. Juos yra retos medžiagos - kapsaicino, kuris veikia kaip galinga antibakterinė dezinfekuojanti medžiaga, neutralizuojanti skrandžio opaligės sukėlėją ir gydanti kai kurias skrandžio ir 12pirštės žarnos ligas. Raudonųjų pipirų spiritinė ištrauka tinka trinti- malšinti neuralginius ir reumatinius skausmus. Visus prieskonius reikia vartoti saikingai, bet ypač aštriuosius raudonuosius pipirus.

Imbiero dedama į visus indiškus patiekalus. Jis turi neprilygstamų gydomųjų savybių, stiprina imuninę sistemą, padidina psichikos atsparumą streso situacijos, malšina žarnyno spazmus, peršalimo ligas, sunormalina skydliaukės veiklą, tinka nuo pervargimo. Imbiero pravartu dėti į karštą arbatą ir į karštą vonią; ypač skanu ant sumuštinio- duona+ avokados+ krienai ar česnakas+ imbieras.

Rozmarinas padeda kovoti su infekcijomis, stabdo riebalų oksidacijos ir skilimo procesą, todėl mėsa ilgiau būna šviežesnė. Jis padeda stiprinti atmintį, slopina spazmus.

Kardamonas gydo širdies ir kraujagyslių ligas, palengvina atsikosėjimą, mažina skydliaukės veiklą.

Ciberžolė; ji padeda atstatyti jėgas nesilpus raumenims, valo kraują, stiprina imunitetą, gydo cukraligę, turi šlapimą varančių savybių, gerina virškinimą. Tyrimais įrodyta, jog
ciberžolė (vainikuojama indų virtuvės karaliene) yra nepamainoma kovoje su cistine fibroze (daugelio organų sistemų pažeidimas), gaubtinės žarnos vėžiu, artritu ir net Alzheimerio liga.

Kmynai. Kmynais patariama gydyti žarnyno spazmus bei malšinti galvos skausmus.
Kmynai vieni populiariausių pasaulio prieskonių (ypač indų virtuvėje), sėkmingai kovoja su vėžiu. Lietuviškoje virtuvėje be jų taip pat neapsieinama - prieskonis karaliauja marinatuose, lydytame ir varškės sūriuose, duonoje, sausainiuose, giroje ir net arbatos puodelyje. Kmynuose esantys eteriniai aliejai veikia antiseptiškai, skatina spazmolitinių liaukų sekreciją, žadina apetitą. Vartojami, kai pučia vidurius, skrandį ir žarnyną varsto diegliai, sutrinka virškinimas. Kmynai padeda pasišalinti sekretui iš bronchų sergant kvėpavimo takų ligomis. Geriausia sausas kmynų sėklas kramtyti (35 g per parą) arba paskaninti jais valgį.



Kadagių uogos. Jomis patariama gydyti šlapimtakių ir skrandžio ligas. Kadagių uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Šafranas gerina žarnyno ir skrandžio darbą.



Šalavijas. Sergantiems angina patariama skalauti gerklę šalavijo nuoviru. Šiuo nuoviru patariama nuplauti ilgai negyjančias žaizdas.

Anyžiai. Anyžiai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms motinoms. Jie išvalo kvėpavimo takus ir padeda atsikosėti. Ypač naudingi anyžiai tiems, kuriuos kankina skrandžio spazmai. Jis atpalaiduoja spazmus ir suteikia palengvėjimą.

Salierai. Jie stiprina sudirgusią centrinę nervų sistemą, neleidžia inkstuose susidaryti akmenims. Be to, salierai iš organizmo pašalina šlapimo rūgštį.

Cinamonas ir imbieras. Jie gerina apetitą bei virškinamojo trakto darbą. Cinamonas, kuris mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma - ? arbatinio šaukštelio. Siūloma nepamiršti ju o pagardinti rytinę kavą ar įvairiausius desertus. Cinamonas
Šis priekonis normalizuoja kraujospūdį, užtraukia žarnyno ir skrandžio opas. 1 arbatinis šaukštelis cinamono užplikomas 1 stikline karšto vandens, paskui 10-20 minučių palaikoma karšto vandens vonelėje. Dar 20 minučių palaikoma ir geriama po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį. Cinamonas, kuris mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma - ? arbatinio šaukštelio. Siūloma nepamiršti juo pagardinti rytinę kavą ar įvairiausius desertus.

Peletrūnai. Stiprina ir stimuliuoja organizmo imuninę sistemą bei stiprina vyrų potenciją.

Vanilė. Atpalaiduoja spazmus ir tonizuoja. Švelnus vanilės kvapas nuramina ir padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Valgoma su saldumynais vanilė stiprina nervus ir atpalaiduoja spazmus. Ypač jausmingai nuteikia karšta vonia su vanile. VANILĖ - liaudies medicinoje ji buvo vartojama virškinimui gerinti, nuo vidurių pūtimo, reumato, nervų, psichinių ir kitų ligų, o ypač ji buvo vertinama kaip dirginantis vaistas ir nuo mažakraujystės.


Kario milteliai yra įvairių prieskonių mišinys, tarp kurių yra ir ilgosios ciberžolės, turinčios kurkumino. Kurkuminas - tai antioksidantų mišinys, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Yra žinoma, kad ilgai vartojant priešuždegimines priemones sumažėja Alzheimerio ligos rizika, nors šios medžiagos gali neigiamai veikti skrandį, kepenis ir inkstus. Dėl to senatvėje reikia riboti priešuždegiminių savybių turinčių medikamentų vartojimą.Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad neuronus apsaugo ir tokie antioksidantai, kaip vitaminas E, tačiau jie nemažina silpnaprotyste sergančių pacientų protinio išsekimo. Atsižvelgiant į veiksnius, galėjusius turėti įtakos mokslinio tyrimo rezultatams, paaiškėjo, jog "dažnai ir net labai dažnai" karį vartojančių tiriamųjų protinė būklė kur kas geresnė lyginant su tais, kurie nevartoja šio prieskonių mišinio.


Čiobreliai, teigiama, turi magišką galią apsaugoje nuo vėžio. Ilgai šis prieskonis buvo naudojamas kaip antiseptinė priemonė - pavyzdžiui, čiobrelių aliejaus ekstraktu skalaujant burną. Paprastai čiobreliai naudojami kepamai vištienai gardinti bei žuvies ir mėsos marinatuose. Tai gera raminamoji priemonė kamuojant sausam, spazminiam kosuliui, sergant bronchitu, astma, plaučių uždegimu, sutrikus virškinimui, pučiant vidurius, esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, uždegimui. Čiobreliai, teigiama, turi magišką galią apsaugoje nuo vėžio. Ilgai šis prieskonis buvo naudojamas kaip antiseptinė priemonė - pavyzdžiui, čiobrelių aliejaus ekstraktu skalaujant burną. Paprastai čiobreliai naudojami kepamai vištienai gardinti bei žuvies ir mėsos marinatuose.


Maisto pasisavinimui pagerinti prieš valgį pravartu pakramtyti
imbiero šaknies su citrinos griežinėliu arba gvazdikėlį. Tai padės ir apsunkus po valgio, kai persivalgyta.

Cikorija. Ji padeda darbuotis širdžiai, gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą ir toksinų pasišalinimą, didina tulžies pūslės, kepenų, inkstų aktyvumą. Naudinga sergantiesiems diabetu. Priešingai nei kava, ramina nervų sistemą ir padeda nuo nemigos.


Laurų lapai
Jie šalina iš organizmo druskų perteklių, smėlį iš inkstų ir šlapimo pūslės. 3-5 lapeliai įmetami į stiklinę karšto vandens ir 10 minučių palaikoma ant silpnos ugnies. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį dvi savaites.

2009 m. spalio 26 d., pirmadienis

Imbiero sirupas



Nuostabus dalykas kūnui ir sielai-imbieras.
Imbieras (lot. Zingiber officinale) daugiausia auginamas Azijoje bei tropiniuose kraštuose ir, be kulinarijos, jau seniai vartojamas apetitui gerinti bei peršalus, karščiuojant ar sutrikus virškinimui. JAV Maisto ir vaistų administracija priskiria jį prie maisto papildų, tačiau yra tiriamos jo gydomosios savybės esant pykinimui ir vėmimui bei sergant artritu. Nors antiemetinis imbiero veikimo mechanizmas nėra išaiškintas, bet panašu, jog jis slopina serotonino receptorius ir sukelia atitinkamą poveikį virškinamajai ir centrinei nervų sistemai. Kalbant apie artrito gydymą, t.y. potencialias uždegimą slopinančias savybes, atlikus in vitro tyrimus su žmogaus sinoviocitais gauta duomenų, kad imbiero ekstraktas slopina tumoro nekrozės faktorių a ir ciklooksigenazės-2 veikimą.




Kaip pasigaminti cukruotus imbierinius saldainiukus skaitykite ČIA O mes pratęsiame mintį toliau, kad nereikėtų rašinėti vieno per tą patį.
Supilame sirupą atgal į puodą, įpilame konjako, brendzio ar kazkokio alkoholio 20-50g., jeigu nedėjome vanilės įdedame vanilės, galime įdėti medaus kelis šaukštus, kardamono, gvazdikėlių ir dar šiek tiek paverdame. Visus priedus galite dėti kokius tik norite. Galite palikti apskritai natūralų imbiero sirupa be jokių priedų jeigu tik to norite. galite meginti, eksperimentuoti ir žiūrėti koks variantas Jums tinkamiausias.
Tuomet kai jau pavirė kokias 5 minutes, supilame į norimus butelius, padekoruojame, supilame ir užsukame. BŪTINA naudoti arbatoms peršalus,imbierinio cukruoto saldainiuko gabalelį sutarkavus ar smulkiai supjausčius sudėti į puodelį, įdėti medaus, citerinos, ištrinti, įpilti dar šaukštelį imberinio sirupo ir visą mišinį užpolti verdančiu vandeniu, puikiai "išmuša" prakaitas, nurimsta gerklės perštėjimas...žodžiu puikus augalas turintis gydomųjų savybių, taip pat kepiniams gardinti, imunitetui stiprinti-gerti po arbatinį šaukštelį kasdien.

SKANAUS IR NESIRKITE!!!

2009 m. spalio 7 d., trečiadienis

Arbatos



• Aviečių lapų arbata. Geriama nuo viduriavimų, sergant žarnyno ir kvėpavimo takų uždegimais, skalaujama gerklė sergant angina ir gerklų uždegimu. 1 valgomą šaukštą džiovintų aviečių lapų užplikyti 200ml verdančio vandens. Laikyti 30 min, vėl pašildyti ir gerti užpilą su medumi.
• Aviečių uogų arbata. Vartojama nuo peršalimo, slogos, bronchito; skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, gerina virškinimą. 1valg. šaukštas džiovintų aviečių uogų užplikomas stikline verdančio vandens; po 30 min perkošti. Dar kartą pašildyti ir gerti su medumi.
• Baziliko žolės arbata. Vartojama nuo galvos skausmų, sergant šlapimo pūslės ir inkstų uždegimu, lėtiniu gastritu, žarnyno uždegimu. Arbata skalaujama burna, esant gleivinės uždegimui 1 arbatinis šaukštelis džiovintos baziliko žolės užpilamas stikline verdančio vandens. Per dieną išgerti po 2-3 stiklines tokios arbatos.
• Beržo lapų arbata. Vartojama esant lėtiniam šlapimo pūslės uždegimui, skrandžio sutrikimams, avitaminozei. Skatina šlapimo išsiskyrimą bei prakaitavimą. 1 valg. šaukštas džiovintų beržo lapų užplikomas stikline verdančio vandens. Laikoma 30-40 min, perkošiama. Gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
• Bruknių lapų arbata. Vartojama esant reumatui, viduriavimui, prasidėjus anginai, skalaujama gerklė. Skatina šlapimo išsiskyrimą, vei kia antiseptiškai ir sutraukiančiai. 1 arbatinis šaukštelis bruknių lapų užplikomas 200ml verdančio vandens. Gerti po 0,5 stiklinės 2-4 kartus per dieną. Kadangi viena bruknių arbata nėra skani, tai galima pridėti kitų augalų, pvz. imti 10g sausų bruknių lapų ir 20g juodųjų serbentų ar žaliųjų arbatžolių. Sausus bruknių lapus ir arbatžoles sutrinti į miltelius, užpilti 1 litru verdančio vandens, leisti prisitraukti 8-10 min. Nuoviro geriama po 2 stiklines per dieną.
• Čiobrelių arbata.
Veikia raminančiai, malšina skausmą. Geriama nuo nemigos, radikulito, neuralgijų. 1 arbatinį šaukštelį čiobrelių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus.
• Dilgėlės arbata. Reguliuoja žarnyno veiklą, tinka gydyti avitaminozei, mažakraujystei, tulžies pūslės ir kepenų ligoms bei kt. Arbatinį šaukštelį šviežių dilgėlės lapelių užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti kol prisitrauks. Perkošti, gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
• Baltojo dobilo žiedų arbata. Vartojama nuo kosulio, peršalus, sergant bronchitu ar mažakraujyste. 4 arbatinius šaukštelius sudžiovintų ir sutrintų dobilo žiedų (galima ir lapų) užplikyti verdančiu vandeniu. Gerti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
• Erškėčių vaisių arbata. Arbata didina atsparumą infekcinėms ligoms, varotina sergant ateroskleroze, mažakraujyste, nusilpus organizmui. 1 valg. šaukštą erškėtuogių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus. Gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
• Gervuogės lapų arbata. Regulioja žarnyno veiklą, ramina nervų sistemą, klimakteriniu periodu mažina silpnumo jausmą. Tinka skalauti burną ir gerklę, taip pat malšinti kosuliui. 1 valg. šaukštą gervuogės lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palikti prisitraukti 4 val. Gerti po 0,5 stiklinės 3-4 kartus per dieną 20-30 min prieš valgį.
• Kadagio vaisių arbata. Turi tulžį valantį, atsikosėjimą lengvinantį poveikį. Nepatartina vartoti sergant nefritais. Susmulkinti 10-12 uogų, užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 val. Gerti po valgomą šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Krapų arbata.
Gerina apetitą, virškinimą, skatina pieno, šlapimo išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą. 1 valgomą šaukštą krapų sėklų užpilti stikline vandens, leisti prisitraukti, perkošti, gerti po 1/3-1/2 stiklinės šiltos arbatos.
• Liepos žiedų arbata. Turi priešuždegiminį, raminantį, skausmą malšinantį, prakaitavimą skatinantį poveikį. Mažina temperatūrą, kosulį. Kasdien šios arbatos gerti nerekomenduojama. Imti 30 gr. džiovintų liepžiedžių, užpilti 1 litru verdančio vandens, palikti pritraukti 10-15 min.. Kai pravės, gerti su medumi. Be medaus galima gerti ir karštą arbatą.
• Medetkos žiedų arbata. Turi baktericidinį, tulžį varantį, opas gydantį poveikį. 1 valg. šaukštą medetkos žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti 1 val. Gerti po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną.
• Mairūno arbata. Vartojama nuo skrandžio ir žarnyno ligų, lydymų pūtimo, viduriavimo, dieglių, sutrikus mėnesinių ciklui. 1 arbatinį šaukštelį sausos žolės užpilti stikline verdančio vandens, leisti prisitraukti. Gerti po stiklinę 2-3 kartus per dieną.
• Melisos žolės užpilas ar nuoviras. Gerina apetitą, ramina neuralginius arba reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą. 20 gr. sausos žolės užpilti 200 ml. verdančio vandens, leisti prisitraukti, gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Mėlynių lapų arbata. Turi tulžį ir šlapimą varantį bei priešuždegiminį poveikį. Vartojama sergant angina, kataru, šlapimo pūslės uždegimu, diabetu. Imti 3 valg. šaukštus mėlynių lapų ir užpilti 1 litru verdančio vandens. Leisti prisitraukti.
• Džiovintų mėlynių uogų arbata. Vartojama sergant žarnyno uždegimu, dispepsija, ateroskleroze, hipertonija, diabetu. Imti 100 gr.džiovintų uogų, užpilti 1/2 litro vandens ir virti 10 min. Po to palikyti 1 val., perkošti, įpiti citrinos sulčių. Gerti pašildytą .
• Mėlynių uogų nuoviras. Nuoviro kompresai vartojami gydant nudegimus, pūlingas žaizdas, egzemą. 100 gr. uogų užpilti 1/2 litro vandens, virinti, kol jo lieka 150-300 gr.
• Pipirmėčių arbata. Ramina nervus, skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja žarnyno veiklą, mažina pilvo pūtimą. Tinka po pirties. Pipirmėtės užplikomos verdančiu vandeniu, leidžiama prisitraukti, perkošiama.
• Morkų arbata. Tinka mažiems vaikams, taip pat sergant mažakraujyste, krūtinės angina. 500 gr. stambiai sutarkuotų morkų paskleisti ant skardos ir padžiovinti iki gražaus tamsoko atspalvio. 1 arbat. šaukštelis tokių morkų užplikomas 1 stikline verdančio vandens, sandariai uždaroma ir leidžiama prisitraukti 8-10 min. Perkošti, pasaldinti ir gerti.
• Obuolių žievelių arbata. Labai tinka atsigaivinimui. Stiklinė džiovintų arba šviežių obuolių žievelų emaliuotame inde užpilti 1 litru šalto vandens. Užvirinti, kaitnti 8-10 min. perkošti. Gerti karštą arba šaltą su citrina, cukrumi ar uogiene.
• Petražolės lapų ar šaknų arbata. Skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą. Tinka inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Pusė arbat. šaukštelio smulkiai supjaustytų šaknų ar 2 arbat. šaukšteliai lapų užplikinama stikline verdančio vandens. Gerti po 1-2 valg. šaukštus 6 kartus per dieną.
• Puplaiškio lapų arbata. Mažina kosulį, gerina apetitą, skatina tulžies pūslės išsiskyrimą. Tinka gerti peršalus, sergant mažakraujyste. 1 valg. šaukštas žaliavos užpilamas 1 stikline verdančio vandens, po 20 min. perkošti.
• Pušies pumpurų arbata. Palengvina atsikosėjimą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Arbata netinka sergantiems inkstų ligomis. 10 gr. pušies pumpurų įberti į termosą, užplikyti 200 ml. verdančio vandens, leisti prisitraukti. Perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną po vagio.
• Pelyno nuoviras. Gerina apetitą, virškinimą, veikia tulžį varančiai, švelniai raminančiai ir nuskausminančiai. 1 valgomą šaukštą žolės užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti. Gerti po 1/4 stiklinės 30 min. prieš valgį.
• Juodojo serbento uogų nuoviras. Skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą. 20 gr. uogų užplikyti stikline verdančio vandens, 20-30 min. pavirti, perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Juodųjų serbentų uogų vitaminingasis gėrimas. Imti 2 valg. šaukštus džiovintų uogų, užpilti 1-2 stiklinėmis vandens, užvirinti, atšaldžius perkošti. Išgerti per 2-4 kartus prieš valgį.
• Juodųjų serbentų lapų nuoviras. Varo šlapimą, skatina prakaitavimą. Vertingas kaip vitamino C šaltinis bei aterosklerozės ir hipertonijos profilaktikai. 25 gr. susmulkintų lapų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 4-6 val., gerti 1/2-1 stiklinę 4-5 kartus per dieną.
• Šalpusnio lapų užpilas. Vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti, atsikosėjimui palengvinti, prakaitavimui sužadinti, apetitui gertinti. 1 valg. šaukštą lapų užpilti stikline verdančio vandens, po 30 min. perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Džiovintų šaltalankio uogų arbata. Geriama sergant skrandžio ligomis. 25 gr. uogų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 3 val., gerti po 1/2 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
• Šermuknio vaisių arbata. Geriama esant avitaminozei, veikia kaip silpnai laisvinanti priemonė. Šermukšnio uogos plikinamos santykiu 1:5. Paliekama pritraukti 4 val. sandariai uždarytame inde vėsioje tamsioje vietoje. Gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
• Šilinio viržio žiedynų arbata. Vartojama sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, esant nemigai ir išsekimui. 1 valg. šaukštą viržio užplikyti stikline verdančio vandens. Po 20 min. perkošti. Gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną.
• Viržio arbata su medumi. 30 gr. viržio žiedų užplikyti stikline verdančio vandens, po 20 min. perkošti. Kai praauš, įdėti medaus.
• Žemuogių lapų arbata. Vartojama peršalus, nusilpus, sergant kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, mažakraujyste. 20 gr. sausų lapų užpilti 200 ml. verdančio vandens, virinti 5-10 min. Palaikyti 2 val., perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Iš šviežių ar džiovintų žemuogių verdama skani, vitamininga arbata.


Klasikinės žolelių arbatos:
1. Po 3 dalis raudonėlių, jonažolių, mėtų ir po 1 dalį erškėtrožių žiedlapių ir uogų.
2. 1 dalis jonažolių, 1,5 dalies raudonėlių, ½ dalies erškėtuogių.
3. Jonažolių ir juodųjų serbentų lapų bet kokiomis proporcijomis.
4. 2 dalys dobilų galvučių, 1 dalis jonažolių, 1 dalis serbentų lapų.
5. Lygiomis dalimis raktažolės ir jonažolės.
6. 1 dalis džiovintų šermukšnių, ¼ dalies džiovintų aviečių ir truputis serbentų lapų.
7. 1 dalis džiovintų šermukšnių uogų, truputis mėtų (1 valg. šaukštas mišinio 1 stiklinei vandens).
8. 1 dalis čiobrelių lapų, 1 dalis jonažolių, penkis kartus mažiau bruknių lapų.
9. 1 dalis erškėtuogių, 1 dalis šermukšnių, ½ dalies juodųjų serbentų lapų, 1 sauja sausų žemuogių lapų.
10. Bet kokiomis proporcijomis mėlynių, žemuogių, juodųjų serbentų lapų- džiovintų arba šviežių.
11. Bet kokiomis proporcijomis vaismedžių - slyvų, vyšnių, šaltalankių, erškėtrožių, obels lapų (šitoks mišinys labai naudingas sergantiems ateroskleroze, osteochondroze; beje tai galima pasakyti ir apie visas kitas arbatas).
12. 1 dalis džiovintų eržkėtuogių ir 1 dalis džiovintų juodųjų serbentų uogų. Imti 1 valg. šaukštą šio mišinio, užpilti 1 stiklineverdančio vandens. 1 valandą laikyti šiltoje vietoje. Gerti po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną.
13. Džiovintos mėtos, ramunėlės, juodųjų serbentų lapeliai sumaišomi vienodomis dalimis ir laikomi medinėje dėžutėje. 1 didelį šaukštą mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir virti ant silpnos ugnies 2-3 min. Leisti nusistovėti. Perkošti.
14. Džiovintus arba žalius erškėtrožių, jazminų, akacijų, šermukšnių, aviečių lapelius bei uogas užpilti verdančiu vandeniu ir leisti nusistovėti šiltoje vietoje. Skoniui ir spalvai pagerinti pridėti geltonojo šlamučio žiedų, ne daugiau kaip 1/8 šaukštelio stiklinei vandens.