Vaikai mus gali išmokyti, tik vaikai

Dialogas
Vaikai mus gali išmokyti, tik vaikai
Gruodžio 17, Trečiadienis

Nežinau, ar gerai darau… Šešeri metai mano spintoje guli Audriaus Alkausko apsakymų rinkinio “Kaip žmogus ir kaip šešėlis” rankraštis (22 trumpi apsakymai). Guli voke, atsiųstame iš Bazelio. Nežinau, kur dabar Audrius, buvęs vienas iš talentingiausių mūsų gimnazistų (ir jo brolis dvynys Giedrius - mūsų matematikos genijus!). Prieš daugybę metų į KTU gimnaziją atvyko broliai iš Anykščių, privertė mane mesti informatikos mokytojo darbą (supratau, kad yra žymiai gabesnių už mane…), Audrius 1996 metais pelnė garbingiausią KTU gimnazijos Vasario 16-osios premiją, o paskui abu išvyko į platųjį pasaulį… Giedrių, matematikos daktarą, dar kelis kartus esu sutikęs, o iš Audriaus - tik tas vokas su apsakymais.

Daug metų neduoda ramybės man vienas apsakymas - tai dabar jį ir skelbiu. Tiksliau - dvi to apsakymo eilutės, kurias išnašoje skelbiu, labai jaudina. Nuo jų man tikrai suvirpa širdis, kaip skaitant genialų kūrinį. Įžvelgiu genijaus pamokymą: mylėkime net tuos, kurie neleistinai kirto mūsų kelią. Įdomu, kiek svetainės lankytojų pripažins, kad tai puikus kūrinys? O gal kas nors imtųsi išleisti visą rinkinį? O gal pats Audrius atsilieps, mane bars?