Žiūrėjo mergaitė į degančią žvakę, žvaigždėtą dangų, klausė lietaus. Ir visur rasdavo tik liūdesį. Ji buvo girdėjusi, jog romantika yra kažkas stebuklingo šilto ir atpalaiduojančio. Galiausiai mergaitė nusprendė, kad romantika – svajonė, draskanti širdį.
Bėgo metai, mergaitė virto panele, o jos širdį vis draskė romantika. Kol nejučiomis ji susipažino su vaikinu. Romantika pasimiršo, jos nebereikėjo. Galiausiai graži draugystė virto į gražią meilę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą