Arbatos

• Aviečių lapų arbata. Geriama nuo viduriavimų, sergant žarnyno ir kvėpavimo takų uždegimais, skalaujama gerklė sergant angina ir gerklų uždegimu. 1 valgomą šaukštą džiovintų aviečių lapų užplikyti 200ml verdančio vandens. Laikyti 30 min, vėl pašildyti ir gerti užpilą su medumi.
• Aviečių uogų arbata. Vartojama nuo peršalimo, slogos, bronchito; skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, gerina virškinimą. 1valg. šaukštas džiovintų aviečių uogų užplikomas stikline verdančio vandens; po 30 min perkošti. Dar kartą pašildyti ir gerti su medumi.
• Baziliko žolės arbata. Vartojama nuo galvos skausmų, sergant šlapimo pūslės ir inkstų uždegimu, lėtiniu gastritu, žarnyno uždegimu. Arbata skalaujama burna, esant gleivinės uždegimui 1 arbatinis šaukštelis džiovintos baziliko žolės užpilamas stikline verdančio vandens. Per dieną išgerti po 2-3 stiklines tokios arbatos.
• Beržo lapų arbata. Vartojama esant lėtiniam šlapimo pūslės uždegimui, skrandžio sutrikimams, avitaminozei. Skatina šlapimo išsiskyrimą bei prakaitavimą. 1 valg. šaukštas džiovintų beržo lapų užplikomas stikline verdančio vandens. Laikoma 30-40 min, perkošiama. Gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
• Bruknių lapų arbata. Vartojama esant reumatui, viduriavimui, prasidėjus anginai, skalaujama gerklė. Skatina šlapimo išsiskyrimą, vei kia antiseptiškai ir sutraukiančiai. 1 arbatinis šaukštelis bruknių lapų užplikomas 200ml verdančio vandens. Gerti po 0,5 stiklinės 2-4 kartus per dieną. Kadangi viena bruknių arbata nėra skani, tai galima pridėti kitų augalų, pvz. imti 10g sausų bruknių lapų ir 20g juodųjų serbentų ar žaliųjų arbatžolių. Sausus bruknių lapus ir arbatžoles sutrinti į miltelius, užpilti 1 litru verdančio vandens, leisti prisitraukti 8-10 min. Nuoviro geriama po 2 stiklines per dieną.
• Čiobrelių arbata. Veikia raminančiai, malšina skausmą. Geriama nuo nemigos, radikulito, neuralgijų. 1 arbatinį šaukštelį čiobrelių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus.
• Dilgėlės arbata. Reguliuoja žarnyno veiklą, tinka gydyti avitaminozei, mažakraujystei, tulžies pūslės ir kepenų ligoms bei kt. Arbatinį šaukštelį šviežių dilgėlės lapelių užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti kol prisitrauks. Perkošti, gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
• Baltojo dobilo žiedų arbata. Vartojama nuo kosulio, peršalus, sergant bronchitu ar mažakraujyste. 4 arbatinius šaukštelius sudžiovintų ir sutrintų dobilo žiedų (galima ir lapų) užplikyti verdančiu vandeniu. Gerti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
• Erškėčių vaisių arbata. Arbata didina atsparumą infekcinėms ligoms, varotina sergant ateroskleroze, mažakraujyste, nusilpus organizmui. 1 valg. šaukštą erškėtuogių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus. Gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
• Gervuogės lapų arbata. Regulioja žarnyno veiklą, ramina nervų sistemą, klimakteriniu periodu mažina silpnumo jausmą. Tinka skalauti burną ir gerklę, taip pat malšinti kosuliui. 1 valg. šaukštą gervuogės lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palikti prisitraukti 4 val. Gerti po 0,5 stiklinės 3-4 kartus per dieną 20-30 min prieš valgį.
• Kadagio vaisių arbata. Turi tulžį valantį, atsikosėjimą lengvinantį poveikį. Nepatartina vartoti sergant nefritais. Susmulkinti 10-12 uogų, užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 val. Gerti po valgomą šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Krapų arbata. Gerina apetitą, virškinimą, skatina pieno, šlapimo išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą. 1 valgomą šaukštą krapų sėklų užpilti stikline vandens, leisti prisitraukti, perkošti, gerti po 1/3-1/2 stiklinės šiltos arbatos.
• Liepos žiedų arbata. Turi priešuždegiminį, raminantį, skausmą malšinantį, prakaitavimą skatinantį poveikį. Mažina temperatūrą, kosulį. Kasdien šios arbatos gerti nerekomenduojama. Imti 30 gr. džiovintų liepžiedžių, užpilti 1 litru verdančio vandens, palikti pritraukti 10-15 min.. Kai pravės, gerti su medumi. Be medaus galima gerti ir karštą arbatą.
• Medetkos žiedų arbata. Turi baktericidinį, tulžį varantį, opas gydantį poveikį. 1 valg. šaukštą medetkos žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti 1 val. Gerti po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną.
• Mairūno arbata. Vartojama nuo skrandžio ir žarnyno ligų, lydymų pūtimo, viduriavimo, dieglių, sutrikus mėnesinių ciklui. 1 arbatinį šaukštelį sausos žolės užpilti stikline verdančio vandens, leisti prisitraukti. Gerti po stiklinę 2-3 kartus per dieną.
• Melisos žolės užpilas ar nuoviras. Gerina apetitą, ramina neuralginius arba reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą. 20 gr. sausos žolės užpilti 200 ml. verdančio vandens, leisti prisitraukti, gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Mėlynių lapų arbata. Turi tulžį ir šlapimą varantį bei priešuždegiminį poveikį. Vartojama sergant angina, kataru, šlapimo pūslės uždegimu, diabetu. Imti 3 valg. šaukštus mėlynių lapų ir užpilti 1 litru verdančio vandens. Leisti prisitraukti.
• Džiovintų mėlynių uogų arbata. Vartojama sergant žarnyno uždegimu, dispepsija, ateroskleroze, hipertonija, diabetu. Imti 100 gr.džiovintų uogų, užpilti 1/2 litro vandens ir virti 10 min. Po to palikyti 1 val., perkošti, įpiti citrinos sulčių. Gerti pašildytą .
• Mėlynių uogų nuoviras. Nuoviro kompresai vartojami gydant nudegimus, pūlingas žaizdas, egzemą. 100 gr. uogų užpilti 1/2 litro vandens, virinti, kol jo lieka 150-300 gr.
• Pipirmėčių arbata. Ramina nervus, skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja žarnyno veiklą, mažina pilvo pūtimą. Tinka po pirties. Pipirmėtės užplikomos verdančiu vandeniu, leidžiama prisitraukti, perkošiama.
• Morkų arbata. Tinka mažiems vaikams, taip pat sergant mažakraujyste, krūtinės angina. 500 gr. stambiai sutarkuotų morkų paskleisti ant skardos ir padžiovinti iki gražaus tamsoko atspalvio. 1 arbat. šaukštelis tokių morkų užplikomas 1 stikline verdančio vandens, sandariai uždaroma ir leidžiama prisitraukti 8-10 min. Perkošti, pasaldinti ir gerti.
• Obuolių žievelių arbata. Labai tinka atsigaivinimui. Stiklinė džiovintų arba šviežių obuolių žievelų emaliuotame inde užpilti 1 litru šalto vandens. Užvirinti, kaitnti 8-10 min. perkošti. Gerti karštą arba šaltą su citrina, cukrumi ar uogiene.
• Petražolės lapų ar šaknų arbata. Skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą. Tinka inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Pusė arbat. šaukštelio smulkiai supjaustytų šaknų ar 2 arbat. šaukšteliai lapų užplikinama stikline verdančio vandens. Gerti po 1-2 valg. šaukštus 6 kartus per dieną.
• Puplaiškio lapų arbata. Mažina kosulį, gerina apetitą, skatina tulžies pūslės išsiskyrimą. Tinka gerti peršalus, sergant mažakraujyste. 1 valg. šaukštas žaliavos užpilamas 1 stikline verdančio vandens, po 20 min. perkošti.
• Pušies pumpurų arbata. Palengvina atsikosėjimą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Arbata netinka sergantiems inkstų ligomis. 10 gr. pušies pumpurų įberti į termosą, užplikyti 200 ml. verdančio vandens, leisti prisitraukti. Perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną po vagio.
• Pelyno nuoviras. Gerina apetitą, virškinimą, veikia tulžį varančiai, švelniai raminančiai ir nuskausminančiai. 1 valgomą šaukštą žolės užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti. Gerti po 1/4 stiklinės 30 min. prieš valgį.
• Juodojo serbento uogų nuoviras. Skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą. 20 gr. uogų užplikyti stikline verdančio vandens, 20-30 min. pavirti, perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Juodųjų serbentų uogų vitaminingasis gėrimas. Imti 2 valg. šaukštus džiovintų uogų, užpilti 1-2 stiklinėmis vandens, užvirinti, atšaldžius perkošti. Išgerti per 2-4 kartus prieš valgį.
• Juodųjų serbentų lapų nuoviras. Varo šlapimą, skatina prakaitavimą. Vertingas kaip vitamino C šaltinis bei aterosklerozės ir hipertonijos profilaktikai. 25 gr. susmulkintų lapų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 4-6 val., gerti 1/2-1 stiklinę 4-5 kartus per dieną.
• Šalpusnio lapų užpilas. Vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti, atsikosėjimui palengvinti, prakaitavimui sužadinti, apetitui gertinti. 1 valg. šaukštą lapų užpilti stikline verdančio vandens, po 30 min. perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Džiovintų šaltalankio uogų arbata. Geriama sergant skrandžio ligomis. 25 gr. uogų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 3 val., gerti po 1/2 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
• Šermuknio vaisių arbata. Geriama esant avitaminozei, veikia kaip silpnai laisvinanti priemonė. Šermukšnio uogos plikinamos santykiu 1:5. Paliekama pritraukti 4 val. sandariai uždarytame inde vėsioje tamsioje vietoje. Gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
• Šilinio viržio žiedynų arbata. Vartojama sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, esant nemigai ir išsekimui. 1 valg. šaukštą viržio užplikyti stikline verdančio vandens. Po 20 min. perkošti. Gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną.
• Viržio arbata su medumi. 30 gr. viržio žiedų užplikyti stikline verdančio vandens, po 20 min. perkošti. Kai praauš, įdėti medaus.
• Žemuogių lapų arbata. Vartojama peršalus, nusilpus, sergant kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, mažakraujyste. 20 gr. sausų lapų užpilti 200 ml. verdančio vandens, virinti 5-10 min. Palaikyti 2 val., perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Iš šviežių ar džiovintų žemuogių verdama skani, vitamininga arbata.


Klasikinės žolelių arbatos:
1. Po 3 dalis raudonėlių, jonažolių, mėtų ir po 1 dalį erškėtrožių žiedlapių ir uogų.
2. 1 dalis jonažolių, 1,5 dalies raudonėlių, ½ dalies erškėtuogių.
3. Jonažolių ir juodųjų serbentų lapų bet kokiomis proporcijomis.
4. 2 dalys dobilų galvučių, 1 dalis jonažolių, 1 dalis serbentų lapų.
5. Lygiomis dalimis raktažolės ir jonažolės.
6. 1 dalis džiovintų šermukšnių, ¼ dalies džiovintų aviečių ir truputis serbentų lapų.
7. 1 dalis džiovintų šermukšnių uogų, truputis mėtų (1 valg. šaukštas mišinio 1 stiklinei vandens).
8. 1 dalis čiobrelių lapų, 1 dalis jonažolių, penkis kartus mažiau bruknių lapų.
9. 1 dalis erškėtuogių, 1 dalis šermukšnių, ½ dalies juodųjų serbentų lapų, 1 sauja sausų žemuogių lapų.
10. Bet kokiomis proporcijomis mėlynių, žemuogių, juodųjų serbentų lapų- džiovintų arba šviežių.
11. Bet kokiomis proporcijomis vaismedžių - slyvų, vyšnių, šaltalankių, erškėtrožių, obels lapų (šitoks mišinys labai naudingas sergantiems ateroskleroze, osteochondroze; beje tai galima pasakyti ir apie visas kitas arbatas).
12. 1 dalis džiovintų eržkėtuogių ir 1 dalis džiovintų juodųjų serbentų uogų. Imti 1 valg. šaukštą šio mišinio, užpilti 1 stiklineverdančio vandens. 1 valandą laikyti šiltoje vietoje. Gerti po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną.
13. Džiovintos mėtos, ramunėlės, juodųjų serbentų lapeliai sumaišomi vienodomis dalimis ir laikomi medinėje dėžutėje. 1 didelį šaukštą mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir virti ant silpnos ugnies 2-3 min. Leisti nusistovėti. Perkošti.
14. Džiovintus arba žalius erškėtrožių, jazminų, akacijų, šermukšnių, aviečių lapelius bei uogas užpilti verdančiu vandeniu ir leisti nusistovėti šiltoje vietoje. Skoniui ir spalvai pagerinti pridėti geltonojo šlamučio žiedų, ne daugiau kaip 1/8 šaukštelio stiklinei vandens.