2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Meduoliai



Meduoliais vadiname kepinius, gaminamus su natūraliu arba dirbtiniu medumi. Dažnai į juos dedame sviesto, grietinės arba rūgusios pieno, nes be jų meduoliai būna kieti. Nuo medaus tešla pasunkėja, todėl norint gauti purų kepinį reikia dėti sodos arba kitų kelimo miltelių.
Iškeptas meduolis turi būti tamsiai rudos spalvos. Tokia spalva gaunama virinant medų arba peridedant padeginto cukraus. Tai daroma šiuo būdu:
2 šaukštai cukraus kaitinama švarioje keptuvėje, kol ištirpsta ir pavirsta tamsiai geltonomis putomis. tada į cukrų įpilama 0,5 stiklinės karšto vandens ir dar pavirinama, kol sustingęs cukrus vėl ištirpsta. Į meduolių tešlą deginto cukraus pilama tiek, kau gautume norimą spalvą.

Iškeptą atšalusį meduolį nedelsiant reikia supjaustyti norimo dydžio gabalėliais, sudėti į skardinę ir uždarytą laikyti vėsioje vietoje. Taip laikomi meduoliai nepraranda gero skonio ir išvaizdos. Ilgiau pastovėję meduolaisi atidrėksta ir dėl to pasidaro dar skanesni.


Meduoliais skirstomi į kietuosius ir minkštuosius. Minkštieji labai panašūs į biklvitą, nes tešla ruošiama panašiai. O kietieji maginami sudedant visus produktus iškart.
Minkštuosius meduolius galima pertepti įvairiomis masėmis arba marmeladais, o kietuosius-aptepti glajumi.

Meduoliams vartojamas prieskonių mišinys (čia pagal 1956metų kulinarinę knygą):

60g., cinamono
60g., kvepiančiųjų pipirų
40g., gvazdikelių
10g., kardamono
10g., muškato žiedo(taip ankščiau rašė su raide "š")
10g., muškato riešuto
10g., badijano
25g., apelsinožievelių
20g., geltonojo imbiero

Neturint iš čia minėtų prieskonių, galima apsieiti ir su paprastesniu mišiniu.
Kiekviena rūšis prieskonių sumalama atskirai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą