Rodomi pranešimai su žymėmis Medutis. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Medutis. Rodyti visus pranešimus

2011 m. kovo 25 d., penktadienis

Pagranduko sausainiai


Kai kepi kokio torto ar pyrago pagrindą dažnai lieka mielas pagrandukas, kurį išmesti tiesiog gaila...na būtų tiesiog smerktina jai pradėtum mėtyti...o be to kam reikia, jai galima iššsikepti skanių sausainėlių. Ypač jai sudėtis imbieras, kardamonas ir kiti ingridientai, o jai kepate kokį visai paprastutį "paskaninimų" visada galima pridėti papildomai.
O pagrandukas sausainiams liko iš "Varškės pyragas su bananais ir spanguolėmis" nuostabiam artėjančiam savaitgaliui prie gardžios arbatos.
Parašysiu receptuką, galite iš jos tiesiog prisikepti didžiulį kalną sausainių arba pasigaminti ir gardų saldėsį.

Tešla:

100 g., šalto sviesto
350-380 g., miltų
150g., cukraus
1/2 kepimo miltelių
1 a. šaukštelis prieskonių mišinio (matas kardamonas, imbieras, kvapieji pipirai, gvazdikėliai)
1 a.šaukštelis cinamono
1 v.šaukštas su kaupu medaus
1 v.šaukštas grietinės
1 kiaušinis

galima papildomai pridėti kakavos, vanilės, kokoso drožlių, riešutų sviesto ir kt., kaip čia

Gaminimas:

Šaltą sviestą susipjaustome kubeliais ir metame į kombainą su peiliais (tinka ir kokteilinė didelės talpos), pilame miltus, maišome. Beriame cukrų, kepimo miltelius, prieskonių mišinį, cinamoną ir kitus priedus jai dedate. Išmaišome. jai medus susicukravęs - pašildome, sumaišome su grietine ir kiaušiniu, viską išmaišome ir dedame į maistinę plėvelę 20-30 min., į šaldytuvą.
Praėjus laikui, išsitraukiame tešlą iš šaldytuvo, pabarstome stalą miltais ir kočiojame ploną tešlos lakštą ir spaudžiame sausainėlius, dedame į skardą galime apibarstyti cukrumi, šokoladu ir pan., kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 10 min.,

Skanaus!!!

2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Apie sveikatą / prof. dr. Juozas Ruolia

Svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.“

Vaistiniai augalai buvo pirmieji natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje – ir nevadinkime to lengvu raganavimu. Fitologija – mokslas apie gydymą augalais.

Skauda galvą – šast piliulę už žando. Žmonės tapo sintetinių vaistų ir maisto papildų vergais ir nepelnytai pamiršo nuo senovės vartojamas žoles. Gyvename nesveikai, o paskui klausiame – iš kur tos ligos atsirado. Iš mūsų pačių, ponios ir ponai. Fitoterapeutas, onkologas, profesorius Juozas Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją. Į Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėją fitoterapeutą, onkologą, profesorių Juozą Ruolią kreipiasi daugybė ligonių ir jiems pagelbėjama sudarant žolių mišinius kiekvienam asmeniškai, gerina gyvenimo kokybę po onkologinių operacijų ar spindulinio gydymo, kad vėžys pamirštų kelią į jų kūno namus. Jo mažulytis kabinetas svaigiai kvepia žolių mišiniais. Šis kvapas kur kas malonesnis nei mano kvepalų. J. Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją.

Apie savigydą

Savigydos rezultatai dažnai būna pražūtingi, – aiškina J. Ruolia. – Žmonės, gerdami visokių papildų ir žolių – sidabražolių, ugniažolių, musmirių, uždelsia, kol vėžys ar kita liga išplinta. Jokių vaistažolių nuo pirminio vėžio nėra. Nesupaprastinkime ligų. Be gydytojų apžiūros nesiimkime gydyti skrandžio uždegimo, opaligės, kiaušidžių uždegimo ir visų kitų. Pastebima keista tendencija – vaistažolės tapo populiarios, bet žmonės jas vartoja neatsižvelgdami nei į vaistininkų, nei į gydytojų patarimus. Pasiskaitę vieną kitą knygą jie ima gydytis, kol opaligės, uždegimai komplikuojasi, virusai išplinta. Pirmiausia reikia nueiti pas gydytoją, atlikti tyrimus, ir jau tada šalia pagrindinių vaistų kaip papildoma priemonė gali būti vaistažolės. Nepamainomos vaistažolės gali būti baigus radikalų gydymą, kad liga nesikartotų.

Kaip plikyti žoles?

Žoles geriausia plikyti natūralios erdvinės sandaros vandeniu – šaltinio, stalo. Čiaupo vanduo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne elektriniame, pagamintame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje. Prancūzijos, Vokietijos mokslininkai atkreipia dėmesį – kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų medžiagų.

Kasdienės arbatos

Dažna ponia keikia gydytoją, kad negelbėja jo skiriami vaistai kraujospūdžiui sureguliuoti. Jūs niekada nesureguliuosite kraujospūdžio, jei dažnai geriate juodąją arbatą ar kavą, kuriose yra daug kofeino. Šie gėrimai visiems kelia kraujospūdį. Viena ranka vartojame atpalaiduojamuosius vaistus, kita – skatiname tonusą. Juodąją arbatą keiskime žolelių arbatomis. O dar geriau – nuo seno baltų gentyse buvusia arbatos tradicija – su mėgstama uogiene: aviečių, žemuogių, vyšnių. Dar viena svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.

Medus

Vieną valgomąjį šaukštą medaus kasdien vertėtų suvalgyti. Ar nesate alergiški medui, reikia tikrinti taip: atverskite lūpos vidinį kraštą ir įtrinkite medaus, žiedadulkių, bičių duonelės. Jei po pusvalandžio neišbers, nepatins ar neparaus, vadinasi, nesate alergiški medui. Kam vartoti cukrų, jei yra medus ir fruktozė? Nepelnytai atstumtas ir pamirštas yra ir rudasis cukrus, kuriame gausu papildomų angliavandenių, kitų medžiagų, kurios padeda kasos veiklai. Organizme cukraus niekas tiesiogiai nepasisavina.

Kaip laikyti vaistažoles?

Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne aklinuose stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių. Šiems nereikia deguonies, todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus. Taip pat patarčiau nevalgyti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos yra rizoiduose esančios medžiagos. Jos akiai nematomos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Ant vaisių ir daržovių pila daug amoniako trąšų, salietros, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus vaisius, daro kompotus ar sultis – tai lygu savižudybei.

Apie sultis

Jei Dievulis sukūrė obuolį ar apelsiną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį spausdamas? Išmeta naudingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą jų vandenį? Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tinginystės, puikybės ar kvailumo? Kur kas sveikiau valgyti visą vaisių. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme komfortą keletui valandų. Vėžio ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžio ląstelės. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opaligėms.

Imbieras

Imbieras tapo madingas. Ligonių, kurie suvalgo imbiero su medumi penkis šaukštus, šlapime pastebėjau baltymo – tai reiškia, kad inkstai nesugeba jo apdoroti. Imbieras – mums kiek neįprastas augalas, mūsų organizmas nepripratęs prie jo. Nereikėtų jo visur dėti.

Hormonų bėdos

Kad vyrai nesnaustų lovoje „be darbo“, neduokite jiems apynių. Visi žinome, kad alų geriantys vyrukai būna tingūs. Berniukams ir mergaitėms iki subręstant neduokite gerti kmynų arbatos, daigintų grūdų, ženšenio ar bičių pienelio, nes gali išsikreipti besiformuojanti hormonų pusiausvyra.

Vėžio prevencija

Reikėtų vaistinėje nusipirkti lakmuso popierėlių ir pasidaryti šlapimo testą – pasižiūrėti savo PH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo PH vidurkis siektų 6,6. Mat pašarmėjusiame organizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui ir sumažėja terpė atsinaujinti buvusiam vėžiui. Ką daryti, jei PH yra mažesnis? Gerkite vandenį. Litras – gerai. Pernelyg daug vandens nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus ir nebelieka kuo virškinti maisto. Tiksliau, vandens reikia tiek, kad palaikytume tą minėtą reikiamą PH. Jei vanduo nepadeda, yra kitas būdas padidinti PH. Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nupurkštos herbicidais. Kasdien išgerkite keletą šaukštų šio mišinio.

Maistas

Rytų kultūros šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten valgo taip: trys dalys daržovių ir viena dalis mėsos. O pas mus atvirkščiai – daržovių tik pėdsakai... Dominuoja mėsa ir miltiniai patiekalai ir namie, ir restoranuose. Taip aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląstelieną, o ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kancerogenais. Visos mėsos yra išmirkytos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemikalais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsirado vėžys? Nes buvome kurti ir akli.
Sveikas yra porėtas maistas. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Ir gerai sukramtykime. Maistas turi būti gerai sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis. Daug važinėjantieji, neturintieji sąlygų sveikai maitintis kenčia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti avokadų. Jose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka ant bet kokio sumuštinio. Suvalgyto maisto virškinimui užtikrinti svarbu reikiamas skrandžio sulčių, tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse, pelynuose, puplaiškiuose. Anglijos karalienės dvaras turi sulčių tradicijas – darosi kiaulpienių sulčių. Pražydusias kiaulpienes reikia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis dalimis degtine. Šaukštas prieš valgį. Deja, žmonės nesusirūpina, kad nuolat pučia pilvą ar jaučia sunkumą skrandyje. Nesupranta, kad sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali sukelti rimtų ligų.

Laisvieji radikalai

Per medžiagų apykaitą organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vieno elektrodo. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten „pavagia“ po elektrodą. Taip lieka „skylučių“, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai. Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės, salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra nuostabios kompozicijos antioksidantų. Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karatenoidus. Rytų Azijos šalyse vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervinatės, negeriate vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržovių, jei imunitetas silpnas – užkemšate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti aspirino ar vitamino „Triavit“, kad paskystintų kraują.

Stresas

Nervų ląstelė, dirbanti keturiais etatais, turi būti aprūpinta gliukoze. Jei organizme gliukozės nėra, o nervų ląstelei jos reikia, ji lieka be energijos. Dažnai iki nakties dalyvaujame bohemiškuose vakarėliuose, rytais lekiame į darbą, ten riejamės. Šiandien ryte mačiau merginą: vienu metu vairuoja, rūko, geria vandenį ir kalba telefonu. Apsaugok nuo tokio gyvenimo, Viešpatie. Nesekinkime nervų ląstelių. Jei dirbame protinį darbą, turime vartoti daugiau angliavandenių, jei fizinį – riebalų.

Moralas

Jei Dievas apšviestų žmonėms protą ir jie grįžtų prie mitybos įpročių kaip prieš penkiasdešimt metų, ligų būtų perpus mažiau. Paprasti produktai, kuriuos valgėme nuo amžių, yra nepakeičiami. Bet žmonės tingi augintis savų daržovių, prieskoninių žolių. Juk nėra sunku pasisėti sode ar balkone ir visą vasarą skainioti ežiuolę imunitetui stiprinti ar melisą, mėtą nervams nuraminti. Užuot ant palangės pamerkę į vandenį svogūną, jo nusiperka prekybos centre ir ištiesę kojas žiūri muilo operas.

      

2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Įvairios mielinės tešlos bandelės



Dievinu įvairius kepinius iš mielinės tešlos, tačiau retokai randu laiko užmaišyti tešlą. Kažkaip greitai pasiruošiu kitokių kepinių iš ne mielinės tešlos, bet šį syk pasižadėjau sau, kad kepsniu dažniau juolab, kad šiame bloge laukia duonos savaitėlė...cha...kaupiuosi kepimams..ir bandau atsiminti ar vis dar moku paruošti mielinę tešlą ar raugą :) vyras įvertino...kad liuks. Nes paprastai jis jokių saldumynų niekur nevalgo, nes nemėgstą, tačiau bandeles jis valgo ypač su cinamonu ar varške...che ir šį sykį neapsigavau, nes nešasi į darbą valgyti su kavute :) mano sielą tai labai pamalonino-džiugu. Bet vyras prigrąsė pirštu, kad dažnai nekepčiau, nes storėja ne dienom, o vanaldom nuo mano skaniai gaminamo maisto...oi pakėliau save ant pjėdestalo...tačiau labai malonu, kada tave giria artimas tau žmogus. na tai tiek čia mano paveplenimų apie grožį ir skonį :)




Reikės:

Tešlai:
100g.sviesto
100g. cukraus
300ml šilto pieno
25g.,šviežių mielių arba pusė pakelio sausų
2 kiaušiniai
500g., miltų
vanilės


Įdarui:


cinamono
tirpinto medaus
rudojo cukraus
saulėgrąžų


papuošimui cukros pudros.


Gaminimas:

Į pašildytą pieną suberti mieles, cukrų (100g) išmaišyti ir palikti keletą minučių. Po to suberti miltus, druskos žiupsnelį ir išminkyti tešlą, baigiant minkyti supilti ištirpintą sviestą pastatyti 50 min. šiltai kad, tešla pakiltų.
Jeigu naudojate sausas mieles tai jas maišykite iš kart su miltais.

* Paruoštą tešlą iškočioti ~5 mm storio blynu, paviršių patepti tirpintu sviestu, pabarstyti cukrumi ir cinamonu (pagal skonį) ir vynioti vyniotinį, jį supjaustyti norimo plocio bandelėm, sudėti į skardą, 20 min palikti, kad pakiltų, aptepti tirpintu sviestu ir kepti 15-20 min 200-220 temperatūroje.


* Paruoštą tešlą iškočioti ~5 mm storio blynu, paviršių patepti tirpintu sviestu, pabarstyti cukrumi ir saulėgrąžomis (pagal skonį) ir vynioti vyniotinį, jį supjaustyti norimo plocio bandelėm, sudėti į skardą, 20 min palikti, kad pakiltų, aptepti tirpintu sviestu ir kepti 15-20 min 200-220 temperatūroje.

*Paruoštą tešlą iškočioti ~5 mm storio blynu, paviršių patepti tirpintu sviestu, pabarstyti cukrumi (pagal skonį) ir vynioti vyniotinį, jį supjaustyti norimo plocio bandelėm, sudėti į skardą, 20 min palikti, kad pakiltų, aptepti tirpintu sviestu ir kepti 15-20 min 200-220 temperatūroje.



Dalį iškeptų bandelių aptepame medumi ir paliekame orkaitėje dar keletui minučių.Kitas per sietelį apibarstome cukraus pudra.
Jos gaunasi ne minkštos, o traškios, tačiau skanios.

SKANAUS!!!

Apie mielinės tešlos paruošimą skaitykite ČIA

2009 m. kovo 15 d., sekmadienis

Medutis




Apie medaus naudojimą maistui parašyta daug. Čia apie tai, ką patys naudojame kasdien ir mums skanu. Gal patiks ir jums.

Mėtų ir medaus gėrimas su citrina arba svarainiais
Gaminti šį puikų gėrimą išmokau iš anytos: ji pasiskina šviežių mėtų ir užpliko jas verdančiu vandeniu, lyg arbatai. Palieka atvėsti. Į perkoštą ataušusį mėtų antpilą išspaudžia citrinos sulčių, o likusią citriną supjausto smulkesniais gabalėliais ir taip pat suberia į mėtų antpilą. Rudenį, kai sunoksta svarainiai, citriną galima pakeisti smulkiais griežinėliais pjaustytu svarainiu. Tuomet anyta gėrime tirpina medų, vis paragaudama – ar jau pakankamai saldu. Karštą vasaros dieną į ąsotį su šiuo gėrimu įmeta ledukų ir turi visą ąsotį labai skanios gaivos. Mes tokio gėrimo ąsotį visuomet turime ant stalo ir vaikams nereikia ieškoti gėrimo, o parduotuvėje ramiai praeiname pro stačiakampiais pakeliais nuklotas lentynas.

Žalia arbata su medum


Pastaruoju metu itin populiari yra žalioji arbata. Įvairiausių jos rūšių galime rasti visose parduotuvėse. Sykį biure nutarę užsiplikyti žalios arbatos pamatėme, kad neturime cukraus. Tuomet įsimečiau šaukštelį medaus ir... puikus derinys! Brangindama vertingąsias medaus savybes žalią arbatą užplikau iš anksto, kad ji kiek atauštų (iki maždaug 40°C) ir karštis nesunaikintų visų medaus gėrybių. Tuomet įdedu šaukštelį medaus ir geriu labai gardžią arbatą, kurios nenormuoju, geriu tiek kiek noriu.

Saldžiarūgštis padažas salotoms

Tokį padažą žino visos šeimininkės. Siūlau tik vieną naujieną – cukrų pakeiskite medumi. Viskas kaip įprasta: aliejus, actas, prieskoniai, o medų ištirpinkite truputyje vandens. Visą mišinį pilkite ant šviežių salotų, kelios alyvuogės ir tikrai pajusite skirtumą....


Medaus garstyčios
Pirmą kartą tokių garstyčių paragavau seniai, prieš dešimtį metų būdama užsienyje. Tai buvo sumuštinis su kepto kumpio gabaliuku ir trupučiu garstyčių su medumi. Kai namuose atsirado medaus, pabandžiau pati sumaišyti tokį padažą. Pavyko. Viskas paprasta: indelis įprastų garstyčių iš parduotuvės ir mūsų medus. Santykį nusakyti sunku, nes kiekvieną sykį pavyksta vis kitaip. Pati maišau, dedu medų į garstyčias, kol esu patenkinta gautuoju mišiniu. Kartais norisi saldžiau, kartais karčiau. Bet rezultatas visuomet puikus!


Vištiena su citrinomis ir medumi
Tai yra greita ir skanu. Šį patiekalą galite pasigaminti ir kepuvėje, tokiu atveju vištieną reikėtų pasmulkinti, o padažą pilti pačioje pabaigoje.
4 vištų krūtinėlės (po 125 g kiekviena);
2 šaukštai skysto medaus;
šaukštas tamsiojo sojų padažo;
šaukštelis tarkuotų citrinų žievelių;
šaukštas citrinų sulčių;
maltų pipirų, druskos.
1. Vištų krūtinėles nuplauname ir nusausiname. Iš abiejų pusių įpjauname peiliu jas kryžmai, kad padažas įsiskverbtų giliau;
2. Sumaišome medų, sojų padažą, citrinų žieveles ir sultis, druską, pipirus;
3. Krūtinėles dedame į grilį. Vieną pusę patepame mišiniu ir kepame 10 minučių. Paskui apverčiame, patepame likusiu mišiniu ir kepame dar 8-10 minučių;
4. Patiekiame su virtais ryžiais.

2009 m. vasario 11 d., trečiadienis

Vapsvos lizdeliai


Gerai išplakti 3 baltymus. Ištirpinti ant garų 150 gr. medaus ir visą laiką plakant, plona srovele jį supilti į baltymus. Įdėti 120 gr. maltų migdolų ir 100 gr. graikiškų riešutų. Skardą ištepti sviestu ir konditeriniu švirkštu pridaryti "vapsvos lizdelių". Baigus sukti "lizdelį", uždėti raziną. Kepti vid. karštumo orkaitėje, kol pagels.