Aviečių ir jogurto desertas

Na visi žinome, kad kartais vasarą ar žiemą, pavasarį ar rudenį norisi kažkokio saldėsio, lengvo, gaivaus, kažko tokio kitokio, negu ledai, tortai ar keksiukai...taigi labai puikus desertas tiek vaikučiams tiek suaugusiems. Labai vaikams patinka apcukruoti stiklinės ar puodelio kraštelius...prieš išpilstant desertą imame stiklinę, įmerkiam stiklinės briaun000ą i vandenį ir po to į cukrų lėkštėje ir statome į šaldytuvą. O po to paruoštą desertą...atrodo nuostabiai...kaip šerkšnas ant stiklinių :) beabejo kaip ir dauguma desertų skaniausias jis kai patiekiamas šaltas. Skanaus brangieji, o aš skubu rašyti.

Reikės:

350 ml., jogutro (gali būti su avižomis)
pakelis dr. Oetker žalatinos
200g., cukraus (priklausomai kaip mėgstate saldžiai)
300 g., šaldytų aviečių (galima dėti ir šviežias)
150 ml., vandens

Gaminimas:


Želatiną užpilame šaltu vandeniu, kad išbrinktų. Avietes susidedame į kokteilinę, užpilame cukrumi ir plakame kol neliks sėklyčių ir masė bus vientysa. Želatiną ir dalį tyrelės su maišome ir kaitiname ant silpnos ugnies, bet neužverdame. Kaitiname kol neliks gumulėlių. masė gali kiek pašviesėti, tačiau tai normalu. Tada sumaišome viską su jogurtu bei likusia tyrele.
Jai jogurtą naudojate su avižomis tai prieš tai su likusia kokteilinėj aviečių tyrele suplakite, kol neliks avižų. Viską išmaišę iki vientysos masės išpilstome į pasirinktus indelius ar puodelius, šiek tiek atvėsinę statome į šaldytuvą 2-3 valandoms. prieš patiekiant papuošiame avietėmis, plakta grietinėle ar ledais.

SKANAUS!!!

Apie sveikatą / prof. dr. Juozas Ruolia

Svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.“

Vaistiniai augalai buvo pirmieji natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje – ir nevadinkime to lengvu raganavimu. Fitologija – mokslas apie gydymą augalais.

Skauda galvą – šast piliulę už žando. Žmonės tapo sintetinių vaistų ir maisto papildų vergais ir nepelnytai pamiršo nuo senovės vartojamas žoles. Gyvename nesveikai, o paskui klausiame – iš kur tos ligos atsirado. Iš mūsų pačių, ponios ir ponai. Fitoterapeutas, onkologas, profesorius Juozas Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją. Į Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėją fitoterapeutą, onkologą, profesorių Juozą Ruolią kreipiasi daugybė ligonių ir jiems pagelbėjama sudarant žolių mišinius kiekvienam asmeniškai, gerina gyvenimo kokybę po onkologinių operacijų ar spindulinio gydymo, kad vėžys pamirštų kelią į jų kūno namus. Jo mažulytis kabinetas svaigiai kvepia žolių mišiniais. Šis kvapas kur kas malonesnis nei mano kvepalų. J. Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją.

Apie savigydą

Savigydos rezultatai dažnai būna pražūtingi, – aiškina J. Ruolia. – Žmonės, gerdami visokių papildų ir žolių – sidabražolių, ugniažolių, musmirių, uždelsia, kol vėžys ar kita liga išplinta. Jokių vaistažolių nuo pirminio vėžio nėra. Nesupaprastinkime ligų. Be gydytojų apžiūros nesiimkime gydyti skrandžio uždegimo, opaligės, kiaušidžių uždegimo ir visų kitų. Pastebima keista tendencija – vaistažolės tapo populiarios, bet žmonės jas vartoja neatsižvelgdami nei į vaistininkų, nei į gydytojų patarimus. Pasiskaitę vieną kitą knygą jie ima gydytis, kol opaligės, uždegimai komplikuojasi, virusai išplinta. Pirmiausia reikia nueiti pas gydytoją, atlikti tyrimus, ir jau tada šalia pagrindinių vaistų kaip papildoma priemonė gali būti vaistažolės. Nepamainomos vaistažolės gali būti baigus radikalų gydymą, kad liga nesikartotų.

Kaip plikyti žoles?

Žoles geriausia plikyti natūralios erdvinės sandaros vandeniu – šaltinio, stalo. Čiaupo vanduo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne elektriniame, pagamintame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje. Prancūzijos, Vokietijos mokslininkai atkreipia dėmesį – kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų medžiagų.

Kasdienės arbatos

Dažna ponia keikia gydytoją, kad negelbėja jo skiriami vaistai kraujospūdžiui sureguliuoti. Jūs niekada nesureguliuosite kraujospūdžio, jei dažnai geriate juodąją arbatą ar kavą, kuriose yra daug kofeino. Šie gėrimai visiems kelia kraujospūdį. Viena ranka vartojame atpalaiduojamuosius vaistus, kita – skatiname tonusą. Juodąją arbatą keiskime žolelių arbatomis. O dar geriau – nuo seno baltų gentyse buvusia arbatos tradicija – su mėgstama uogiene: aviečių, žemuogių, vyšnių. Dar viena svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.

Medus

Vieną valgomąjį šaukštą medaus kasdien vertėtų suvalgyti. Ar nesate alergiški medui, reikia tikrinti taip: atverskite lūpos vidinį kraštą ir įtrinkite medaus, žiedadulkių, bičių duonelės. Jei po pusvalandžio neišbers, nepatins ar neparaus, vadinasi, nesate alergiški medui. Kam vartoti cukrų, jei yra medus ir fruktozė? Nepelnytai atstumtas ir pamirštas yra ir rudasis cukrus, kuriame gausu papildomų angliavandenių, kitų medžiagų, kurios padeda kasos veiklai. Organizme cukraus niekas tiesiogiai nepasisavina.

Kaip laikyti vaistažoles?

Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne aklinuose stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių. Šiems nereikia deguonies, todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus. Taip pat patarčiau nevalgyti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos yra rizoiduose esančios medžiagos. Jos akiai nematomos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Ant vaisių ir daržovių pila daug amoniako trąšų, salietros, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus vaisius, daro kompotus ar sultis – tai lygu savižudybei.

Apie sultis

Jei Dievulis sukūrė obuolį ar apelsiną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį spausdamas? Išmeta naudingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą jų vandenį? Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tinginystės, puikybės ar kvailumo? Kur kas sveikiau valgyti visą vaisių. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme komfortą keletui valandų. Vėžio ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžio ląstelės. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opaligėms.

Imbieras

Imbieras tapo madingas. Ligonių, kurie suvalgo imbiero su medumi penkis šaukštus, šlapime pastebėjau baltymo – tai reiškia, kad inkstai nesugeba jo apdoroti. Imbieras – mums kiek neįprastas augalas, mūsų organizmas nepripratęs prie jo. Nereikėtų jo visur dėti.

Hormonų bėdos

Kad vyrai nesnaustų lovoje „be darbo“, neduokite jiems apynių. Visi žinome, kad alų geriantys vyrukai būna tingūs. Berniukams ir mergaitėms iki subręstant neduokite gerti kmynų arbatos, daigintų grūdų, ženšenio ar bičių pienelio, nes gali išsikreipti besiformuojanti hormonų pusiausvyra.

Vėžio prevencija

Reikėtų vaistinėje nusipirkti lakmuso popierėlių ir pasidaryti šlapimo testą – pasižiūrėti savo PH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo PH vidurkis siektų 6,6. Mat pašarmėjusiame organizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui ir sumažėja terpė atsinaujinti buvusiam vėžiui. Ką daryti, jei PH yra mažesnis? Gerkite vandenį. Litras – gerai. Pernelyg daug vandens nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus ir nebelieka kuo virškinti maisto. Tiksliau, vandens reikia tiek, kad palaikytume tą minėtą reikiamą PH. Jei vanduo nepadeda, yra kitas būdas padidinti PH. Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nupurkštos herbicidais. Kasdien išgerkite keletą šaukštų šio mišinio.

Maistas

Rytų kultūros šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten valgo taip: trys dalys daržovių ir viena dalis mėsos. O pas mus atvirkščiai – daržovių tik pėdsakai... Dominuoja mėsa ir miltiniai patiekalai ir namie, ir restoranuose. Taip aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląstelieną, o ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kancerogenais. Visos mėsos yra išmirkytos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemikalais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsirado vėžys? Nes buvome kurti ir akli.
Sveikas yra porėtas maistas. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Ir gerai sukramtykime. Maistas turi būti gerai sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis. Daug važinėjantieji, neturintieji sąlygų sveikai maitintis kenčia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti avokadų. Jose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka ant bet kokio sumuštinio. Suvalgyto maisto virškinimui užtikrinti svarbu reikiamas skrandžio sulčių, tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse, pelynuose, puplaiškiuose. Anglijos karalienės dvaras turi sulčių tradicijas – darosi kiaulpienių sulčių. Pražydusias kiaulpienes reikia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis dalimis degtine. Šaukštas prieš valgį. Deja, žmonės nesusirūpina, kad nuolat pučia pilvą ar jaučia sunkumą skrandyje. Nesupranta, kad sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali sukelti rimtų ligų.

Laisvieji radikalai

Per medžiagų apykaitą organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vieno elektrodo. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten „pavagia“ po elektrodą. Taip lieka „skylučių“, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai. Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės, salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra nuostabios kompozicijos antioksidantų. Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karatenoidus. Rytų Azijos šalyse vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervinatės, negeriate vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržovių, jei imunitetas silpnas – užkemšate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti aspirino ar vitamino „Triavit“, kad paskystintų kraują.

Stresas

Nervų ląstelė, dirbanti keturiais etatais, turi būti aprūpinta gliukoze. Jei organizme gliukozės nėra, o nervų ląstelei jos reikia, ji lieka be energijos. Dažnai iki nakties dalyvaujame bohemiškuose vakarėliuose, rytais lekiame į darbą, ten riejamės. Šiandien ryte mačiau merginą: vienu metu vairuoja, rūko, geria vandenį ir kalba telefonu. Apsaugok nuo tokio gyvenimo, Viešpatie. Nesekinkime nervų ląstelių. Jei dirbame protinį darbą, turime vartoti daugiau angliavandenių, jei fizinį – riebalų.

Moralas

Jei Dievas apšviestų žmonėms protą ir jie grįžtų prie mitybos įpročių kaip prieš penkiasdešimt metų, ligų būtų perpus mažiau. Paprasti produktai, kuriuos valgėme nuo amžių, yra nepakeičiami. Bet žmonės tingi augintis savų daržovių, prieskoninių žolių. Juk nėra sunku pasisėti sode ar balkone ir visą vasarą skainioti ežiuolę imunitetui stiprinti ar melisą, mėtą nervams nuraminti. Užuot ant palangės pamerkę į vandenį svogūną, jo nusiperka prekybos centre ir ištiesę kojas žiūri muilo operas.

      

Pasidaryk pats

Štai dar vienas "The idea room" blog'as ir jis iš tų puikiųjų puslapėlių "pasidaryk pats" kaip ir šis "Ruffles and stuff" labai nuostabu...neturiu ką labai daug rašyti, reikia pamatyti patiems.. iš šių nuotraukųąnelabai ką suprasite, bet...įėję vidun pamatysi kaip iš paprastų dalykų galime savo vaikus padaryti princesėmis arba nuostabiausiais prinsais ar piratais :))) o gal norėsite pasisiūti pirštinaites karštiems puodams imti...ech tokio sijonėlio mano princesė jau labai nori :))) Tikiuosi ir šis puslapėlis bus Jums naudingas. Sunku man bus užmigti po tokių vaizdų...bet labos nakties mano brangieji.

Nuotraukėlės skolintos iš čia

Apie Itališką sūrį / dublis 2

Gorgonzola – neabejotinas šedevras

Kadangi pelėsinis sūris pasaulyje yra labai populiarūs, tai beveik kiekviena šalis turi savų šio sūrio analogų. Prancūzai turi rokforą, ispanai Picon ir Habrale, anglai stiltoną. O italai? Jie turi gorganzolą. Tai – neabejotinas šedevras.

Gorgonzola yra vienas garsiausių ir populiariausių itališkų sūrių. Jis žinomas jau nuo 879 m. pr. Kristų. Tai mėlynųjų ir pilkai žalsvųjų pelėsių sūris. Kaip ir kitas tauriųjų grybelių sūris, taip ir gorgonzola atsirado atsitiktinai, t. y. dėl smuklininko, dirbusio miestelyje netoli Milano, neapdairumo, kai sūris sandėliuke per ilgai užsistovėjo ir supelijo. Iš pradžių buvo bandyta išpjaustyti mėlynas pelėsių gysleles, bet vėliau visi, paragavę supelijusio sūrio, buvo labai nustebinti subtilaus jo skonio.

Gorgonzola pasižymi aštriu, pikantišku skoniu, kuris būdingas daugumai pelėsinių sūrių. Gorgonzolos konsistencija minkšta, tepama. Šis 48% riebumo sūris brandinamas 3,5-4 mėn. Jo žievė rausva, su išakijimais, kurie atsiranda dėl badymo brandinimo metu. Sūris badomas, kad geriau augtų Penicillium gorgonzola pelėsiai. Subrendęs sūris supjaustomas ir aštuntadaliais pakuojamas į foliją, po to dedamas į kartonines dėžes. Gorgonzolos sūris gerai lydosi, todėl labai tinka pastoms ir padažams, kuriuos italai ruošia meistriškai ir pila ant makaronų ar mėsos patiekalų.

Lietuvos prekybos centruose galima nusipirkti šio sūrio. Jis įpakuotas į polietileninę pakuotę po 150 g, kuri kainuoja apie 8 litus. Lietuvos sūrio gamintojai kol kas mums dar nepateikė lietuviškosios gorganzolos. Lietuvoje gaminamas pelėsinis sūris yra kur kas kietesnis, taigi sakyti, jog jis gorganzolos analogas, būtų neteisinga.

Beladeta protėvis Mascarpone

Mascarpone – minkštas, baltas, kremo konsistencijos sūris iš Lombardijos regiono. Tai dar viena idėja, kurią sėkmingai sūrių gamyboje panaudojo Lietuvos gamintojai. Panašaus skonio Lietuvoje gaminami tepami varškės sūreliai „Beladeta“, kurie turėtų patikti lengvo, švelnaus skonio varškės produktų mėgėjams. Tai geri ir maistingi pusryčiai nuolat skubantiems. Tiesiog užsitepkite ant mėgstamos duonos.

Pusiau kietas fermentinis sūris fontina

Jį gamina „Cooperativa Produttori Latte e Fontina“. Čia pagaminama apie 400 000 tokio sūrio per metus (t. y. 3 500 tonų). Pasak istorinių šaltinių, fontina atsirado maždaug prieš 1270 m. Sūris gaminamas iš nenugriebto Valdostanos karvių veislės (jos yra su rudomis dėmėmis) pieno. Pienas naudojamas sūrio gamybai praėjus ne daugiau kaip 2 valandoms po melžimo, t. y. labai šviežias.

Fontina sūris elastingas, mažai akytas, tirpstantis burnoje. Jis charakteringas, saldus ir malonaus, primenančio riešutus, skonio. Fontina sūris žinomas visame pasaulyje, eksportuojamas į JAV, Kanadą, Japoniją. Pjemonte šį sūrį naudoja kaip fondiu pagrindą. Nusipirkus šio sūrio, derėtų laikyti jį vėsioje vietoje ne ilgiau 8-10 parų.

Ricotta – brangus delikatesas

Ricotta – baltos spalvos, grūdėtos konsistencijos itališkas varškės produktas. Gaminamas iš avių ar karvių pieno išrūgų.

Yra kelios jos rūšys:

• Ricotta salata moliterna gaminama iš avių pieno;

• Piemontese – iš karvių pieno;

• Riccota romana.

Ricotta tinka su muskatiniu bei „Sauvignon Blanc“ rūšiniu vynu.

Lietuvoje kol kas tokio tipo sūris dar negaminamas, tačiau didžiosiose parduotuvėse galima nusipirkti itališko produkto.

•••

Taleggio, Toscanello, Scamorza, Canestrato, Caciotta, Pannerone, Provolone ir dar daug kitų itališkų gaminių, kurie žada kokybę ir žiupsnelį neišsenkamos energijos iš saulėtosios Italijos. Skanaus!

Ingrida Rancevienėi

šaltinis

Apie sūrį / meniu dublis 1

2005 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas lietuviškam varškės sūriui

Sūris buvo žinomas ir vartojamas 2000 m. pr. m. e. Senovės graikams ir romėnams sūris buvo vienas svarbesnių maisto produktų. Sūrio gamyba klestėjo daugelyje Romos imperijos vietovių. X amžiuje Italija buvo pažangiausias sūrio gamybos kraštas. Viduramžiais jų gamybą plėtė ir tobulino Vakarų Europos vienuolynai. Šiuo laiku daugiausiai sūrių gamina JAV, toliau – Prancūzija, Italija, Vokietija. Svarbiausi sūrio importuotojai yra Anglija, Vakarų Vokietija, Belgija. Sūrio eksportu pirmauja Naujoji Zelandija, toliau seka Nyderlandai, Danija, JAV.

Lietuvoje prieš I pasaulinį karą dvarų pieninės gamino šveicariškus, olandiškus, balšteino ir kitus sūrius. Nepriklausomybės laikais tos rūšies sūrį gamino privačios ir koorporatinės pieninės. Pastarosios jų gamybą buvo pradėjusios labai plėsti paskutiniais nepriklausomybės metais. Be to, Klaipėdoje buvo gaminama šiek tiek Camembert'o sūrio. Tilžės sūriui teko 78 %, olandiškam (Ėdamo) 14,2 %, bakšteino, 3,4 % visų pagamintų sūrio kiekio. Lietuvos sūrio eksportas buvo labai mažas. 1936 m. eksportuota 441,2 tonos, o 1938–908,9 tonos sūrio. Daug labiau už saldaus pieno gamybą Lietuvoje nuo seniausių laikų paplitusi baltų (varškės), arba ūkiškų rauginto pieno sūrių gamyba ir vartojimas. Dažniausiai juos gamina iš nugriebto pieno. Kad sūris būtų saldesnis ir netrapus, kartais rūgusį pieną maišo, su saldžiu pienu, o riebumui padidinti prideda grietinės ir tą mišinį kaitina, kol pieną sutraukia. Iš taip paruoštos ir nusausintos varškės slegia sūrį. Gamina jį su kmynais arba be jų. Vartoja valgiui šviežiai pagamintus arba panokintus ir išdžiovintus sūrius.

Pagrindinės sūrių grupės

Platesnė informacija pagrindiniame straipsnyje Sūrių grupės

Vienos, visuotinai priimtos sūrio klasifikacijos nėra. Pagrindiniai sūrį apibūdinantys kriterijai yra šie:

• Brandinimo trukmė - vieni sūriai ilgai brandinami, kiti valgomi švieži (tiesiog sutraukiant pieną ir nusausinant). Pvz., Mozzarella yra šviežias, nebrandintas sūris.
• Struktūra (kietas ar minkštas) - kuo sūryje mažiau skysčio, tuo jis kietesnis. Daugelis sūrių gali būti gaminami kietesniais ir minkštesniai variantais, be to, riba tarp „minkšto“, „puskiečio“ ir „kieto“ sūrio yra subjektyvi. Žinomos kietojo sūrio rūšys yra angliškas Cheddar (čederis), olandiškieji Edam ir Gouda (Chauda), šveicariškieji Emmental (daug kur vadinamas tiesiog "šveicarišku sūriu") ir Gruyère, itališkieji Parmigiano Reggiano, Pecorino, Romano.
• Gamybos būdas - gamybos metu ant sūrio gali būti leidžiama augti baltajam pelėsiui (pvz., Penicillium candida arba P. camemberti - šitaip gaminamai švelnaus skonio prancūziški sūriai Brie ir Camembert), mėlynuoju pelėsiu (pvz., Penicillium roqueforti arba Penicillium glaucum - šitaip gaminami daug sūrio rūšių, iš kurių garsiausios yra Roquefort, Gorgonzola, Stilton), bręstantis sūris gali būti mirkomas sūryme (pvz., Limburger, Munster, Appenzeller).
• Riebumas
• Pieno rūšis - dažniausiai sūris gaminamas iš karvės, ožkos ir avies pieno.

Daugeliui sūrio rūšių taikomas kilmės apsaugos taisyklės - tai reiškia, kad tam tikru pavadinimu (pvz., Roquefort arba Parmigiano Reggiano) gali vadintis tik konkrečioje vietovėje nustatytu būdu ir kontroliuojamų žaliavų. Saugomų pavadinimų vertimas (pvz., Parmigiano Reggiano išvertimas į Parmezaną) laikomas vartotojų klaidinimu.

Mozzarella

Mozzarella vadinami kelių porūšių Itališki švieži sūriai, kurie gaminami naudojant sukimą ir pjaustymą: mozzarella di latte di bufala pagamintas iš nepasterizuoto buivolės pieno; mozzarella di bufala campana pagamintas tik iš Campania buffalo pieno; mozzarella fior di latte pagamintas iš šviežio pasterizuoto arba nepasterizuoto karvės pieno, o mozarella pagaminta iš mišinių, kartais parūkytų, ir tuomet patalpintų į specialias talpas.

Šviežia mozzarella paprastai patiekiama vienai dienai, nes dėl sūrio gaminimo technologijos sūris neišsilaiko šviežias ilgiau negu 12 ar 24 valandas. Kelių tipų mozzarella taip pat naudojama daugeliui tipų picų (dažniausiai mažiau vandens turintys porūšiai) arba tiekiama su pomidoro griežinėliais ir baziliku (tinkamiausia šviežia di bufala).

Camembert (Kamambero) sūris

Camembert'o sūris yra vienas žymiausių ir mėgstamiausių sūrių Prancūzijoje, nepaisant to, kad sūris pradėtas gaminti tik nuo XVIII amžiaus.

Camembert'as pavadinimas kilo nuo Normandijos kaimelio, kur šiuo metu stovi Marie Harel – sūrio pradininkės statula. 1855 m. sūris buvo patiektas Napoleonui III, pristatytas kaip sūris iš Camembert kaimo. Sūris paliko jam didžiulį įspūdį ir nuo tada šis sūris tapo visur žinomas Camembert vardu.

Camembert'o gamyba: Pagamintas iš pasterizuoto karvės pieno. Brandinimo pradžioje, Camembert'as yra purus ir švelnus, o per laiką įgauna kreminį atspalvį (paprastai 2-3 savaitės). Tradiciškai tam paskiriama 21 diena. Camembert'as turi subtilų sūroką skonį. Geras sūris turi būti sunokęs iki pat sūrio „širdies“. Jo masė privalo turėti aiškų geltoną atspalvį.

Camembert'as puikiai dera su baguette duona. Taip pat Camembert'as puikiai dera su vaisiais ar riešutais. Geriausia jį valgyti kambario temperatūroje. Tinkamiausi vynai yra raudonas Bordeaux (Bordo) vynas arba Beaujolais.

Brie (Brie de Meaux)

Brie sūrio gamybos vieta yra nutolusi nuo Paryžiaus 50 km į rytus. Brie de Meaux yra senos kilmės sūris. Seniausi istoriniai duomenys apie Brie sūrį randami Karolio Didžiojokronikoje. Imperatorius ragavo sūrį mažame Brie miestelyje 774 m. Per Prancūzijos Revoliuciją, Liudviko XVI paskutinis noras prieš giljotinavimą buvo, kaip teigiama, gauti paskutinį Brie kąsnį.

1814 metais princas de Talleyrand organizavo europietiškų sūrių varžybas Vienos Kongreso metu. Brie de Meaux buvo apdavonatas pirmuoju prizu ir paskelbtas „Le Roi des Fromages“ (Sūriu Karaliumi). Iš daugybės rūšių Brie de Meaux yra ko gero puikiausias ir plačiausiai žinomas.

Brie gamyba: Padaryti vienam Brie de Meaux sūriui reikia apie 25 litrų pasterizuoto karvės pieno. Pagal tradiciją sūris maišomas rankomis su pelle à brie (skylėtų samčiu). Tuomet sūris pasūdomas, išimtinai tik su sausa druska.

Skonis: Brie de Meaux turi švelnumo, kurio galima tikėtis tik iš pačių geriausių pasaulio sūrių rūšių. Brie de Meaux turi labai švelnią žemės riešutų ir vaisių aromatų kombinaciją. Brie puikiai dera su šampanu. Raudonas Bordeaux (Bordo) arba Bourgogne (Burgundy) vynai yra taip pat puikus pasirinkimas.

Rokforo pelėsinis sūris

Pirmos žinios apie Rokforo sūrį siekia 79 mūsų eros metus, kuomet Plinijus Vyresnysis užsiminė apie sūrio turtingą aromatą. Rokforas pagamintas išmtinai tik iš Raudonosios Lakaunės avių pieno, šios avys ganosi milžiniškose Rouergue (Prancūzija) plynaukštėse, ir Aveyron'e. Tikras Rokforo sūris turi raudonos avies prekinį ženklą.

1411 m. Karalius Karolis VI davė teises brandinti Rokforą tik vienam kaimui: Roquefort-sur-Soulzon. Šiais laikais, Rokforo sūriai vis dar natūraliai brandinami mažiausiai 4 mėnesius tuose pačiuose kaimelio urvuose. 2003 m. buvo septyni Rokforo gamintojai. Didžiausias yra „Roquefort Société“. „Roquefort Papillon“ taip pat gerai žinoma sūrių markė. Kiti penki gamintojai yra: „Carles“, „Fromageries occitannes“, „Gabriel Coullet“, „Vernières“ and „Le Vieux Berger“.

Rokforo gaminimas: Rokforo kokybė priklauso nuo avies pieno, varškės perdirbimo, “penicillium roqueforti” grybo ir brandinimo natūraliuose urvuose. Pelėsinis grybas Penicillium roqueforti buvo rastas tuose pačiuose urvuose, kur brendo sūriai. Šiandien pelėsinis grybas dažniausiai gaunamas laboratorijose, kad būtų užtikrintas jo pastovumas ir konsistencija.

Skonis: sudėtingai nusakomo skonio, riebus ir švelnus. Rokforo sūris puikiai dera su riešutais ir datulėmis. Geriausiai tinka saldūs vynai kaip Muskatas ir Portmutas.

Parmezanas

Parmezano sūris Italijoje žinomas kaip Parmigiano Reggiano. Žodis Parmezanas kilo iš prancūziškai tariamo originalaus pavadinimo Parmigiano Reggiano. Europos Sąjungoje Parmezano pavadinimas įregistruotas kaip maisto produktų ženklas ir yra apsaugotas įstatymų. Ženklas gali būti legaliai naudojamas kalbant išskirtinai tik apie Parmigiano Reggiano DOP sūrius pagamintus tik Šiaurės Italijos tam tikroje teritorijoje.

Pagal legendą Parmezanas buvo kurtas viduramžių eigoje Bibbiano mieste, Reggio Emilia provincijoje. Šio miesto produkcija netrukus išplito į Parmos ir Modenos teritorijas. Istoriniai dokumentai parodo, kad XIII-XIV amžiuje Parmezano sūris buvo labai panašus į tą, kuris gaminamas šiais laikais.

Parmezanas buvo liaupsintas anksčiau nei 1348 Bokačo darbuose, Dekamerone jis kalba apie kalną padarytą tik iš Parmezano su makaronais.

Poveikis sveikatai

Sūryje yra daug kalcio, baltymų ir fosforo. Maistine prasme, sūris faktiškai yra koncentruotas pienas - 30 gramų čederio sūrio porcija turi tiek baltymų, kiek 200 g. pieno.

Kai kurių studijų duomenimis ^[1], sūris padeda sumažinti dantų ėduonies riziką.

Neigiamas poveikis

Kaip ir piene, sūryje yra daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios laikomos vienu iš širdies ir kraujagyslių ligų sukėlėjų. Dėl to JAV rekomenduojama valgyti ne daugiau 60 g riebaus sūrio per savaitę. Kita vertus, daugiausiai sūrio suvalgančiose šalyse - Graikijoje ir Prancūzijoje - sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra mažas.

Sūryje yra kazeino, kuris, virškinamas žmogaus skrandyje, skyla į keletą medžiagų, viena iš kurių yra opiatas kazomorfinas. Dėl to tiriamas sūrio (ir kitų pieno produktų) ryšys su vaikų elgesio sutrikimais (pvz., autizmu).

Nors žmonės, nevirškinantys laktozės, dažnai vengia sūrio, tačiau brandintuose sūriuose išlieka tik ~5 % piene buvusios laktozės, o ilgai brandintuose jos gali beveik nebūti. Ilgai brandintuose sūriuose gali būti daug histamino ir tiramino, kuris kai kuriems žmonėms gali sukelti į alergiją panašią reakciją.

JAV nėščioms moterims patariama vengti sūrio su mėlynuoju pelėsiu ir trumpai brandinto sūrio dėl galimo listerijos bakterijų poveikio vaisiui^[2].

Įdomybės

Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle yra pasakęs apie Prancūziją: "Comment voulez - vous gouverner un pays qui a deux cent quarante - six variétés de fromage? (Kaip valdyti šalį, kurioje yra 246 sūrio rūšys?) (citata iš Les Mots du Général, Ernest Mignon (1962). Tačiau šiuo metu Prancūzijoje priskaičiuojama nuo 350 iki 400 sūrio rūšių.

Šaltiniai

1. ↑ National Dairy Council. Specific Health Benefits of Cheese. Retrieved October 15 2005
2. ↑ Listeria and pregnancy, from the American Pregnancy Association. Retrieved 28 February 2006.

Plastilinas

Och kiekviena mama žino, kad plastilinas būtinas vaiko lavinime, juk tiek visko galima prisilipdyti, padaryti mėsos kukulius, bulvių košę, makaronus, sausainius ir t.t. juk čia tik duok vaikui kurti...be abejo galima padekoruoti ir piešinius arba kaip draugės mažoji užsimanė ūsų ir barzdos:))) Kadangi geras, saugus, netepantis ir visoks koks plastilinas yra nepigus, nes jo mes perkame daug...be to jneuždarius bonkutės jis sudžiūsta, nutariau ieškoti kažkokių kitokių būdų pakeisti plastiliną. O kadangi jai patinka lipdyti ir iš paprastos tešlos ir žinojau, kad yra tokia druskos tešla, pamaniau, kad gali būti kažkoks ir namūdinis plastilino receptukas. Kažkur kažkada seniai kai man nelabai rūpėjo plastilino gamyba viename itališkame be rods blog'e buvau mačiusi, bet nesigilinau. gaila, bet taip jo ir neatradau. Bet radau ne viename iš užsieninių blog'ų, dar vienoje knygoje ir ka gi... galiu drąsiai parašyti. Gaminame jau kokius 2 metukus, bet niekaip vis nepasidaindavau, bet šį kart nusprendžiau sukelti visus senuosius receptukus, nes pažiūrėjus į kai kurias foto net nepamenu kas per sudėtis.



Taigi, geriausiai jau turėtumėte rinkinuką kažkokį plastilino, nes ten paprastai būna kočėlai, formelės, peiliukai ir t.t., bet jai neturite manau vaikui tikrai rasite įvairiausių naminių sausainių formelių, taip pat turėti išsaugojus didesnius indukus nuo plastilino ar šiaip kažkokius plastikinius sandarius indukus. Tada nereikės laikyti šaldytuve, galėsite susidėlioti į bonkutes pagal spalvas ir vaikas sau ramiausiai galės žaisti :) Matuosime viską puodeliais, o ne gramais, nes taip papraščiau, taip pat įtrauksime į gaminimo procesą ir vaikus. Labai smagu...kuomet vaikas jaučia pasitikėjimą ir labai stengiasi dėti būtent tiek kiek sakai, tuo pačiu mokinasi skaičiuoti, jausti skirtumus tarp pilno ir puspilnio ar tuščio, šaukšto ir šaukštelio, nuostabu mane tai žavi... :)
Puodelį aš naudojų maždaug 200 ml

Reikės:
dėžučių plastilinui sudėti
maistinių dažų
2 puodeliai miltų
2 puodeliai vandens
1 puodelis smulkios druskos
2 v.š. aliejaus( jai turite kvapnaus kažkokio aliejaus puikiai tiks)
2 a.š. citrinos rūgšties

Gaminimas:

Jai darysime vieną spalvą tuomet visus produktus sudedame į puodą tik ne tefloninį ir viską gerai sumaišome ir statome ant ugnies. Užtrunka labai neilgai, pastoviai maišome kol pamatysite kaip pasidarys sunku maišyti, o masė puode ims virsti į plastiliną. man kažkas panašaus kai darome plikytą tešlą. Labai svarbu, kad nepridegtų, todėl maišykite, masė atlips nuo sienelių ir pasidarys vientisas guzulas, nuimame nuo virykles, paminkome, masė nebus karšta. Štai ir viskas. Sudedame į indukus. Saugus, malonus minkyti plastilinas. Dukrytė mindydavo lauke, kieme karštą vasaros dieną ir nieko, puikiai...pati sudeda į indukus, uždaro ir vėl gali puikiausiai žaisti kitą dieną. Nuostabus džiaugsmas vaikams. Maniškė su vieno virimo plastilinu pražaidė nuo liepos mėnesio iki sausio. Užvakar išmečiau paskurinę bonkutę, nes įpylė vandens, virė sriubą :DDD
O jai norėsite daryti spalvotą plastiliną, net keleto spalvų tai sumaišykite atskiruose puoduose padalinę lygiai visus produktus + maistinius dažus, po to tik prieš kaitinant supilsite aliejų bei vandenį ir atliksit visą procedūrą.

Karlsono mėsos kukuliai

Kai pagaminsite ir paragausite garsiųjų filmuko herojaus mėsos kukulių, iš kart suprasite, kodėl jie taip paslaptingai dingo nuo Freken Bok stalo (žinoma, su Mažylio ir Karlsono pagalba). Ypač jie patinka vaikams. Nes kepami nedidukai, dar labai tinka kaip užkandis svečiams juos veriant ant iešmukų keičiant agurku, pomidoru ar kita daržove. taip pat dar karštus galima išvolioti kietajame sūryje ir irgi smeigti ant ieškumo su daržove. Tik kai valgysite nenusikąskite sau pirštų, nes labai jau skanūs, nors kaip pasakytų Karlsonas: "vieni niekai - gyvenime visaip atsitinka" :)

Reikės:

250g. maltos maišytos bet kokios mėsos (aš maišau kalakutieną su jautiena)
250ml., grietinėlės
100g., džiuvesėlių
3 kiaušiniai
1 s.š. druskos
100ml., pomidorų padažo
0,5 a.š. pipirų
0,5 prieskonių mišinio (aš darausi pati dedu visko po a.š. : kmynai, raudonėlis, petražolės, bazilikas ir viską sumalu, susidedu į kokį nors indelį kitam kartui)
Jai norite galite papildomai įdėti kapotų petražolių.


Gaminimas:

Sumaišome grietinėlę su džiuvesėliais. Sudedame likusias sudedamąsias dalis, išmaišome ir paliekame pusvalandžiui šaldytuve. Drėgnomis rankomis formuojame mažus apvalius kotletukus (kotletukai turėtų būti ne didesni kaip stalo teniso kamuoliuko), kepame vidutinėje temperatūroje.

SKANAUS!!!

Žaidimų - darbo kambario metamorfozės

Sveiki brangūs blog'o skaitytojai. Labai mėgstu įvairiausius eksperimentus, senų baldų atnaujinimus ir panašius dalykėlius. Šį kartą taip ir nutiko, kad darbo-žaidimų kambarys tapo eksperimentiniu...nes nebegalėjau pakęsti tos sumaišties, netvarkos. Tad mano kantrybė baigėsi ir mes su dukryte ėmėmės darbo. Sukėliau nuotraukytes kaip keitėsi daiktai, nišos, durys, sienų spalva. Kas čia sukelta dar ne galutinis vaizdas, nes laukiu vasaros, kada galėsiu atjungti radiatorių ir kelti žemyn palangę, kad galėčiau padaryti toje nedidelėj erdvėj patogią minkštą, sėdimąją dalį + kampu į nišą su pakeliamu dangčiu žaislų slėptuvę. Taigi manau nėra ką čia labai daug rašyti ir pasakoti pamatysite ir įvertinsite patys :) Kaip buvo ir kaip yra. Detalaus aprašymo nededu, nebent bus paklausa :)

Kol kas tiek mano paprakaitavimo. Bendru rezultatu esu visai patenkinta, nes kambariukas tapo jaukesnis, vizualiai erdvesnis. Taip pat atsirado įvairiausioms smulkmenėlėms vietos lentynose, kurias išsimatavom, išsipjovėm ir susikabinom patys. Kitos įvairios kambario detalės dar gludinamos...kai bus baigta pasidalinsiu su Jumis. O čia mano mažoji padejėja, kuri be galo mėgsta dažyti kartu su manimi...

Taigi laukite tęsinio....

Kaip stilingai pakeisti išaugtus vaiko rūbelius?

Vaikai!

Jie auga taip greitai!

Tad dažnai tiesiog nespėjame pirkti drabužėlių.
Draugė atsiuntė superinio blogo nuorodėlę, aš likau sužavėta tikiuosi liksite ir jūs. Nes iš tiesų vaikai auga greitai, rūbų tik daugėja, o norisi kažko naujo, nematyto, įdomaus, stilingo...štai Jums idėjos ir kas svarbiausia labai paprasta...ir prailgini jo nešiojimą.
Skubu dalintis "Raukiniai ir daiktai" AČIŪ :)


Ar gi tai nežavinga???

Prieskonių galia

Į paštą gavau laiškutį apie prieskonines žoleles ir suskubau pasidalinti su jumis. Jei prieskonių dėsit į maistą - jis bus kartu ir vaistas. Tik, šiukštu, nereikia jų perdozuoti. Prieskoniai neturi užgošti pagrindinių produktų skonio ir kvapo.

Petražolė - ne tik nuostabi prieskoninė daržovė, bet dažnai net vaistažolių karaliene vadinamas augalas. Joje daug vitaminų E, S, kalcio, geležies. Tai puikus šlapimą varantis vaistas, sumažinantis pilvo pūtimą, skausmą, krūtų tempimą prieš menstruacijas, padedantis inkstams pašalinti nereikalingas medžiagas, taip pat pasižymi dezinfekuojančiomis, bei atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis.

Krapai, ypač jų sėklos, palengvina virškinimą, užkerta kelią susidaryti žarnyne dujoms, mažina kraujo spaudimą, padeda, gydyti vaikus nuo naktinio šlapimo nelaikymo, tinka sergant stenokardija, širdies veiklos nepakankamumu, turint akmenų inkstuose ar šlapimo pūslėje. Jais patariama gydyti hemorojų. Krapai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms moterims.

Raudonėlis turi daug eterinių aliejų, karotino, vitamino C. Jis gerina virškinimą sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, padeda pakilus kraujospūdžiui, sergant gripu, bronchitu, diabetu. Raudonėlis gerai valo kraują ir jo arbata vartojama kaip priešvėžinis vaistas. Raudonėlio lapuose randama 42 kartus daugiau antioksidantų nei obuoliuose. Prieskonis tinkamas mėsos, makaronų patiekalams, omletui ir salotoms gardinti.


Krienai turi daug medžiagų, kurios užmuša bakterijas, daug vitamino C, fermentų, mineralinių medžiagų. Jie liaudies medicinoje vartojami nuo nevaisingumo, ypač vėžio profilaktikai. Siūlomas toks receptas: 100g tarkuotų krienų užpilti 500ml degtinės ir palaikyti stikliniame inde saulėje 30 dienų. Vartoti po 1 valg. šaukštą 2-3 kartus per dieną po valgio neužgeriant.

Bazilikas stiprina imuninę sistemą, maitiną centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, vidurių užkietėjimą, depresiją, širdies nepakankamumą. Bazilikais patariama gydytis, jei pučia pilvą. Jei nutarėte mesti rūkyti, kramtykite baziliko, kuris mažina potraukį rūkyti.

Bazilikai ne tik suteikia patiekalams pikantiško skonio, bet turi ir gydomųjų savybių. Mokslininkų ištirta, kad šie prieskoniai teigiamai veikia kaulų čiulpus, kraują, nervų, kvėpavimo bei virškinimo sistemas. Senovės Indijoje bazilikai laikyti viena švenčiausių žolių, valančių čakras ir gerinančių gyvybinės energijos tekėjimą. Teigiama, jog šie prieskoniai pripildo meilės ir ištikimybės energijos bei suteikia dieviškąją apsaugą, valo aurą ir stiprina imuninę sistemą. Anot mokslininkų, sergant peršalimo ligomis, bazilikai mažina temperatūrą ir skatina prakaitavimą. Taip pat padeda sloguojant ar sergant bronchitu - šalina ir skystina gleives.

Mairūnas gerina virškinimą, slopina migreninius galvos skausmus, ramina nervų sistemą, gydo nemigą. MAIRŪNAI - jų nuovirai ir antpilai liaudies medicinoje vartojami kaip tonikai - nuo spazmų ir katarų. Mairūnų aliejumi įtrinami mazginiai venų išsiplėtimai, podagros ir reumato apimti sąnariai.

Kalendra skatina tulžies išsiskyrimą, gerina imuninę sistemą, tinka nuo stresų ir profilaktiškai nuo įvairių auglių ir vėžio, valo kraują.

Gvazdikėliai padeda vegetodistonijos atvejais, neutralizuoja toksinus, gelbsti nuo peršalimo. GVAZDIKĖLIAI - Hipokratas buvo vienas pirmųjų gydytojų, panaudojusių gvazdikėlius kaip vaistą. Nuo tų laikų jie vartojami virškinimui gerinti, atminčiai stiprinti. Vandeniniu gvazdikėlių ekstraktu gydomos alkių ligos, aliejumi malšinamas dantų skausmas, gvazdikėlių dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomi piktybiniai augliai. Gvazdikėliai
Jie padeda ištirpti sukietėjimams kepenyse, išvaro tulžies perteklių, atveria užakimus. Gvazdikėliai gerina nuotaiką. 2-3 gvazdikėliai užplikomi puse litro karšto vandens, paverdama ant mažos ugnies 5 minutes, palaikoma pusvalandį, perkošiama ir geriama po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį dvi savaites.

Raudonieji aštrieji pipirai yra lyginami su bomba, turinčia vitaminų užtaisą. Juos yra retos medžiagos - kapsaicino, kuris veikia kaip galinga antibakterinė dezinfekuojanti medžiaga, neutralizuojanti skrandžio opaligės sukėlėją ir gydanti kai kurias skrandžio ir 12pirštės žarnos ligas. Raudonųjų pipirų spiritinė ištrauka tinka trinti- malšinti neuralginius ir reumatinius skausmus. Visus prieskonius reikia vartoti saikingai, bet ypač aštriuosius raudonuosius pipirus.

Imbiero dedama į visus indiškus patiekalus. Jis turi neprilygstamų gydomųjų savybių, stiprina imuninę sistemą, padidina psichikos atsparumą streso situacijos, malšina žarnyno spazmus, peršalimo ligas, sunormalina skydliaukės veiklą, tinka nuo pervargimo. Imbiero pravartu dėti į karštą arbatą ir į karštą vonią; ypač skanu ant sumuštinio- duona+ avokados+ krienai ar česnakas+ imbieras.

Rozmarinas padeda kovoti su infekcijomis, stabdo riebalų oksidacijos ir skilimo procesą, todėl mėsa ilgiau būna šviežesnė. Jis padeda stiprinti atmintį, slopina spazmus.

Kardamonas gydo širdies ir kraujagyslių ligas, palengvina atsikosėjimą, mažina skydliaukės veiklą.

Ciberžolė; ji padeda atstatyti jėgas nesilpus raumenims, valo kraują, stiprina imunitetą, gydo cukraligę, turi šlapimą varančių savybių, gerina virškinimą. Tyrimais įrodyta, jog ciberžolė (vainikuojama indų virtuvės karaliene) yra nepamainoma kovoje su cistine fibroze (daugelio organų sistemų pažeidimas), gaubtinės žarnos vėžiu, artritu ir net Alzheimerio liga.

Kmynai. Kmynais patariama gydyti žarnyno spazmus bei malšinti galvos skausmus. Kmynai vieni populiariausių pasaulio prieskonių (ypač indų virtuvėje), sėkmingai kovoja su vėžiu. Lietuviškoje virtuvėje be jų taip pat neapsieinama - prieskonis karaliauja marinatuose, lydytame ir varškės sūriuose, duonoje, sausainiuose, giroje ir net arbatos puodelyje. Kmynuose esantys eteriniai aliejai veikia antiseptiškai, skatina spazmolitinių liaukų sekreciją, žadina apetitą. Vartojami, kai pučia vidurius, skrandį ir žarnyną varsto diegliai, sutrinka virškinimas. Kmynai padeda pasišalinti sekretui iš bronchų sergant kvėpavimo takų ligomis. Geriausia sausas kmynų sėklas kramtyti (35 g per parą) arba paskaninti jais valgį.



Kadagių uogos. Jomis patariama gydyti šlapimtakių ir skrandžio ligas. Kadagių uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Šafranas gerina žarnyno ir skrandžio darbą.

Šalavijas. Sergantiems angina patariama skalauti gerklę šalavijo nuoviru. Šiuo nuoviru patariama nuplauti ilgai negyjančias žaizdas.

Anyžiai. Anyžiai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms motinoms. Jie išvalo kvėpavimo takus ir padeda atsikosėti. Ypač naudingi anyžiai tiems, kuriuos kankina skrandžio spazmai. Jis atpalaiduoja spazmus ir suteikia palengvėjimą.

Salierai. Jie stiprina sudirgusią centrinę nervų sistemą, neleidžia inkstuose susidaryti akmenims. Be to, salierai iš organizmo pašalina šlapimo rūgštį.

Cinamonas ir imbieras. Jie gerina apetitą bei virškinamojo trakto darbą. Cinamonas, kuris mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma - ? arbatinio šaukštelio. Siūloma nepamiršti ju o pagardinti rytinę kavą ar įvairiausius desertus. Cinamonas
Šis priekonis normalizuoja kraujospūdį, užtraukia žarnyno ir skrandžio opas. 1 arbatinis šaukštelis cinamono užplikomas 1 stikline karšto vandens, paskui 10-20 minučių palaikoma karšto vandens vonelėje. Dar 20 minučių palaikoma ir geriama po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį. Cinamonas, kuris mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma - ? arbatinio šaukštelio. Siūloma nepamiršti juo pagardinti rytinę kavą ar įvairiausius desertus.

Peletrūnai. Stiprina ir stimuliuoja organizmo imuninę sistemą bei stiprina vyrų potenciją.

Vanilė. Atpalaiduoja spazmus ir tonizuoja. Švelnus vanilės kvapas nuramina ir padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Valgoma su saldumynais vanilė stiprina nervus ir atpalaiduoja spazmus. Ypač jausmingai nuteikia karšta vonia su vanile. VANILĖ - liaudies medicinoje ji buvo vartojama virškinimui gerinti, nuo vidurių pūtimo, reumato, nervų, psichinių ir kitų ligų, o ypač ji buvo vertinama kaip dirginantis vaistas ir nuo mažakraujystės.

Kario milteliai yra įvairių prieskonių mišinys, tarp kurių yra ir ilgosios ciberžolės, turinčios kurkumino. Kurkuminas - tai antioksidantų mišinys, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Yra žinoma, kad ilgai vartojant priešuždegimines priemones sumažėja Alzheimerio ligos rizika, nors šios medžiagos gali neigiamai veikti skrandį, kepenis ir inkstus. Dėl to senatvėje reikia riboti priešuždegiminių savybių turinčių medikamentų vartojimą.Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad neuronus apsaugo ir tokie antioksidantai, kaip vitaminas E, tačiau jie nemažina silpnaprotyste sergančių pacientų protinio išsekimo. Atsižvelgiant į veiksnius, galėjusius turėti įtakos mokslinio tyrimo rezultatams, paaiškėjo, jog "dažnai ir net labai dažnai" karį vartojančių tiriamųjų protinė būklė kur kas geresnė lyginant su tais, kurie nevartoja šio prieskonių mišinio.


Čiobreliai, teigiama, turi magišką galią apsaugoje nuo vėžio. Ilgai šis prieskonis buvo naudojamas kaip antiseptinė priemonė - pavyzdžiui, čiobrelių aliejaus ekstraktu skalaujant burną. Paprastai čiobreliai naudojami kepamai vištienai gardinti bei žuvies ir mėsos marinatuose. Tai gera raminamoji priemonė kamuojant sausam, spazminiam kosuliui, sergant bronchitu, astma, plaučių uždegimu, sutrikus virškinimui, pučiant vidurius, esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, uždegimui. Čiobreliai, teigiama, turi magišką galią apsaugoje nuo vėžio. Ilgai šis prieskonis buvo naudojamas kaip antiseptinė priemonė - pavyzdžiui, čiobrelių aliejaus ekstraktu skalaujant burną. Paprastai čiobreliai naudojami kepamai vištienai gardinti bei žuvies ir mėsos marinatuose.


Maisto pasisavinimui pagerinti prieš valgį pravartu pakramtyti imbiero šaknies su citrinos griežinėliu arba gvazdikėlį. Tai padės ir apsunkus po valgio, kai persivalgyta.

Cikorija. Ji padeda darbuotis širdžiai, gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą ir toksinų pasišalinimą, didina tulžies pūslės, kepenų, inkstų aktyvumą. Naudinga sergantiesiems diabetu. Priešingai nei kava, ramina nervų sistemą ir padeda nuo nemigos.


Laurų lapai
Jie šalina iš organizmo druskų perteklių, smėlį iš inkstų ir šlapimo pūslės. 3-5 lapeliai įmetami į stiklinę karšto vandens ir 10 minučių palaikoma ant silpnos ugnies. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį dvi savaites.

Rūtusėliai - mažos didelio jaukumo dovanos

Nuostabi foto pasiskolinta iš http://digma.lt/interjero-dizainas-interjeras/medinuciai-rutuseliai-interjere-ii-woody-ruties-decor-ii/

sveiki sveiki..na aš esu be žado, amo ir visų -O nuo rūtusėlių...tiesiog žavinga, paprasta ir genialu. Negalėjau atsispirti ir neįkelti Jums mano skaitytojai šio grožio. Tikiuosi liksite sužavėti tokie kaip aš. Čia kaip atrodo dekoruotas kambarys.

<...Kaip smagu Rūtusėliams nutūpti ant sienų, iš džiaugsmo prikibti prie komodos stalčiukų ir ten likti... Apie tokius ir panašius dalykus rašoma naujame straipsnyje. Atvirai kalbant, digma.lt turi puikiai išlavintą skonį, ne kitaip :) O mes šypsomės ir su vėjeliu išleidžiame Rūtusėlius į gerus namus jų papuošti...> Pažiūrėkite patys giliau, rasite nuorodą ČIA

MYLIU JUS.

Provansas

Šiandien kažkokia nostalgiškai miela diena ir net nemoku apsakyti kaip aš dievinu provanso stilių, tai nuostabus, šiltas, paprastas, jaukus, artimas širdžiai, žavus ir visoks koks- stilius. Jau seniai norėjau apie tai pasvaičioti, bet vis nerasdavau laiko. Tačiau šiandieninis lėlių teatro spektaklis, siauros senamiesčio gatvelės, pelėsių kvapas, arklių gatvės sendaikčių turgelis, kuris yra priešais mano senelių buvusius namus...kurie man taip pat kelia nerealią nostalgija, primena vaikystę...taigi todėl nutariau parašyti apie provansą. Lietuvoje panašaus stiliaus baldų , interjero detalių,lekščių, taurių, servetėlių ir panašių dalykėlių galima rasti "Audėjas","C&D style","Artvilla", "Dubingiuose", "L’Occitane","Limevika","Įdomybių krautuvėlėje", "Maximoje","Senukuose", "Ermitaže", įvairiuose internetiniuose sendaikčių puslapiukuose, "Alan Deko" ir t.t. Galima nueiti į restoraną “Le Provence” ir trumpam atsidurti Viduržemio jūros regione ar kad ir apsistoti Art villa viešbutyje Palangoje...nuostabu.
Keletą įmesiu ir jums tik atsargiai tai užkrečiama:
Provansas lietuviškai čia
Artvilla čia
nuostabus blogas ditadama wordpress čia
Provanso stilius-Prancūzija čia
Provanso stiliaus baldai čia
Nakvynė šeimyniniame viešbutyje čia
Provanso stiliaus namai Vilniuje čia
Provanso stilius Lietuvoje čia
Provanso stiliaus namai YouTube
Provanso stiliaus kvapas virtuvėje čia
Provanso detalių čia
C&D style čia
France-Paris and Provance čia
Keramikinės idėjos namams čia
Provance google čia

Šiek tiek padrikos mintys, tačiau šiandien tik pradžia mano rašymų apie provansą, būtinai parašysiu kitą dieną...dabar bėgsiu miegoti nuostabios nuotaikos apimta ir kupina idėjų apie šį jaukų stilių. Laukite tęsinio.