virtuvės fėja

Vyniotinis su vynuogėmis

2011-04-03T13:45:00.000-07:00

Ne esu didelė gerbėja vaisinių pyragų su tešla...nežinau kodėl, bet tiesiog man jie dažniausiai būna keisti, šitas ypač keistas, bet išmėginau, tačiau likau visai patenkinta...nes jis yra visai kitoks negu visi kiti mano mėginti :)

Reikės:
280g., miltų
1 trynys
3 kiaušiniai
druskos
4 šaukštai aliejaus
800g., kietos, labiau tinka ne tokios saldžios žalios vynuogės be kauliukų (jai labai minkštos dėkite apie 500g.,)
75g., cukraus
1 pakelis vanilinio cukraus
1 šaukštelis tarkuotų citrinos žievelių
100g., sviesto
miltinio cukraus
vanduo

Gaminimas:

Iš 200g., miltų, kiaušinio trynio, druskos ir apie 6-10 šaukštų vandens išminkykite vienalytę tešlos masę. Tešlos rutuly aptepkite aliejumi ir suvyniokite į maistinę plėvelę. Tešlą iškočioti, vynuoges nuplautiir nusausinti.
Garų vonelėje kiaušinius su cukrumi plakti, kol sutirštės. Iš karštos vonelės išimtą indą įstatyti į dubenį su šaltu vandeniu ir plakti, kol atvės. Pabaigoje sudėti vanilinį cukrų, tarkuotas citrinos žieveles ir 80 g., persijotų miltų. Atsargiai išmaišyti.
Išsitiesti ant stalo kepinių popierių, pasidėti iškočiotą tešlos lakštą, ant tešlos užtepti išplaktą masę ir sudėti vynuoges be kauliukų. Tešlą syvynioti, kraštus užspausti, kad įdaras neišbėgtų.
Vyniotinį dėti į kepimo skardą kartu su visu kepinių popieriumi ir kepti 175 laipsniu ikaitintoje orkaitėje apie 40 min.,
Vyniotinį sviestu reikės aptepti du kartus, po 20 min., kepimo ir jau iškeptą karštą. Iškepusį apibarstyti miltiniu cukrumi. Pjaustyti riekelėmis.Galima patiekti su ledais, plakta grietinėle ar citrininiu padažu.

Skanaus!!!

Priedai:
šalta plakta grietinėlė, ledai arba trynių sutirštintas cirtinų padažu.
anau gal visai skanu būtų išsikepti su sloksniuota tešla į keksiukų formas vynuoginių pyragiukų, o gal su trape tešla tiesiog pyragą (įdarą krepšiuke, angliško tipo obuolių pyrago)...hm idomu, teks išmėginti.
Gero pirmadienio :)

Vitamininis gėrimas - kompotas

2011-03-30T06:06:00.000-07:00

Nuostabus "bacilas" užmušantis gėrimas - kompotas...labai skanus ir kaip karštas ir kaip šaltas gėrimas. an atrodo, kad labai skanu būtų pasidaryti net ir tokio gėrimo želė... įdėti atitinkamą kiekį želatinos atvėsinti ir išpilščius į cukruotus indelius sustingdyti...ooo manau būtų puiku, bet čia gal kitą sykį dabar tokiems apgaulingiems orams prasidėjus toks gėrimėlis būtų neprošal.

Reikės:

~ 5 litrai vandens
cukraus pagal skonį
4 obuoliai
nago dydžio ar daugiau imbiero, jo dėkite pagal skonį (tinka ir cukruotas imbieras)
1 kriaušė
2-3 saujos spanguolių
žiubsnelis druskos
žiubsnelis vanilės
keletas gvazdikelių
šakelė čiobrelių
griežinėlis citinos ar apelsino

Gaminimas:

Susipjaustome nuluptus ir nuo sėklyčių išvalytus obuolius ir kriaušes. Supjaustome imbierą, sudedame spanguoles užpilame cukrumi ir palaikome kol užvirs vanduo. Į vandenį sudedame gvazdikelius, vanilę, druską, čiobrelio šakelę, supilame vaisius su cukraus sirupu išmaišome ir verdame, įmetame citrinos ar apelsino skiltelę. Patiekiame karštą arba šaltą.

Galite dėti visokius vaisius, uogas kokios tik patinka...kuo daugiau ir įvairesnių tuo skaniau. Galime pacukruoti stiklinės kraštelį jai gerimas patiekiamas šaltas.

Skanaus!!!

Maltos mėsos kepsnys su slyvomis

2011-03-30T05:38:00.000-07:00

Maltą mėsą galimą įdaryti ne tik slyvomis, bet ir migdolais,tiek virtomis daržovėmis ar virtais kiaušiniais susukti į trapią ar mielinę tešlą ir iškepti orkaitėje. Tokį mėsos kepsnį galima valgyti šiltą su padažu, su daržovėmis arba suraikytą kaip šiuo atveju patiekti šaltam užkandžiui. Taip pat pasiruošus dar nekeptą pusgaminį suvynioję į foliją galime laikyti šaldymo kameroje apie 3 mėnesius. Manęs šis patiekalas niekuomet nenuvilia, patiekiu įvairiausiais būdais ir pasiteisina.

Reikės:

2 bandelės
200g., grietinės
2 svogūnai
100g., morkų
1 šaukštas sviesto
2 šaukštai džiuvesėlių
500g., maltos mėsos
3 kiaušiniai
2 šaukštai kapotų petražolių
2 šaukštai kapotų migdolų (jai nededat slyvų)
druskos, maltų baltųjų pipirų
sauja džiovintų ar rūkytų slyvų

Gaminimas:

Bandelę supjaustyti kubeliais ir išmirkyti grietinėje. Nuluptą svogūną ir nuskustą morką sutarkuojame. Pailgą kepimo indą itepti sviestu ir apibarstyti džiuvesėliais. Jai neturite tokios formos, dėkite į masę daugiau džiuvesėlių ir ant paprastos skardos iškokite kepinių popierių ir suformuokite batono formą.
Faršą sumaišome su bandele, svogūnais, morkomis, įkušame kiaušinius, paskaniname petražolėmis ir migdoplais jai naudojame.
Dalį masės sukrečiame į kepimo indą per centrą eilute išdeliojame smulkintas slyvas ir sukrečiame likusią masę, užlyginame. Pašauname į įkaitintą orkaitę iki 150-170 laipsnių ir kepame apie valandą laiko. Iškepusią mėsą paliekame, kad atvėstu (jai naudosime šaltam užkandžiui) ir tada supjaustome.

Skanaus!!!

Pyragas su daržovėmis

2011-03-30T05:05:00.000-07:00

Mūsų namuose yra didžiai gerbiami įvairūs pyragai, tartos, apkepai...nuostabumėlis...greita ir skanu...siūlau ir Jums išmėginti naująjį mano išradimą su brokoliais ir kitomis daržovėmis. Jį labai lengva paversti vegetarišku, tereikia nedėti kumpio ar šoninės. Taip pat tokio tipo "krepšeliniai" pyragai puikiai tinka iškyloms, juos lengva transportuoti, paimti į ranką ir valgyti. Puikiai tinka patiekti su lapinėmis salotomis.

Tešlai:

100g., sviesto
150g., kvietinių miltų
50g., ruginių miltų(galima nedėta, tuomet dėkite +50g., kvietinių)
druskos, v.š. cukraus
1 kiaušinis

Įdarui:

~100g., rūkytos šoninės (nebūtina)
šaukštas sviesto ir šaukštas alyvų aliejaus (jai nenaudosite šoninės)
šviežių čiobrelių
4 svogūnai vidutinio dydžio
2 dideli saliero lapkočiai
pakelis varškės
~150 g., kažkokio mėgiamo sūrio
~100g., grietinės
2 kiaušiniai
~100-150g., brokolių
1 gerai prinokęs pomidoras
1 maža cukinija
ketvirtadalio citrinos žievelės
šiek tiek tarkuoto muskato, druskos.
Jai sūrį naudosite labai sūrų (aš naudojau baltajį su trumais ir kietajį "Džiugo"tai druskos apskritai nedėjau, nes jie ir taip sūrus).

Gaminimas:

Tešla.

Sviestą būtinai šaltą ir supjaustytą gabalėliais dedame į plaktuvą su peiliais (puikiai tiks kokteilinė), dedame druską, visus miltus, kiaušinį ir pjaustome. Kai masė bus panaši į trupinius, tada išimame visą masę, perminkome lengvai, suformuojame kamuolį ir dedame į maistinę plėvelę. Kišame į šaldytuvą 20-30 minučių sušalti.
Praėjus laikui išimame, iškočiojame paliekant platesnius kraštus, vėliau nupjausime uždėję ant kepimo formos ir lengvais pirštų paspaudimais išformavę dugną, imame kepinių popierių suglamžome ir klojame į tešlą, beriame žirnius, ryžius ar kitas kruopas. Kepame apie 10 min., 180 laipsnių orkaitėje. Išimame kepinių popierių su kruopom ir pasidedame jas kitam kartui. Tešla yra kapryzinga, todėl galėjo šiek tiek pasitraukti. Jai norime kraštelius galime kažkiek apipjauti. Pradedame gaminti įdarą.

Įdaras.

1. Susipjaustome šoninę ir apkepame ant nedielės ugnies su šaukštu aliejaus. Dedame sviestą, pusžiedžiais pjaustytus svogūnus, pamaišome ir dedame pjaustytus saliero lapkočius. Padruskiname, įtarkuojame šiek tiek muskato, pipirų, sudedame šviežio čiobrelio lapelius. Jai masė per sausa įpilame dar šiek tiek aliejaus. Svogūnų įdaras turi būti pasitroškinęs, bet neapskrudęs. Sudedame smulkintą pomidorą, cukiniją bei nedidelėmis šakelėmis supjaustytą ar plėšytą brokolį, uždengiame dangčiu ir patroškiname.

2. Sudedame varškę, grietinę bei mėgiamą sūrį suplakame iki vienalytės masės be jokių gumuliukų.

3. Į tešlą sudedame svogūnų įdara su visais riebalais, išlyginame ir užpilame varškės bei gorgonzolos įdarą, viską gražiai išlyginame ir kepame 160-180 laipsnių orkaitėje 25-30 min.,Pyrago viršus turi lengvai parusti. Prieš patiekiant galite apibarstyti kietuoju sūriu bei leiskite šiek tiek atvėsti, po to supjaustykite į maždaug lygias 8 dalis.

Skanaus!!!!

Varškės pyragas su bananais ir spanguolėmis

2011-03-25T07:38:00.000-07:00

Kai mano mažoji suserga ir atsiranda daugiau laiko kartu su ja kepti, eksperimentuoti. Dukrytė man sako: mamyte, aš būsiu gaspadynė kaip tu užaugsiu...tai labai paglosto širdį, kad mano dukrytei irgi patinka krapštinėtis virtuvėje, minkyti tešlą, nors labiau matyt ją valgyti :)))

O iš tiesų kai dirbi kasdiena, tai vakare būni dažniausiai be jėgų, nesinori labai terliotis, tačiau savaitgaliai būna mūsų- mūsų šeimos pietūs ir vakarienės, namai kvepia kepiniais, kaip man tai patinka-nuostabu. O paprastomis darbo dienomis, kepami seniai išbandyti receptai, kuriuos galėtum daryti užsimerkus. Iš tiesų būna labai smagu kai atrandi kažkokį receptuką, kuris tau sukelia kažkokias emocijas, aromatinius prisiminimus..."aromaterapija". Ech taip atsitiko ir šį kartą, nes malto imbiero, kardamono ir kitų kalėdinių mano manymu kvapų mišiniai tau gražią, šiltą pavasario dieną tiesiog primena kalėdas, vieną nuostabiausių metų švenčių. Sausaininis pagrindas, lengvutis varškės kremas ir tiršta bananų bei spanguolių uogienė su citrinomis...dieviška. Šis pyragas tinka tiek paprastai tiek šventiniai dienai. O kadangi aš laukiu rytoj svečių išsikepsiu šiandien, nes sausaininiai pagrindai turi gerą savybę taip greitai nesenti, o tapti dar skanesniai, nes tada susiguli sausaininis pagrindas, normaliai sustingsta varškės kremas....mmm jau seilės tysta, ką aš čia pradėjau. O ir šiaip pyragai su varške pas mus namuose neužsilaiko. Šiame receptuke galite naudoti, bet kokią mėgstamą uogienę, džemą,manyčiau labai tiktų koks mandarinų...woooowww būtu fantastika, būtinai teks išmėginti, bet pirmąjį sykį siūlyčiau išmėginti manają. Ji gan paprastai pagaminama. Jai turite galimybe pyragą pasidarykite 1-2 dienas iki šventės, tada torto padas suminkštės ir bus labai labai skanu...

Tešla:

100 g., šalto sviesto
350-380 g., miltų
150g., cukraus
1/2 kepimo miltelių
1 a. šaukštelis prieskonių mišinio (matas kardamonas, imbieras, kvapieji pipirai, gvazdikėliai)
1 a.šaukštelis cinamono
1 v.šaukštas su kaupu medaus
1 v.šaukštas grietinės
1 kiaušinis

Varškės masė:

~250g., varškės
250g., grietinėlės
2 kiaušiniai
3-4 v.š. cukraus (jai mėgstate saldžiau galite dėti daugiau)
1 v.š. krakmolo

Uogienei:

300-400g., spanguolių šviežių arba šaldytų (aš turėjau stiklainiuke su vandeniu)
1 citrinos arba apelsino sulčių ir cedra
100-150 g., cukraus(priklauso kaip mėgstate saldžiai)
2 šaldyti bananai

Gaminimas:

Šaltą sviestą susipjaustome kubeliais ir metame į kombainą su peiliais (tinka ir kokteilinė didelės talpos), pilame miltus, maišome. Beriame cukrų, kepimo miltelius, prieskonių mišinį, cinamoną ir kitus priedus jai dedate. Išmaišome. jai medus susicukravęs - pašildome, sumaišome su grietine ir kiaušiniu, viską išmaišome ir dedame į maistinę plėvelę 20-30 min., į šaldytuvą.
Praėjus laikui, išsitraukiame tešlą iš šaldytuvo, pabarstome stalą miltais ir kočiojame apie 1 cm.,tešlos lakštą ir spaudžiame su paprasta išardoma tortine forma. Pagrindą spaudžiamia su nuimamu šonu, tarsi diiiidelį apskritą sausainį su milžiniška sausainine (tirtine) forma. Gaunasi idealiai lygus pagrindas. Aš taip darau tortams biskvitus, tada žymiai mažiau terlionės. Tešlos blynas lengvai nusiims nuo stalo, o jūs jį tiesiog įkelkite į tortinės formą ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 10 min., prieš tai galite subadyti pagrindą šakute. O kol pagrindas kepa išsiverdame uogienę.
Į puodą sudedame visus ingridientus, užpilame cukrumi. bananus galima naudoti ir šviežius ir šaldytus. jai naudosite šviežius sutrinkite. kaitiname ant nedidelės ugnies, kol spanguolės pradės sproginėli, pakaitinamae dar kokių 10 min.,
Šiek tiek uogienės užtepame ant sausaininio pagrindo ir ruošiame varškės masę.

Varškytę dedame į elektrinį plaktuvą, užpilame grietinėle ir plakame. Išplakę imamės kiaušinių. Kiaušinius išplakame su cukrumi ir tada dedame šaukštą krakmolo, atsargiai dedame į varškės kremą ir išmaišome. masė gaunasi grietinėlės konsistencijos.

Visą šią masę dedame ant sausaininio ir uogiene ištepto pagrindo, supilame ant viršaus bananų ir spanguolių uogienės, išlyginame ir pašauname į orkaitę įkaitintą iki 180laipsnių, kepame apie 35-45 min., iškepusį pyragą šiek tiek atvėsiname (kokias 10 min.) užpilame likusia uogiene ir išlyginame. kai pyragas visisškai atvės galėsime patiekti.

Karališka.....

PATARIMAS:
jai norite ir žiemą turėti šviežių spanguolių, jas nusipirkę, nusiplovę tiesiog sudėkite į stiklainiuką ir užpilkite šaltu vandeniu. Užsukite paprastu dangteliu metaliniu ar plastikiniu laikykite šaldytuve. Jai atidarysite ir panaudosite dalį uogų, pakeiskite tiesiog šviežiu vandeniu ir vėl užsukite. Puikus būdas visus metus turėti šviežių spanguolių.
jai liko sausaininės tešlos pasigaminkite pagranduko sausainėlių

Pagranduko sausainiai

2011-03-25T07:11:00.000-07:00

Kai kepi kokio torto ar pyrago pagrindą dažnai lieka mielas pagrandukas, kurį išmesti tiesiog gaila...na būtų tiesiog smerktina jai pradėtum mėtyti...o be to kam reikia, jai galima iššsikepti skanių sausainėlių. Ypač jai sudėtis imbieras, kardamonas ir kiti ingridientai, o jai kepate kokį visai paprastutį "paskaninimų" visada galima pridėti papildomai.
O pagrandukas sausainiams liko iš "Varškės pyragas su bananais ir spanguolėmis" nuostabiam artėjančiam savaitgaliui prie gardžios arbatos.
Parašysiu receptuką, galite iš jos tiesiog prisikepti didžiulį kalną sausainių arba pasigaminti ir gardų saldėsį.

Tešla:

100 g., šalto sviesto
350-380 g., miltų
150g., cukraus
1/2 kepimo miltelių
1 a. šaukštelis prieskonių mišinio (matas kardamonas, imbieras, kvapieji pipirai, gvazdikėliai)
1 a.šaukštelis cinamono
1 v.šaukštas su kaupu medaus
1 v.šaukštas grietinės
1 kiaušinis

galima papildomai pridėti kakavos, vanilės, kokoso drožlių, riešutų sviesto ir kt., kaip čia

Gaminimas:

Šaltą sviestą susipjaustome kubeliais ir metame į kombainą su peiliais (tinka ir kokteilinė didelės talpos), pilame miltus, maišome. Beriame cukrų, kepimo miltelius, prieskonių mišinį, cinamoną ir kitus priedus jai dedate. Išmaišome. jai medus susicukravęs - pašildome, sumaišome su grietine ir kiaušiniu, viską išmaišome ir dedame į maistinę plėvelę 20-30 min., į šaldytuvą.
Praėjus laikui, išsitraukiame tešlą iš šaldytuvo, pabarstome stalą miltais ir kočiojame ploną tešlos lakštą ir spaudžiame sausainėlius, dedame į skardą galime apibarstyti cukrumi, šokoladu ir pan., kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 10 min.,

Skanaus!!!

Pyragas su varške ir gorgonzola

2011-03-25T05:30:00.000-07:00

Vienoje knygoje radau identišką mano mėgiamos tešlos receptą tik +50g., ruginių miltų...labai susigundžiau ir nutariau išsikepti...iš tiesų į vidų dėjau tai ką mėgstu ir gavau puikų pyragėlį vakarienei ar pusryčiams. Kažkada kepiau itališką tartą su ricota ir rukola...baisiai panašu tik čia + svogūnai ir nėra rukolos (liet. grąžgražtės), o vietoje švelnios ricotos imame lietuvišką varškę ir itališką sūrį. Tartos receptukas ČIA
Šis pyragas man dieviškai skanus tiek karštas, tiek šiltas tiek visiškai šaltas. Nuostabu nuostabu... jai nemėgstate gorgonzolos (sūrių su mėlynuoju pelėsiu, tai galite dėti kokį lydytą sūrelį su kmynais arba tiesiog varškės sūrį riebesnį ir vietoje grietinės pilti grietinėlę). Iš tiesų fantazijos reikalas...dėkite viską ką mėgstate ir gausis dieviškai skanu. Puikiai tinka užkandžiui sulaukus netikėtų svečių prie taurės balto vyno...kaip tik taip ir padarysiu, pasinaudosiu pati savo pasiūlymu. Gero atrėjančio savaitgalio. Bučiuoju.

Tešlai:

120g., sviesto
200g., kvietinių miltų
50g., ruginių miltų
druskos
1 kiaušinis
2 v. šaukštai pieno

Įdarui:

~100g., rūkytos šoninės
3 skiltelės česnako (nebūtina)
~100g., dakratiškos dešros ar kito virto kumpio
šakštas sviesto ir šaukštas alyvų aliejaus
šviežių čiobrelių
4 svogūnai vidutinio dydžio arba gali būti 3 porai
2 dideli saliero lapkočiai
pakelis varškės
~150 g., gorgonzolos
1 a.š. kmynų (nebūtina)
100g., grietinės
2 kiaušiniai
muskato, pipirų, druskos.

Gaminimas:

Tešla.

Sviestą būtinai šaltą ir supjaustytą gabalėliais dedame į plaktuvą su peiliais (puikiai tiks kokteilinė), dedame druską, visus miltus ir pjaustome. Kai masė bus panaši į trupinius sipilame piena ir įmušame kiaušinį vėlplakame.
Po to išimame viska masę, perkinkome lengvai suformuojame kamuolį ir dedame į maistinę plėvelę ir kišame į šaldytuvą 20-30 minučių sušalti.
Tada išimame, iškočiojame paliekant platesnius kraštus, vėliau nupjausime uždėję ant kepimo formos ir lengvais pirštų paspaudimais išformavę dugną, imame kepiniųpopierių suglamžome ir klojame į tešlą, beriame žirnius, ryžius ar kitas kruopas. kepame apie 10 min., 180 laipsnių orkaitėje. tada išimame kepinių popierių su kruopom ir pasidedame jas kitam kartui. Tešla yrea kapryzingas, todėl galėjo šiek tiek pasitraukti. jai norime krašteliu galime kažkiek apipjauti ir tada pradedame gaminti įdarą.

Įdaras.

1. Susipjaustome šoninę ir apkepame ant nedielės ugnies su šaukštu aliejaus. Sudedame smulkiai pjaustytą virtą kumpį.
Dedame sviestą, pusžiedžiais pjaustytus svogūnus, pamaišome ir dedame pjaustytus saliero lapkočius bei česnako skilteles jai dedame. Padruskiname, įtarkuojame šiek tiek muskato, pipirų, sudedame šviežio čiobrelio lapelius. Jai masė per sausa įpilame dar šiek tiek aliejaus. Svogūnų įdaras turi būti pasitroškinęs, bet neapskrudęs.

2. Sudedame varškę, gorgonzolą, kiaušinius, grietinę bei kmynus jai naudojame ir suplakame iki vienalytės masės be jokių gumuliukų.

3. Į tešlą sudedame svogūnų įdara su visais riebalais, išlyginame ir užpilame varškės bei gorgonzolos įdarą, viską gražiai išlyginame ir kepame 160-180 laipsnių orkaitėje 25 min.,Pyrago viršus turi lengvai parusti.

Skanaus!!!!

Aviečių ir jogurto desertas

2011-03-23T07:28:00.000-07:00

Na visi žinome, kad kartais vasarą ar žiemą, pavasarį ar rudenį norisi kažkokio saldėsio, lengvo, gaivaus, kažko tokio kitokio, negu ledai, tortai ar keksiukai...taigi labai puikus desertas tiek vaikučiams tiek suaugusiems. Labai vaikams patinka apcukruoti stiklinės ar puodelio kraštelius...prieš išpilstant desertą imame stiklinę, įmerkiam stiklinės briaun000ą i vandenį ir po to į cukrų lėkštėje ir statome į šaldytuvą. O po to paruoštą desertą...atrodo nuostabiai...kaip šerkšnas ant stiklinių :) beabejo kaip ir dauguma desertų skaniausias jis kai patiekiamas šaltas. Skanaus brangieji, o aš skubu rašyti.

Reikės:

350 ml., jogutro (gali būti su avižomis)
pakelis dr. Oetker žalatinos
200g., cukraus (priklausomai kaip mėgstate saldžiai)
300 g., šaldytų aviečių (galima dėti ir šviežias)
150 ml., vandens

Gaminimas:

Želatiną užpilame šaltu vandeniu, kad išbrinktų. Avietes susidedame į kokteilinę, užpilame cukrumi ir plakame kol neliks sėklyčių ir masė bus vientysa. Želatiną ir dalį tyrelės su maišome ir kaitiname ant silpnos ugnies, bet neužverdame. Kaitiname kol neliks gumulėlių. masė gali kiek pašviesėti, tačiau tai normalu. Tada sumaišome viską su jogurtu bei likusia tyrele.
Jai jogurtą naudojate su avižomis tai prieš tai su likusia kokteilinėj aviečių tyrele suplakite, kol neliks avižų. Viską išmaišę iki vientysos masės išpilstome į pasirinktus indelius ar puodelius, šiek tiek atvėsinę statome į šaldytuvą 2-3 valandoms. prieš patiekiant papuošiame avietėmis, plakta grietinėle ar ledais.

SKANAUS!!!

Apie sveikatą / prof. dr. Juozas Ruolia

2011-02-02T10:53:00.000-08:00

Svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.“

Vaistiniai augalai buvo pirmieji natūraliausi vaistai žmonijos istorijoje – ir nevadinkime to lengvu raganavimu. Fitologija – mokslas apie gydymą augalais.

Skauda galvą – šast piliulę už žando. Žmonės tapo sintetinių vaistų ir maisto papildų vergais ir nepelnytai pamiršo nuo senovės vartojamas žoles. Gyvename nesveikai, o paskui klausiame – iš kur tos ligos atsirado. Iš mūsų pačių, ponios ir ponai. Fitoterapeutas, onkologas, profesorius Juozas Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją. Į Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėją fitoterapeutą, onkologą, profesorių Juozą Ruolią kreipiasi daugybė ligonių ir jiems pagelbėjama sudarant žolių mišinius kiekvienam asmeniškai, gerina gyvenimo kokybę po onkologinių operacijų ar spindulinio gydymo, kad vėžys pamirštų kelią į jų kūno namus. Jo mažulytis kabinetas svaigiai kvepia žolių mišiniais. Šis kvapas kur kas malonesnis nei mano kvepalų. J. Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją.

Apie savigydą

Savigydos rezultatai dažnai būna pražūtingi, – aiškina J. Ruolia. – Žmonės, gerdami visokių papildų ir žolių – sidabražolių, ugniažolių, musmirių, uždelsia, kol vėžys ar kita liga išplinta. Jokių vaistažolių nuo pirminio vėžio nėra. Nesupaprastinkime ligų. Be gydytojų apžiūros nesiimkime gydyti skrandžio uždegimo, opaligės, kiaušidžių uždegimo ir visų kitų. Pastebima keista tendencija – vaistažolės tapo populiarios, bet žmonės jas vartoja neatsižvelgdami nei į vaistininkų, nei į gydytojų patarimus. Pasiskaitę vieną kitą knygą jie ima gydytis, kol opaligės, uždegimai komplikuojasi, virusai išplinta. Pirmiausia reikia nueiti pas gydytoją, atlikti tyrimus, ir jau tada šalia pagrindinių vaistų kaip papildoma priemonė gali būti vaistažolės. Nepamainomos vaistažolės gali būti baigus radikalų gydymą, kad liga nesikartotų.

Kaip plikyti žoles?

Žoles geriausia plikyti natūralios erdvinės sandaros vandeniu – šaltinio, stalo. Čiaupo vanduo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne elektriniame, pagamintame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje. Prancūzijos, Vokietijos mokslininkai atkreipia dėmesį – kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų medžiagų.

Kasdienės arbatos

Dažna ponia keikia gydytoją, kad negelbėja jo skiriami vaistai kraujospūdžiui sureguliuoti. Jūs niekada nesureguliuosite kraujospūdžio, jei dažnai geriate juodąją arbatą ar kavą, kuriose yra daug kofeino. Šie gėrimai visiems kelia kraujospūdį. Viena ranka vartojame atpalaiduojamuosius vaistus, kita – skatiname tonusą. Juodąją arbatą keiskime žolelių arbatomis. O dar geriau – nuo seno baltų gentyse buvusia arbatos tradicija – su mėgstama uogiene: aviečių, žemuogių, vyšnių. Dar viena svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.

Medus

Vieną valgomąjį šaukštą medaus kasdien vertėtų suvalgyti. Ar nesate alergiški medui, reikia tikrinti taip: atverskite lūpos vidinį kraštą ir įtrinkite medaus, žiedadulkių, bičių duonelės. Jei po pusvalandžio neišbers, nepatins ar neparaus, vadinasi, nesate alergiški medui. Kam vartoti cukrų, jei yra medus ir fruktozė? Nepelnytai atstumtas ir pamirštas yra ir rudasis cukrus, kuriame gausu papildomų angliavandenių, kitų medžiagų, kurios padeda kasos veiklai. Organizme cukraus niekas tiesiogiai nepasisavina.

Kaip laikyti vaistažoles?

Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne aklinuose stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių. Šiems nereikia deguonies, todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus. Taip pat patarčiau nevalgyti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos yra rizoiduose esančios medžiagos. Jos akiai nematomos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Ant vaisių ir daržovių pila daug amoniako trąšų, salietros, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus vaisius, daro kompotus ar sultis – tai lygu savižudybei.

Apie sultis

Jei Dievulis sukūrė obuolį ar apelsiną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį spausdamas? Išmeta naudingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą jų vandenį? Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tinginystės, puikybės ar kvailumo? Kur kas sveikiau valgyti visą vaisių. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme komfortą keletui valandų. Vėžio ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžio ląstelės. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opaligėms.

Imbieras

Imbieras tapo madingas. Ligonių, kurie suvalgo imbiero su medumi penkis šaukštus, šlapime pastebėjau baltymo – tai reiškia, kad inkstai nesugeba jo apdoroti. Imbieras – mums kiek neįprastas augalas, mūsų organizmas nepripratęs prie jo. Nereikėtų jo visur dėti.

Hormonų bėdos

Kad vyrai nesnaustų lovoje „be darbo“, neduokite jiems apynių. Visi žinome, kad alų geriantys vyrukai būna tingūs. Berniukams ir mergaitėms iki subręstant neduokite gerti kmynų arbatos, daigintų grūdų, ženšenio ar bičių pienelio, nes gali išsikreipti besiformuojanti hormonų pusiausvyra.

Vėžio prevencija

Reikėtų vaistinėje nusipirkti lakmuso popierėlių ir pasidaryti šlapimo testą – pasižiūrėti savo PH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo PH vidurkis siektų 6,6. Mat pašarmėjusiame organizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui ir sumažėja terpė atsinaujinti buvusiam vėžiui. Ką daryti, jei PH yra mažesnis? Gerkite vandenį. Litras – gerai. Pernelyg daug vandens nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus ir nebelieka kuo virškinti maisto. Tiksliau, vandens reikia tiek, kad palaikytume tą minėtą reikiamą PH. Jei vanduo nepadeda, yra kitas būdas padidinti PH. Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nupurkštos herbicidais. Kasdien išgerkite keletą šaukštų šio mišinio.

Maistas

Rytų kultūros šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten valgo taip: trys dalys daržovių ir viena dalis mėsos. O pas mus atvirkščiai – daržovių tik pėdsakai... Dominuoja mėsa ir miltiniai patiekalai ir namie, ir restoranuose. Taip aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląstelieną, o ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kancerogenais. Visos mėsos yra išmirkytos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemikalais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsirado vėžys? Nes buvome kurti ir akli.
Sveikas yra porėtas maistas. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Ir gerai sukramtykime. Maistas turi būti gerai sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis. Daug važinėjantieji, neturintieji sąlygų sveikai maitintis kenčia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti avokadų. Jose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka ant bet kokio sumuštinio. Suvalgyto maisto virškinimui užtikrinti svarbu reikiamas skrandžio sulčių, tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse, pelynuose, puplaiškiuose. Anglijos karalienės dvaras turi sulčių tradicijas – darosi kiaulpienių sulčių. Pražydusias kiaulpienes reikia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis dalimis degtine. Šaukštas prieš valgį. Deja, žmonės nesusirūpina, kad nuolat pučia pilvą ar jaučia sunkumą skrandyje. Nesupranta, kad sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali sukelti rimtų ligų.

Laisvieji radikalai

Per medžiagų apykaitą organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vieno elektrodo. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten „pavagia“ po elektrodą. Taip lieka „skylučių“, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai. Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės, salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra nuostabios kompozicijos antioksidantų. Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karatenoidus. Rytų Azijos šalyse vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervinatės, negeriate vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržovių, jei imunitetas silpnas – užkemšate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti aspirino ar vitamino „Triavit“, kad paskystintų kraują.

Stresas

Nervų ląstelė, dirbanti keturiais etatais, turi būti aprūpinta gliukoze. Jei organizme gliukozės nėra, o nervų ląstelei jos reikia, ji lieka be energijos. Dažnai iki nakties dalyvaujame bohemiškuose vakarėliuose, rytais lekiame į darbą, ten riejamės. Šiandien ryte mačiau merginą: vienu metu vairuoja, rūko, geria vandenį ir kalba telefonu. Apsaugok nuo tokio gyvenimo, Viešpatie. Nesekinkime nervų ląstelių. Jei dirbame protinį darbą, turime vartoti daugiau angliavandenių, jei fizinį – riebalų.

Moralas

Jei Dievas apšviestų žmonėms protą ir jie grįžtų prie mitybos įpročių kaip prieš penkiasdešimt metų, ligų būtų perpus mažiau. Paprasti produktai, kuriuos valgėme nuo amžių, yra nepakeičiami. Bet žmonės tingi augintis savų daržovių, prieskoninių žolių. Juk nėra sunku pasisėti sode ar balkone ir visą vasarą skainioti ežiuolę imunitetui stiprinti ar melisą, mėtą nervams nuraminti. Užuot ant palangės pamerkę į vandenį svogūną, jo nusiperka prekybos centre ir ištiesę kojas žiūri muilo operas.

Pasidaryk pats

2011-01-29T16:29:00.000-08:00

Štai dar vienas "The idea room" blog'as ir jis iš tų puikiųjų puslapėlių "pasidaryk pats" kaip ir šis "Ruffles and stuff" labai nuostabu...neturiu ką labai daug rašyti, reikia pamatyti patiems.. iš šių nuotraukųąnelabai ką suprasite, bet...įėję vidun pamatysi kaip iš paprastų dalykų galime savo vaikus padaryti princesėmis arba nuostabiausiais prinsais ar piratais :))) o gal norėsite pasisiūti pirštinaites karštiems puodams imti...ech tokio sijonėlio mano princesė jau labai nori :))) Tikiuosi ir šis puslapėlis bus Jums naudingas. Sunku man bus užmigti po tokių vaizdų...bet labos nakties mano brangieji.

Nuotraukėlės skolintos iš čia

“Akloji” vyno degustacija

2011-01-29T16:23:00.000-08:00

VYKS 2011-02-01

Pakalbėkime apie vyną be stereotipų. Įvairių vyno varžybų, čempionatų metu, vyno žinovai ragauja ir vertina vyną, nežinodami, koks tiksliai vynas jiems įpilamas į taurę. Degustacijos metu pasimokysime, kaip reikia degustuoti vyną, kaip atpažinti vienos ar kitos vynuogių veislės vyną, kokie esminiai skirtumai. Bandysime atspėti kokį vyną ragaujame - laimėtojams įteiksime prizus.

Registruokitės internetu arba tel. 231 38 12.
Degustacija vyks „Vyno klube“, B.Radvilaitės g. 7/2, Vilniuje

http://www.vynoklubas.lt/

Kulinarija pagal V. Saką > Kodėl Šventasis Laurynas Lietuvos virėjų negloboja (I dalis)

2011-01-29T16:19:00.000-08:00

Tas pasakymas ypač patiko mažai išprususiems lietuvaičiams, neišmanantiems savo tautos istorijos, neturintiems savo garbės ir orumo jausmų ir todėl linkusiems ne tik cepelinus tapatinti su visa lietuvių mityba, bet ir niekinti visa tai, kas lietuviška, beatodairiškai garbinti tik tai, kas užsienietiška. Jei anksčiau vyko žydų aškenazi į Lietuvą atvežtų cepelinų garbinimas ir vos ne kiekviename kampe jų virimas ir šlemštimas, tai dabar veik visuose spaudos leidiniuose, radio, televizijos laidose kasdien džiūgaujama, kad lietuviai savo valgių neturi, tad dabar visi savin kemša tik picas ar kokius nors makdonaldus.

Lietuvių nacionalinis patiekalas šiandien yra pica. Statistika rodo, kad statistinis lietuvis šiandien suvalgo penkis kartus daugiau picų negu cepelinų...

Kulinarija jokiu būdu nėra taukuotu pilvu virėjos triūsas, „patrauklios išvaizdos, skanių ir maistingų valgių gaminimo technologija“, - kaip aiškina Lietuvos tarybinė enciklopedija, (beje, ji taip pat aiškina, kad kompiuteris yra tik skaičiavimo mašina). Kulinarija civilizuotame pasaulyje suvokiama žymiai plačiau, - ji apima tautos istorijos ir etnologijos vystymąsį, žemės ūkio ir pramonės raidą, prekybos atsiradimą ir vyksmą, kultūros, moralės ir etikos raidą.

Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau prieš 2000 metų baltų tautos augino rugius, kviečius, miežius, avižas, grikius, lešius, soras, žirnius ir, matyt, ne tam, kad jais iš patrankų į žvirblius šaudytų... Nereikėtų pamiršti ir to, kad baltai savo protėvynėje pirmieji Europoje prijaukino galvijus ir arklius, vėlgi, ne tam, kad vėliau tik Sartuose lenktyniautų, Maskvai varškę spaustų ar vokiečius dešras gaminti mokintų...

Štai, karaliaus Žygimanto Augusto Vilniaus rūmų inventorinėse knygose minimi įvairūs miltai, kruopos, grikiai, ryžiai, burokai, česnakai, grybai, džiovinti baravykai, kopūstai, melionai, morkos, pastarnokai, petražolės, svogūnai, fygos, razinos, migdolai, riešutai, cukrus, silkė, įvairios žuvys, žvėriena ir laukinė paukštiena, avys, kiaulės, paršiukai, jaučiai, lašiniai, kumpiai, dešros, įvairūs aliejai, 246 statinės sviesto, įvairūs sūriai, kiaušiniai, cukrus, kanapės, sėmenys, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras, lauro lapai, muskato žiedai, pipirai, įvairūs vynai, įvairios prieskoninės žolės, kurios buvo auginamos Žemutinių rūmų daržuose, raugalai duonai, raugpieniui, putroms. Vilniaus didikai Radvilos įsiveždavo ne tik vynus, anglišką alų, itališkus makaronus, alyvų aliejų ir vaisius, bet ir šviežias citrinas, ispaniškas sardines, kavą, marinuotas ir šviežias austres.

XVIII amžiaus užrašai rodo, kad vien Luokės turguje buvo parduodami ne tik galvijų, bet ir arklių, avių bei ožkų pieno produktai. Iš šių užrašų matyti, kad žemaičiai mokėjo gaminti rūgpienį ir raugpienį, gaminamą su specialaus raugo pagalba, gamino grietinėlę, grietinę ir smetoną, kuri savo skoniu, kvapu, konsistencija ir išvaizda skyrėsi nuo grietinės, o iš smetonos gamintas sviestas būdavo ypač perkamas užsienio pirklių ir gabenamas tik karališkosioms Europos šeimoms.

O kur tada dėdavosi medžioklės turtai, - taurai, stumbrai, briedžiai, elniai, stirnos, meškos, opšrai, bebrai, kiškiai, einiai, kurtiniai, tetervinai, karveliai, strazdai, gulbės, žąsys, antys, laukiai, slankos, perkūno oželiai ir t.t., ir pan.? Kokiam biesui lietuviai gaudydavo eršketus, šamus, lydžius, mekšrus ir šapalus, karšius ir plakius, lašišas ir upėtakius, kiršlius ir seliavas, aibes visokiausių ežerų ir upių ungurių ir šiaip kitokių žuvų žuveliokų? Negi tik kojų pamiklinimui iš drevių kopdavo medų, rinkdavo prieskonines žoleles, visokius grybus, uogas ir vaisius?

1428 m. sausio mėn. 6 d. į Volynės sostinę Lucką „be Lenkijos karaliaus, Mozovijos kunigaikščių, Lietuvos bei Rusijos valdovų, karalystės senatorių ir kitų abiejų tautų didikų, atkeliavo imperatorius Zigmantas su žmona bei daugybe imperijos kunigaikščių, Erikas, Danijos bei Švedijos karalius, Jono Paleologo, Rytų imperatoriaus pasiuntiniai, Maskvos diysis kunigaikštis Vasilijus, Tverės - Borisas, Riazanės - Olegas, Krymo bei Užvolgio skitų chanai, teutonų ordinų magistrai Rusdorfas iš Prusijos ir Zigfridas iš Livonijos“. Visus išlaikė Vytautas, gausiai viskuo aprūpindamas. Neminint kitų gėrybių, kurias kuo stropiausiai surašė to meto istorikai, kas dieną buvo pjaunama po septynis šimtus jaučių, po tūkstantį keturis šimtus avinų, po šimtą stumbrų, briedžių ir kitokių žvėrių, o išgeriama po septynis šimtus statinių midaus, neskaitant kitų gėrimų.

1588 m Lietuvos Statute nurodomos kai kurių maisto produktų kainos. Pavyzdžiui, kalakutas kainavo 20 grašių, naminė gulbė ir povas - tris kapas grašių, kaplūnas (kastruotas gaidys) – 6 grašius, žąsis ir višta – 3 gr, antis ir gaidys – 2 gr. Rugių, kviečių, miežių statinė – 20 gr, žirnių -10 gr, sorų ir pupų – 8 gr, grikių – 6 gr, aguonų – 50 gr, sėmenų – 40 gr, kanapių -30 gr, šviežų agurkų - 6 gr, raugintų agurkų – 20 gr, burokų, kopūstų, morkų, pastarnokų, ropių, ridikų – 6 gr, česnakų – 30 gr, svogūnų – 20 grašių. Medaus ir sviesto dubuo kainavo 12 grašių, visas kumpis – 2 gr, sūris – 2 gr, lašinių paltis -15 gr, mėsos paltis – 12 gr. Arklys ir jautis kainavo dvi kapos grašių, karvė – 100 gr, kiaulė – 12 gr, paršiukas – 5 gr, avis – 15 gr, ėriukas – 6 gr, ožka – 12 gr.

Lietuvos Statute taip pat numatytos bausmės ir piniginės baudos už svetimų žvėrių sumedžiojimą: už stumbrą – dvylika rublių grašiais, už briedį, danielių ar elnią – šešis rublius grašiais, už mešką arba laukinį arklį – tris rublius grašiais, už šerną – rublį grašiais, už stirną – kapą grašių. Ypač žiauriai buvo baudžiama už padarytus bitynams nuostolius, - už drevės medžio su medumi sunaikinimą, būdavo atskaitoma šeši rubliai grašių, o jei pagaudavo su įkalčiais, pasmerkdavo miriop. Abelnai, tais laikais įstymai buvo griežti, bet teisingi – jei šlėktą nužudydavo gauja, tai mirtimi bausdavo visą gaują, bet už vieną šlėktą nukirsdindavo ne daugiau trijų galvų, o kas šlėktą sumušdavo ar sužeisdavo, tam viešai nukirsdindavo ranką...

Senovėje lietuviai ypač daug valgydavo įvairių paukščių – einių, kurtinių, tetervinų, jerubių, gulbių, žąsų, ančių, laukių ir kitų įvairių vandens paukščių, slankų, gaidukų, sėjikų, tilvikų, karvelių, strazdų, vieversių, žvirblių (juos ypač mėgo žemaičiai).

Nūnai tūlas kulinarijos analfabetas nuo Panevėžio krašto ėmėsi aiškinti, kad jis valgo varnas ir tą dalyką kitiems siūląs. Kiekvienas sodžius turi savo durnelį, kuriam galvon šauna „šaunios“ mintys, taip ir čia bus nutikę, - girdėta, kad skamba varpai, bet kur ir kam, taip ir likę nesuprasta...Kažin ar visas kaimas būtų ėmęs deginti savo trobas, jei tai būtų šovę galvon kaimo durneliui, o štai lietuviai, kulinarijos neišmanėliui pliurptelėjus ėmėsi šveisti maitėdas, netgi į Klaipėdos Jūrų šventės valgiaraštį įtraukė. Maitienos mėgėjams siūlome pigesnį būdą, - rinkti pakelėse suvažinėtus katinus ir šunis, - vis geresnės kokybės mėsa bus, nes tie gyvūnėliai yra žuvę, o ne padvėsę.

Jau valgiusiems ir besiruošiantiems Jūros šventėje „gardžiuotis“ varniena, galima pasakyti, kad senovėje lietuviai niekada nevalgė varnų ir juodvarnių (kranklių), nes visiems buvo žinoma, kad tai yra maitėdos paukščiai. Senovėje sėliai 40 paukščių dienos proga kiaušiniaudavo kuosų ir kovų lizduose, o pirmąją apsiplunksnavusią kuosų ar kovų vadą (jaunus paukštukus) maistui vartojo, net atsargas žiemai darydavosi. Kuršiai taip pat valgė ir net statines žiemai prisisūdydavo kuosų ir kovų (bet jokiu būdu ne varnų ar kranklių). Gaudydavo juos specialiais tinklais rudenį išskrendant, gerai įmitusius, riebius. Vieni kuršiai pagautiems paukščiams galvas nutrenkdavo suėmę dviem pirštais už kaklo, kiti, nepriklūs, galvą nukąsdavo ir paukščio kraują iščiulpdavo, - labai sveikas ir vitaminingas produktas. Grietinėje ištroškintos kuosos ar kovai yra tikras delikatesas, drąsiai galintis konkuruoti su prancūzų krepinetais (karveliais) ar italų strazdais.

Senovėje mokėjo ir valgyti, ir puotauti
Lietuvos kulinarai, konditeriai (arba kaip dabar prastuomenėje priimta vadinti - virėjai ir kepėjai) nuo senų senovės garsėjo savo kūrybiškumu ir meistriškumu, matyt, ne be reikalo viduramžiais didikai ir bajorai juos vadino archimagyrais ir magyrais (nuo graikiško žodžio mageiros - virėjas) net iki 17 amžiaus ir šiuos magus, tuos virtuvės burtininkus vežiodavosi su savimi po visą pasaulį, pridėdavo kaip kraitį tekinantiems vaikams.

Prisiminkime, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai, kunigaikščiai, didikai ir bajorai buvo susigiminiavę ne tik su Biznatijos ir Romos imperatoriškomis šeimomis, bet ir su Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Švedijos, Vengrijos, Čekijos, Rusijos, Moldavijos ir t.t. ir pan. kunigaikščiais, didikais ir bajorais, ir pagalvokime po kiek pasaulio šalių lietuvių kulinarai išplatino lietuviškos virtuvės valgių. O kokias puotas rengdavo tomis vestuvių dienomis! Anų dienų užsienio metraštininkai apstulbę rašė apie vežimus keptų stumbrų, briedžių, stirnų, kiškių, laukinių paukščių, apie valtis visokiausios jiems nei girdėtos, nei regėtos žuvies, apie statines degtinės, midaus, alaus ir giros upes. Puotos būdavo rengiamos ne tik didikams, bet ir visiems miestelėnams ar kiemonims; ir puotaujama būdavo ne dienomis, o savaitėmis. Ir visą šita daugybė įvairiausio maisto juk ne iš dangaus iškrisdavo, o būdavo magyrų pagaminama. Be to, didikų tarpe buvo priimta dovanoti garbiam užsienio svečiui patikusius savo valgiais virtuvės virtuozus, o jei jau prisieidavo parduoti, tai tik už tiek aukso, kiek pats magyras sverdavo.

Karaliaus, didikų, bajorų rūmuose valgoma būdavo iš brangių sidabrinių arba paauksuotų indų, geriama taip pat iš brangių auksinių, sidabrinių ar Venecijos stiklo taurių. Štai kaip 16 amžiaus pradžioje Romos popiežiaus nuncijus B.Bongiovanis, lankėsis Vilniaus Karalių rūmuose, išskaičiavęs kiek ir kokių brangenybių rūmuose yra matęs, apstulbęs rašė: “Be sidabro indų, naudojamų karaliaus ir karalienės, ižde yra 15000 auksuoto sidabro indų, kurių niekas nenaudoja, dubenys ir indai su visokiausiais žemės ir jūros žvėrimis. Pagaliau auksuotos taurės, duodamos vyskupų, vaivadų, kaštelionų, seniūnų, kai jie gauna iš karaliaus paskyrimus. Beto, rūmuose buvo daug retų ir brangių dalykų, kuriems vien tik paminėti reikėtų daug laiko. Iš viso su Žemutinės pilies turtais Venecijos ir popiežiaus lobynai negali lygintis” - baigia nuncijus. O juk tais laikais Venecijos oligarchinė respublika, valdžiusi Viduržemio jūros uostus ir visą prekybą su Rytais, buvo pati turtingiausia Europos šalis, o apie popiežiaus turtus net legendos būdavo kuriamos...

Senovėje Lietuvos karaliaus, didikų ir bajorijos virtuvėse moterys neturėjo teisės dirbti, pirma, kad tai pernelyg sunkus ir atsakingas darbas moteriai, o beto pagal laikų higienos normos - moteris buvo laikoma netinkama virtuvės darbams, nes iš senovės buvo pastebėta, kad moterims periodiškai pasikartojančais laikotarpiais nesiseka daryti rauginiai, sūdiniai, nekyla tešlos, nesiplaka putėsiai, nesidaro gira ir pan.

Senosiose žmonijos civilizacijose, Kinijoje, Indijoje, Tarpupyje, Egipte moterims gaminti maistą nepatikėdavo, senovės graikai buvo nustatę, kad moterys negali dalyvauti vyno daryme, - blogiau vyksta vynų fermentacija. Romos imperijoje patricijams maistą gaminti galėjo tik vyrai, ypač griežtai šių reikalavimų buvo laikomasi Osmanų imperijoje, o vėliau ir visame musulmoniniame pasaulyje. Tas pat buvo ir daugelyje barbariškų Europos tautų, net ir šiandien geriausiose Paryžiaus, Vienos, Madrido, Lisabonos, Romos, Berlyno, Oslo, Stokholmo, Budapešto, Prahos, Sofijos restoranuose moterys kulinarais nepriimamos. Paskutiniai Prancūzijos statistiniai duomenys rodo, kad šioje šalyje yra tik keturios moterys kulinarės. Betgi ir carinėje Rusijoje iki spalių revoliucijos restoranuose ir eiliniuose traktieriuose virtuvės darbams būdavo atrenkami patys vikriausi berniukai, kurie, atlikdami visus virtuvės ruošos darbus, būdavo mokomi sunkaus ir sudėtingo virėjų darbo, tik sulaukę jaunuolio amžiaus tapdavo kulinarų padėjėjais ir būdavo prileidžiami prie viryklės.(Palyginkite, koks dabar Lietuvoje gali būti kulinarijos lygis, jei Lietuvos Darbo biržos moterėlės, ypač Žirmūnų, per kelis mėnesius paruošia ir išleidžia darban „diplomuotus“ virėjus, - juk jie ar jos per tą laiką net daržovių neišmoksta apdoroti ar supjaustyti. Tad nėra ko stebėtis, kad Lietuvos kulinarijoe dabar vyrauja absoliuti nekompetencija ir diletantizmas, - TV ir radijuje “kulinarines“ laidas veda visi alkanieji - ir aktoriai, ir žurnalistai, ir net kultūros namų direktoriai... Vienu žodžiu dabartines „kulinarines“ laidas galima pavadinti „analfabetai - diletantams, o ne kulinarai - gurmanams“).

Kad moterys nuo senų senovės daugelyje civilizacijų negalėjo ir negali dirbti kulinarinio darbo šiuolaikinis mokslas aiškina vyriškų ir moteriškų lyčių ir hormonų skirtumu, bei iš to išsivysčiusiais vienokiais ar kitokiais gebėjimais, receptoriniais pojūčiais, higieniniais dalykais ir pan. (Neduokdie, čia jokiu būdu nenorima įžeisti moterų, be kurių jokia vyrų egzistencija ir veikla netenka savo prasmės, ir todėl visa vyrija prvalo jas ypatingai gerbti, puoselėti ir mylėti, ir, juolab, neleisti joms dirbti tokių sunkių, alinančių ir daug laiko atimančių virtuvės darbų. Todėl ir reikia barti visus valdžios vyrus, kad Europoje tik vienintelėje Lietuvoje, lyg kokiais atsilikusiais sovietiniais laikais taip žiauriai ekspluatuojamos moterys ir verčiamos dirbti maitinimo įmonėse. Net labiausiai atsilikusiose azijetiškose šalyse, kur moteris iš vis neturi jokių teisių, vyrai supranta, kad darbas virtuvėje moteriai yra per sunkus).

Beje, lieka pridurti, kad, visdėlto, senaisiais laikais buvo ir toksai terminas - „virėja“, tai dažniausiai nusigyvenusių bajorų, šlėktų (nuo vokiško žodžio „schlekt“ – tai yra savaime pasiskelbusiais bajorais ir pasisavinusiais tikrųjų bajorų herbus. Tai yra heraldinis kazusas, kai bajorais skelbėsi, o dar ir šiandien tebesiskelbia jokių karališkų privelegijų neturėję išsišokėliai. Šitai ypač paplito 1674-1696 m., valdant Jonui Sobieskiui, kai buvo ignuoruojamos patriomonialinės bajorijos teisės ir bet kuris prasčiokas, mažakilmis avantūristas galėjo skelbtis bajoru iš tėvo motinos, savo motinos ar net žmonos pusės) arba plikbajorių virtuvėse dirbusi moteriškė, kuriai leisdavo virti viralą tarnams ir šeiminykščiams, teisingiau sakant, magyras pats viralą suruošdavo, sudėdavo reikalingus maisto produktus, o virėjos reikalas būdavo prižiūrėti, kad jis neišbėgtų, nugraibyti putas, bet jokiu būdu jai nebūdavo leidžiama dėti prieskonių ir druskos. Šiukštu būdavo moteriai gaminti mėsą, žuvį, daržoves, o jau apie padažus ir kalbėti negalima, - čia jau buvo tik pačio archimagyro šventas reikalas. Žodžiu, nuo virtuvės darbų moterys yra išvaduotos ir labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse, ir mažiausiai civilizacijos palietusiose Azijos kraštuose, vien tik, ko blogo, Lietuvoje maitinimo įmonese masiškai valgį gamina daugiausia moterys, na, gal dar kokioje nors komunistinėje Gudijoje...

Kulinarai turi savo patroną
Viduramžiais Europoje, o taip pat ir Lietuvoje kulinarai ir konditeriai, kaip ir kitų amatų meistrai, privalėjo turėti savo šventąjį užtarėją, globėją, patroną. Tam reikalui buvo pasirinktas šventasis kankinys Laurynas, kuris 258 m. buvo gyvas sudegintas ant žarijų, beje šventasis Laurynas yra ir globėjas nuo gaisrų.

Būtų gražu, kad ir dabar Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, maitinimo įmonių savininkai, kepyklų, mėsinių, didžiųjų maisto parduotuvių tinklai, turintys kepyklas ir kulinarijos ceechus bei kitokių maisto įmonių savininkai ir valdytojai atgaivintų viduramžiais gyvavusius papročius Šventojo Lauryno dieną, t.y. rugpjūčio 10 d. ruoštų savo miestuose, miesteliuose ir kaimuose vaišes, padengtų stalus, prie kurių pakviestų visus badaujančius ir alkanus (o jų mūsų brangiojoje Lietuvėlėje tikrai netrūksta), keptų jaučius ir paršus ant iešmo, išridentų į gatvę statinę giros ar midaus. Šią dieną tiktų rengti tarptautines gastroparodas, kulinarų ir konditerių varžybas, siekti rekordų verdant, kepant, troškinant įvairiausius patiekalus, galų gale, apdovanoti labiausiai pasižymėjusius magyrus Švento Lauryno perpete, nusipelniusiems meistrams duoti aukštesnį kvalifikacijos laipsnį, suteikiantį galimybę gauti didesnį nei minimumas atlyginimą. Nonsensas, bet tik sovietmečiu maisto pramonės darbuotojams būdavo keliamos kvalifikacijos ir su ja atlyginimai, o nepriklausomoje Lietuvoje jau trylika metų kulinarai ir konditeriai, virėjai ir kepėjai, kiti maisto pramonės darbuotojai, nuo kurių priklauso visų mūsų mityba, galų gale, sveikata ir gyvybė, yra labiausiai socialiai engiama grupė, - jokia statistika nedrįsta pagarsinti, kad po 12 - 14 valandų per dieną dirbantys žmonės nūnai gauna patį minimaliausią atlyginimą Lietuvoje...

Kuo garsi Lietuvos kulinarija
Tūkstančius metų skaičiuojanti Lietuvos kulinarija Europoje ir senovėje, ir net sovietiniais laikais garsėjo savo sriubomis, kurios lietuvių valgomos ir ryte, ir per pietus, ir vakare, dažnai per vieną dieną verdamos net kelios sriubos. Tai pirmiausia putros, kurių, deja, dabar niekas nebemoka gaminti, tai įvairiausios fantastiško rūgštoko skonio sriubos, kurių užtaisalas būdavo pasigaminamas iš anksto dideliais kiekiais (jei nūnai kas imtųsi gaminti šių sriubų užtaisalą, tai pelnai būtų didesni, nei kečupo gamintojų); įvairūs barščiai (lietuviškus barščus su ausytėmis dažnai galima rasti kitų Europos tautų restoranuose), raugintų kopūstų sriubos su įvairiomis mėsomis (ypač su įsnauja ir skilandžiu) ir baravykais, kurios verdamos net keletai dienų ir nuo pakartotino šildymo jų skonis ir kokybė tik gerėja, garsioji jaučio uodegos sriuba, kurią valgyti galėdavo vien bajorai, trintos sriubos, daržovinės, pieniškosios (Rusijoje vadinamos lietuviškosiomis), žuvienės, uždaromosios, atbulinės ir t.t, ir pan. Bet labiausiai Lietuva garsėja savo šaltsriubėmis, kurios gaminamos iš raugintos beržų ar klevų sulos, giros, raugintų burokų rasalo, rūgpienio, raugpienio (specialiaus raugo pagalba raugintas pienas, kurio nūnai nebemoka gaminti pieno kombinatai) arba, kaip mūsų dienomis, kefyro.

Lietuviškosios šaltsriubės yra pasaulinio lygio kulinarinis paradoksas - pagal logiką šaltsriubės turėjo atsirasti ir būti vartojamos karštuosiuose kraštuose (tiesa, Ispanija garsėja verdama ir ataušinta gazpacho), juolab, kad jų gamybai naudojami šviežiausi daržovių produktai bei tie biocheminiai raugalai, kurie gerai malšina troškulį, sumažina prakaitavimą, gaivina ir atšaldo organizmą. Beje, karštųjų kraštų gyventojai, ypač kulinarai ir gurmanai (gurmanai yra ne keiksmažodis, kaip mokino sovietmečiu, o skanaus maisto žinovai ir vertintojai), paragavę lietuviškų šaltsriubių, būna sužavėti jų skoninių savybių, gaiviu aromatu, gražia išvaizda, gamybos paprastumu ir teigiamu gaivinančiu poveikiu organizmui karštame klimate, ir tiesiog atsistebėti negali šitokiu stebuklingu valgiu, tiesiog idealiai tinkančiu karštiesiems kraštams.

Labai gaila, kad jau visai yra užmirštos putros, - net etnologai negali pasakyti kas tai per valgis, ir dažniausiai jas tapatina su buza, miltsriube. Putros yra pačios archaiškiausios, pačios lietuviškiausios (jų nemoka gamintis jokia kita pasaulio šalis), pačios skaniausios sriubos savo unikaliu savitumu galinčios stebinti bet kokio skonio žmones, antra - tai sriubos - vaistai. Putrų receptai nėra dingę, - jos buvo užrašytos ir tebemokomos gaminti 1920-30 metų lietuvos emigrantų. Visos putros yra rūgštokos, nes jų pagrindinis ingredientas yra raugas. Pats archaiškiausias, skaičiuojantis kelis tūkstančius metų yra miltinis raugas, vėlesni - burokų, kopūstų ir agurkų raugai. Kiti putrų ingredientai yra tai, ką šeimininkės turi po ranka - mėsos, paukštiena, žvėriena, žuvis, daržovės, grūdai, kruopos, miltiniai leistiniai, kukuliai ar koldūnai. Jei į putrą būdavo dedama uogų ar vaisių, tai, įdėjus truputį cukraus, gaudavosi saldžiarūgštė putra, beto, ji buvo valgoma valgoma ir karšta, ir šalta, - būtent iš šaltų putrų yra išsirituliojusios lietuviškos šaltsriubės. Antra vertus jau pats pavadinimas yra ne tik gerbtinai archaiškas, bet prasmingai taurus, garbingas. Tauriąją putrą nė iš tolo negalima lyginti su sriuba, kuri atsirado iš žodžio „srėbti “, rodančia, kad joms valgyti mokslų nereikia, - galima jas srėbte srėbti.. O tauriąją putrą reikia elegantiškai valgyti būtinai tik iš porcelianinių lėkščių ir tik su sidabriniais šaukštais.

Lietuviai europiečius išmokė užkandžiauti
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karaliaus, kunigaikščių, didikų, bajorų, vyskupų ir kitų aukštųjų dvasininkų rūmuose, vienuolynuose nuo senų senovės buvo priimta svečius vaišinti priimamajame. Vos svečiui atvykus, tuoj pat būdavo patiekiama užkanda. Beje, šitaip užkandžiauti iš lietuvių išmoko, o vėliau ir perėmė ir savo mityboje pritaikė Europos tautos ir slavai.

Viešintiems svečiams užkandą pateikdavo porą valandų prieš pietus, kad nepraalktų. Vaišinama būdavo rūkyta žvėriena, kitais rūkytos mėsos gaminiais, - kumpiais, dešromis ir Lietuvos kulinarijos pasididžiavimu - skilandžiu, taip pat džiovinta, rūkyta, sūdyta ar vytinta žuvimi: eršketais, lašišomis, sykais, šamais, šlakiais ir karališkąja žuvimi seliava.

Vakarų Europos svečius stebindavo raugintais (Vakarų ir pietų Europos šalys iki šiol nemoka rauginti daržovių, jas tik marinuoja) ir sūdytais baravykais, grūzdais, kazlėkais, kelmučiais, raudonikiais, rudmėsėmis, šilbaravykiais, ūmėdėmis, taip pat raugintomis daržovėmis ir mirkytais vaisiais.

Rytų kraštų svečiai, ypač iš Ordos, Totorijos, Rusijos, kur rūkytų maisto atsargų nemokama pasiruošti net ir dabar, užkandžiaudavo rūkyta mėsa, paukštiena ir žuvimi, rūkytomis kriaušėmis, obuoliais, slyvomis ir vyšniomis. Prie užkandžių būdavo duodama įvairiausių įdarytų pyragų su žvėriena, kitomis mėsomis, žuvimi, grybais ir daržovėmis. Be to, prie užkandžių būdavo duodama gira, alus, midus, degtinė, įvairios degtinės trauktinės bei atvežtiniai vynai.

Sovietinė okupacija sunaikino lietuvišką kulinariją
1940 m., sovietinei Rusijai okupavus Lietuvą, iš jos rūmų ir dvarų, bažnyčių ir vienuolynų buvo išvežti neįkainuojami kultūros turtai - bibliotekos, meno kūriniai, muzikos instrumentai, baldai, indai ir panašiai.

Per 50 sovietinės rusų okupacijos metų iš Lietuvos istorijos, kultūros ir buities buvo išbraukti didikų ir bajorų, kunigų ir vienuolių, pirklių, amatininkų ir miestelėnų valgiai. Pamirštos buvo aukštaičių (turinti net tris skirtingas virtuves - šiaurės, rytų ir vakarų), dzūkų, jotvingių, kurios ypač įtakojo Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos virtuvių, maisto atsargų ruošybos ir kulinarijos vystymąsį. Pamirštos buvo suvalkiečių, kuršių, ypatingai savaiminga klaipėdiečių virtuvės, į vieną suvelta dvi skirtingos pietų ir šiaurės žemaičių virtuvės. 50 metų buvo diegiamas vien sovietinis, Maskvoje patvirtintas „obščepitas“. Ir taip įdiegtas, kad net šiandien nuo jo niekaip negali išsivaduoti nei kulinarijos specialistai, nei, juo blogiau, patys valgytojai...Todėl šiandien Lietuvoje bujoja viena ir ta pati vulgari sovietinio „obščepito“ virtuvė su pagrindiniu savo patiekalu rusišku „karbonadu“, rusiška užkanda prie alaus, dar vulgaresnė bulvinė virtuvė (neišmanėlių pavardinta lietuviška virtuve) su cepelinais, kugeliu ir kefyro šaltibarščiais. Tad nieko stebėtino, kad šių vulgarių virtuvių pabodusius valgius iš lietuvių mitybos baigia išstumti itališkos picos bei nesveikas makdonaldinis greitmaistis.

Iš senųjų dvarų ir vienuolynų inventorinių, išlaidų knygų, senųjų kulinarinių knygų galime atsekti kiek ir kokių maisto produktų mityboje naudojo lietuviai. O jų sąrašas išties susidaro įspūdingas ir ypatingai turtingas. Vartant senąsias lietuvių kulinarines knygas, matyti, kad lietuviai maisto gamybai naudojo išties įspūdingai daug maisto produktų ir kaip nė viena kita Europos tauta (tai, matyt, lėmė gamtinės ir klimatinės sąlygos bei praktiškai pastovios karo sąlygos) turėjo daug maisto puošybos technologijų.

Čia būtina pažymėti, kad 1740 m. Rusijos laisvoji ekonominė bendrija, vadovaujama kunigaikščio F.Kurakino (Kurakinai priskiriami Gediminaičiams nuo Kaributo šakos) Sankt Peterburge išleido pirmąją kulinarinę knygą slavų kalba, kuri vadinosi „Litovskije kušanija“. O jau į antrąją kulinarijos knygą „Povarenije zapiski“, išleistoje 1769m., Š. Drukovec tiesiog nurašo pirmosios knygos receptus. Dar vėlesniais laikais didžioji dalis lietuviškų valgių V.Levšino, P. Sumarokovo ir ypač E. Malachovec „Padarok molodym chozajkam“ 1904 m., vėlgi visus receptus nusirašo iš „Litovskie kušanija“ dar prideda prancūziškų, vokiškų ir juos visus pateikia kaip rusiškus valgius, kurie, iš tiesų, buvo labai populiarūs Rusijoje ir tuo metu jau tapo nacionaliniais rusų valgiais.

Mažaraščiai, nutautinti, naginėti ir amžinai nuolankūs lietuvaičiai apie tai nieko nežinojo ir svajojo apie geresnius laikus, kada Lietuvoje bus pradėtos auginti bulvės ir laukė nesulaukė, kol koks nors Lenkijos žydelis atritins kugelį su cepelinu, ir badu besigaluojantys tautiečiai tuos svetimvalgius galės paskelbti naujaisiais stabais ir garbinti per visas negandas, karus, sovietmečių ir nepriklausomybių badmečius… Beje, Lenkijos ir Gudijos pasieniuose gyvenanatys žydeliai aškenaziai savo paviržį – cepelinus gaminosi su vištos spirgais, o kugelį su žąsienos taukais, tad valgyti juos galėdavo net šaltus, - paukštienos taukai lengvai tirpdavo burnos temperatūroje.

Užsienietiškų valgių garbinimas
Kita vertus, mužikas - tai ne bajoras, jis neturi įgimto orumo ir garbės jausmo, jam nuo amžių įdiegtas nuolankumas ir savigėda, nemoka gerbti ir didžiuotis savimi, savo darbu, savo sukurtomis gėrybėmis. Pastebėkite kaip lietuviai, išmokę visus aplinkinius kaimynus gaminti vytintas, rūkytas dešras, vokiečius tų dalykų išmokę, juos net dešrių tauta pavertė, dabar keliaklupščiauja prieš tų pačių vokiečių šlapdešrę, pagarbiai ją vardindami „daktariška“ ir visai nesupranta, kad tik jie vieninteliai visame pasaulyje moka pagaminti skilandį, tą patį, kuris nokinamas ir rauginamas (ne rūkomas) šaltuose kamino dumuose visus metus, darata ir kindziulis taip gaminami trejetą mėnesių. Žymusis Gigot a la Samogitia (vieni žinovai kildina iš Vazos parsivežto į Prancūziją Žemaitijos magyro, kiti, - kad Paryžiaus kulinarus garsųjį avienos kumpelį gaminti bus išmokę Lietuvos bajorų , studijavusių Sorbonoje, magyrai), ne tik Lietuvoje nebežinomas, - lietuviai iš vis nebemoka gaminti pačios skaniausios mėsos - avienos ir ožkienos, bet užtat kaip jie greitai pradėjo garbinti didkepsnius, nors ant anglių pasikepti mėsą mokėjo ir pirmykštės bendruomenės laikais, ir aukso amžiuje, piemenys taip kepdavosi (jei tik turėdavo) mėsą ir baudžiavos laikais, ir smetonmetyje.

Mužikui nė motais, kad didkepsnis, - tai labai prastas piemenų valgis, svarbu, kad jis užsienietiškai pavadintas (steiku), o tuo tarpu garsiausi pasaulio kulinarai gastronomams (nemanykit, kad tai sovietinės parduotuvės) ir gurmanams mėsą speciailiai brandina, nokina, marinuoja (marinavimas visame pasaulyje suprantamas tik sausas, o ne acte ar vandenyje, kaip yra įteigta sovietinio „obščepito“) prieskoniuose, brangvyniuose, skanina degančiu konjaku. Dabar tuos „steikus“ kepa beveik kiekvienoje smuklėje, o populiarios brangiosios užeigos, tai tuos steikus jau pradėjo iš pačios prasčiausios mėsos „kepti“, - ištepa mėsgabalius cheminiais koncerogeniniais mėsos minkštintojais ir, štai, jums tikrai maloniai minkštas „steikas“. Bet parsineškite tą „steiką“ namo ir jau atšalųsį pamėginkite jį pasišildyti keptuvėje. Tai, ką pamatysite keptuvėje, daug kam atims norą kada nors skanauti ne savo gamybos „steikais“, ypač, kai jie gaminami iš jautienos. O su jautiena nūnai juokai yra menki....

Ir išvis, sovietmetis taip sujaukė lietuvaičių supratimą apie maistą, kad šiandien jie patys nebežino, kaip iš šio jovalo išsikrapštyti. Štai, viso pasaulio žmonės valgo kotletus (t.y. nugarinės išpjova su kauliuku), tik vieni lietuviai šį kotletą plaktuku mėsai išdaužo iki popieriaus plonumo, apvelia kiaušinyje ir džiuvėsėliuose it kokį Vienos šnicelį, ir tokį iškeptą taukais prisvilusį niekalą vadina karbonadu, o jį suvalgę dar pusdienį kankinasi nuo skausmų skrandyje. Smetonos laikais net amatų mokyklose būsimosios šeimininkės, ruošiamos ūkininkauti kaime, žinojo, kad karbonadas yra didžioji kiaulienos nugarinė, įvyniota į audeklą su prieskonių emulsija, kaitinama sausame anglių karštyje ( carbonus - iš čia ir pavadinimas), tam, kad ją būtų galima ilgus mėnesius laikyti ir vartoti, būsimos šeimininkėlės žinojo, kas yra antrekotas, bifšteksas, eskalopas, kotletas, langetas, maltinis, romšteksas, rostbifas, Vienos šnicelis ir t.t., žinojo, kad tik vieni rusai į maltą mėsą deda duonos ir tokį klecką vadina rusišku kotletu, o tikras kotletas tai yra tai, ką sovietiškumo neatsikratę lietuviai vadina karbonadu, t.y. nugarinės pjausnys su kauliuku, tik prieš kepant jo negalima išmušti. ( cottelet reiškia kauliukai). Tokioms sovietinio „obščepito“ nesąmonėms išvardinti čia ir vietos neužtektų, bet nemažai painiavos yra įnešę ir kalbininkai, matę ir valgę tik sovietinio „obščepito“ „patiekalus“, kurie, nežinodami kulinarijos terminijos, istorijos, technologijos, patiekalų gamybos ypatumų ir skirtumų, sulyg savo neišmanymu ir diletantišku kulinarijos supratimu viską sulygino ir apdailino.

Sovietmečiu Lietuvoje buvo įdiegiami tik sovietinio „obščepito“ valgiai, normos, papročiai, valgių patiekimo ir puošybos būdai, kurių net ir dabar daug kas negali atsikratyti, o mūsų jaunimas, daugiau po pasaulį pasižvalgęs, tokį patiekalų puošimą pašiepiamai taikliai vadina „kolchoziniu - silosiniu“. Rusų „kulinarės“, mokiusios daugiausia iš kaimo kilusias lietuvaites (vyrams įteigus, kad kulinarija yra ne vyriškas amatas, tapo lengva sunkiam darbui pajungti ir išnaudoti naivias kaimo mergeles), atmetė per daugelį amžių susiklosčiusią Lietuvos nacionalinę virtuvę, jos turtingą istoriją, patirtį, įvairovę, specifiką, priemones ir būdus, savitą virtuvės įrangą.

Lietuvoje niekas niekur nebemoka gaminti tikrų lietuviškų koldūnų, o visos maitinimo įmonės ir parduotuvės užverstos pačiais pigiausiais virtinukais su prastu lyg ir mėsos, o iš tiesų sojų išspaudų įdaru. Visos parduotuvės, kioskeliai Lietuvoje ir net maitinimo įmonės Trakuose siūlo vadinamus kibinus, kurie ištiesų taip pat yra tik pyragėliai su prastos mėsos įdaru. Tikrųjų kibinų tešla daroma tik su grietine ir turi būti sluoksniuota, o įdaras turi būti tik iš kapotos avienos su svogūnais ir sviestu. Kibinas patiekiamas lėkštutėje, pateikiamas šaukštelis, nes valgant reikia šaukštelin įsipilti kibino sulčių ir, jei iš jo nepribėga 5 – 12 šaukštelių nuostabaus skonio ir aromato įdaro sulčių, - tai ne Lietuvos karaimų kibinas, o nevėkšlos virėjo pagamintas sprangus menkavertis išmislas, kurį pats tegu sau ir šlemščia...Niekas Lietuvoje nebežino, kas per valgiai yra blynai, blyneliai ir sklindžiai, kiekvienas sulyg savo diletantišku supratimu savaip juos vadina, verčia iš kitų kalbų, rašo kulinariniuose leidiniuose,tad šiai makalynei sutvarkyti reikalingas atskiras straipsnis.

Ir nors sovietinė kulinarija kovojo prieš lietuvių nacionalinės kulinarijos apraiškas, lietuvių tauta ir jo kultūrinės sanklodos sukūrė ne tik savitas kultūrines vertybes, bet kūrė ir vystė savo išskirtinę kulinariją, virtuvių ypatumus ir savitą valgymo kultūrą.

Kiekviena lietuvių šventė, darbymetis ar proga turėjo ir per visas negandas išlaikė ir dabar tebeturi savo valgius - per Kūčias kiekviena šeima darosi 12 patiekalų iš žuvies, grybų, virtų kviečių, pupų, žirnių, būtinai deda ant stalo prieskučius su aguonų pienu ir kisieliumi (tokių archaiškų simbolinių valgių neturi nė viena pasaulio tauta), per Kalėdas - virtą rūkytą kumpį arba keptą su obuoliais žasį, per Velykas - veršienos kumpį, naminio sviesto „avinėlį“, įdarytus pyragus, dažytus ir įvairiausiais raštais išmargintus kiaušinius (beje Velykos vadinamos ne nuo rusiško žodžio „velikij“, kaip aiškina surusėję kalbininkai, - rusai, gi, savo velykas vadina „pascha“, o nuo žemaitiško žodžio „velkinis“- pirmasis pavasarinis kiaušinis. Žemaičiai, pirmieji Europoje prijaukinę vištinius paukščius, vieninteliai išlaikė archaiškiausią pirmojo kiaušinio šventinimo ritualą, - per Velykas kiaušinį nudažo svogūnų lukštais ir 3 minutėms užkasa į skruzdelyną. Skruzdės šį svetimkūnį taip išėsdina savo rūgštimi, kad joks dailininkas neprilygs. Šiuos velkinius žemaičiai didesniam derliui gauti įkasdavo savo žemės sklypų kampuose, šeimos ir galvijų gausinimui dėdavo į statomo namo kampus), per Užgavėnes - valgo šiupinį, blynus, košes ir mėsą, per Sekmines rengia sambūrius - broliškus pietus iš mėsos, pieno, kiaušinių ir daržovių, per Vėlines dedasi ant stalo devynis patiekalus, - kiekviena talka, skerstuvės, mėšlavėžys, rugiapjūtė, bulviakasis turi savo išskirtinius valgius (šitokių etnologinių valgių nė viena Europos tauta nebeturi išlaikiusi), ypač daug įvairiausių valgių ruošiama per krikštynas, vestuves, gimtadienius, jubiliejus ir pakasynas. Lietuviai vieninteliai pasaulyje kas mėnesį 3-4 kartus gaminasi specialius sakralinius, apeiginius valgius, kurie yra išlikę nuo pagonybes laikų, jei tą dalyką išmanytų restoranų, kavinių, barų savininkai (o ne aklai kopijuotų viens kitą ir beprasmiškai tarpusavyje konkuruotų), Lietuva galėtų tapti pasauline kulinarijos Meka, visų pasaulio gurmanų svajonių kraštu.

Cepelinai - paprastas valgis
Lietuvių tauta, švęsdama savo valstybingumo tūkstantmetį, gali didžiuotis savo sena, tūkstančius metų skaičiuojama ir turtinga kulinarijos istorija, atskirų regionų virtuvių skirtumais ir ypatumais, maisto produktų ir valgių gausa, maisto atsargų ruošimo ir valgių gamybos būdų įvairove. Tauta, turėdama tokią turtingą istoriją, dar turtingesnę kulinarijos istoriją ir kultūrą, jokiu būdu, kad ir kaip stengtųsi neišprusėliai ir kulinarijos analfabetai, negali turėti tik vieną, nors nacionalinį, patiekalą (tai yra arba jau mirusios, arba mirštančios tautos požymis). Privalu žinoti, kad mūsuose kulinariniai neišprususių žinasklaidininkų prievartiniai peršami cepelinai jau žymiai anksčiau negu Lietuvoje buvo gaminami visose Europos tautose, tik jos, įdiegusios sveikesnės mitybos principus, cepelinų atsisakė, tad nūnai bulvinius kukulius gamina tik žemesnės kulinarinės kultūros šalys, - čekai knedlius, lenkai kliockus, na, ir mes, prie žagrės prisirišę lietuvaičiai - cepelinus. Cepelinus tikslingiau būtų pavardinti amžinai alkanų studentų valgiu, bet ir tai tik kokių nors aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų, nes didesnio išsilavinimo studentai, turėdami ir didesnį kulinarinį išsilavinimą, galėtų įsižeisti. O, jei yra žmonių, kurie negali gyventi be sunkiai virškinamų bulvinių tarkių, tai galima jiems patarti gamintis cepelinus su morkų, svogūnų arba obuolių įdarais, - vis bus sveikiau.

Na, jei dar yra užsispyrusių kietakakčių, kurie negali suprasti, kad Lietuvos kulinarija gali didžiuoti savo valgių gausa ir jų gamybos įvairove, galima išvardinti kai kuriuos valgius, kuriais galima stebinti užsieniečius. Iš anksto atsiprašydami labiau išmanančių, pamėginsime kai kuriuos valgius pavardinti, visiems žinant, kad tai bus tik arbatinis šaukštelis, pasemtas iš jūros.

Kokiais valgiais lietuviai gali didžiuotis
Visi lietuviai gali didžiuotis varškės sūriais - saldūs, sūdyti, virinti, rūkyti, nokinti (deja, dabar jau primiršti ir nebegaminami, jų gamybos paslapčių ypač nežino Lietuvos pieno kombinatų technologai), pagardinti bitkrėsle, čiobreliais, diemedžiu, kadagiu, kmynais, kraujažole yra nemažiau garsūs, kaip anglų - čederis, bulgarų - brinza, italų - parmezanas, prancūzų - rokforas ir kamamberas, šveicarų - žementalis, olandų - gouda ir edemas. Visus iki vieno gurmanus nustebinsite garsiuoju smetonos sviestu, grietininiu naminiu pasūdytu sviestu, pagardintu rūtomis ar peletrūnu, vėžių sviestu, grietine, ir ypač smetona, kurių europiečiai nemoka gamintis, juoda rugine ar pikliuotų miltų plikyta duona, ragaišiu, juodos duonos trupinių tortu, perteptu bruknių uogiene.

Jei jau taip labai knieti būtinai stebinti kitataučius - gaminkite tai, kas jūsų nuomone, labiausiai yra įprasta ir nevertinama, - čia, būtent, ir slypi kulinarijos ekspertams žinomas kulinarinis paradoksas , - kas tau žinoma ir įprasta - kitam gali būti didžiausias atradimas, skanėstas ir delikatesas.

Taigi, ko lietuviai labiausiai nevertina? Ogi, žvėrienos ir laukinės paukštienos patiekalų - briedienos, elnienos, danielienos, stirnienos, šernienos, kiškienos, bebrienos, - kepti, virti, troškinti, slopinti patiekalai; laukinės antys ir žąsys, laukinės vištelės ir laukiai, balandžiai ir strazdai, tilvikai ir slankos, putpelės ir kurapkos, kurtiniai ir tetervinai, fazanai ir povai, vieversiai ir žvirbliai ir t.t. yra didžiausias skanėstas ir delikatesas. Senovėje Lietuvos kulinarai (iki XVII amžiaus vadinti magyrais ar archimagyrais, iki XVIII amžiaus vadinti metrdoteliais arba kuchmeisteriais, o nuo XX amžiaus kulinarais, šefais kulinarais) žvėrienos patiekalų gamyboje buvo pripažinti žymiausiais specialistais visoje Europoje, o jų žvėrienos patiekalų receptus nūnai galite rasti beveik visose Europos šalių geriausiose restoranuose. Neturite žvėrienos, - darykite grynai lietuviškus patiekalus, kurie Lietuvoje gaminami nuo XIV-XVamžiaus: balandėlius (bet ne kopūstainius, kaip siūlo kalbininkai), nes šį kopūsto lape suviniotą mėsos faršą, sugalvojo Lietuvos magyrai, matydami, kaip Krymo totoriai gamina vynuogių lape įvyniotą kapotą mėsą, o balandėliais (krepinetais) juos praminė europiečiai, manydami, kad jiems patiekiami įprasti balandėliai; bigą (žymiausias ir labiausiai pasaulyje žinomas Lietuvos kareivių valgis) - senovinį raugintų kopūstų troškinį su įvairiomis keptomis, virtomis mėsomis (būtinai reikia dėti žvėrienos, laukinės paukštienos, kas nori prisiminti senovę, galima dėti arklienos, avienos, ožkienos) troškintą tiktai naminėje juodos duonos giroje ir pagardintą slyvų uogiene; zrazus (mėsos suktinukus) su įvairiausiais įdarais, nes jau nuo XVI amžiaus tokie suktinukai labai išpopuliarėjo Europos šalyse ir nuo tada iki dabar tebevadinami lietuviškais zrazais, kanapių aliejuje nokintas seliavas. Būtinai padėkite ant stalo tikros naminės giros, kuri jokiu būdu negali būti saldi, su kuria negali lygintis joks pasaulio „gaivusis“ gėrimas. Damas pavaišinkite pašildytu krupniku, vyrams pasiūlykite gerai atšaldytos naminės ruginukės. Niekas neatsisakys išgerti bokalą, kitą ypatingai gero lietuviško alaus, tik neduokite prie jo dabar neišmanėlių lietuvių tarpe paplitusių grynai rusiškų užkandžių - keptos duonos su česnaku, žirnių su kepintais svogūnais, kurie atsirado Rusijoje tam, kad naikintų jų gaminamo blogo alaus skonį ir smarvę. Civilizuoti, aukštesnės kulinarinės kultūros žmonės puikiai išmano, kad prie gero alaus tinka tik labai geri valgiai.

ASMENINĖ AUTORIAUS NUOMONĖ

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas
Tel. 8~46 35 02 92
Mob tel. 8~617 24 338
El.paštas: vincentas.sakas@one.lt ;
vincentas.sakas@takas.lt
šaltinis

Pomidorai su parmezanu & Bašamelio padažas

2011-01-29T16:05:00.000-08:00

Labai įdomus bei lengvai pagaminamas patiekalas (ir beje labai sveiką) – pomidorai su parmezanu.

Reikės:

šeši pomidorai,

du kiaušiniai,

100 g sutarkuoto parmezano,

druskos,

sviesto.

Bešamelio padažui reikia:

50 g sviesto,

100 g miltų,

0,5 litro pieno.

Gaminimas:

Nupjauti pomidorų viršų ir iškabinti šiek tiek minkštimo. Padaryti bešamelio padažą, pabaigoje dėti parmezaną, druską ir kiaušinių trynius. Visa tai sudėti į pomidorus. Pomidorai kepami keptuvėje apie 30 min. 180 laipsnių temperatūroje.

SKANAUS!!!

šaltinis ir skolinta foto bei kitas receptas

Apie sūrį Lietuviškąjį parmezaną / dublis 3

2011-01-29T16:00:00.000-08:00

Nenuostabu, kad Lietuvos sūrininkai, garsėjantys gerais sūriais, sumanė gaminti ir parmezaną. Šiandien jį gamina dvi įmonės – „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“. Neturėdami jo gamybos patirties, lietuviai pasikvietė konsultantus iš užsienio. Rokiškyje sūrį sukūrė italas Andželas Frosio iš Pjačencos universiteto, o Telšiuose – kažkoks paslaptingas amerikietis.

Tačiau dar nedaug vartotojų žino apie lietuvišką parmezaną, nes žodžio „parmezanas“ tų sūrių pavadinime nėra. Rokiškėnai savo sūrį vadina „Gojumi“, jo eksportinį variantą – „Goja“, naujesnis ir tobulesnis jų „parmezanas“ – „Montecampo“ ir „Rokiškio parmezanas“ (dar labiau priartėję prie autentiškojo sūrio). Telšiškiai sūriui davė pavadinimą „Džiugas“. Parmezano mėgėjai prieš kelis metus labai nustebdavo išgirdę, kad jis gaminamas ir Lietuvoje bei parduodamas už lietuvišką kainą. Antra vertus, dar ne visi tie, kas nuolat vartoja „Gojų“ ar „Džiugą“ žino, kad tai parmezano tipo sūris. Sūrio pažinimo dar daug kam reikia mokytis. Gamindami vis daugiau pasaulyje populiaraus sūrio, kurio kokybė aukšta, o kaina daug mažesnė už importuojamo, Lietuvos sūrininkai padeda pažinti gerą bei įdomų produktą ir Lietuvos vartotojams.

Kuo gi skiriasi lietuviškas parmezanas nuo Parmigiano-Reggiano?
Originalusis Parmigiano-Reggiano daug didesnis, sveria nuo 24 iki 40 kg, o lietuviškas daromas tik 5 kg svorio, žemo cilindro formos. Kodėl mūsiškis toks mažas? Gamintojai nurodo tik vieną priežastį – vartotojų nenorą pirkti didelį kiekį. Net ir mažos 5 kg svorio sūrio galvos Lietuvoje pirkėjas visos neperka. Kadangi šis sūris labai kietas, parduotuvėje jį pjaustyti, o tikriau skaldyti, sunku – jis nedideliais gabalais sufasuojamas gamykloje. Vartotojui sūris pateikiamas sufasuotas hermetiškoje pakuotėje dviem pavidalais: gabalais ir sutarkuotas. Sutarkuotas labai patogus kaip priedas prie makaronų, salotoms ir t. t. Neatidarius pakuotės gali būti laikomas iki mėnesio. Antras skirtumas mūsų vartotojams dar neatrodo svarbus, bet Vakarų Europoje laikomas esminiu: Parmigiano daromas iš nepasterizuoto pieno, o mūsų – iš pasterizuoto. Tradicinėse sūrių šalyse Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose labiausiai vertinami sūriai, daromi kaip senovėje – iš nepasterizuoto pieno. Tokie ir yra klasikiniai sūriai. Prancūzai šaiposi iš amerikiečių, kad tie įsivedė taisykles, leidžiančias sūrį gaminti tik iš pasterizuoto pieno. Šios taisyklės priimtos ir kitose šalyse, gaminančiose industrinius sūrius – didelėse gamyklose dideliais kiekiais. Manoma, kad tai apsaugo ir gamintojus, ir vartotojus nuo nemalonių atsitikimų. Lietuvos higienos institucijos to griežtai žiūri. Trečias skirtumas iškart pastebimas to, kas pažįsta sūrį. Parmigiano struktūra labiau grūdėta ir biresnė negu mūsiškio. Tai priklauso nuo brandinimo trukmės. Kuo ilgiau sūris brandinamas, tuo gražesnė spalva ir struktūra, tuo malonesnis aromatas ir skonis. Parmigiano–Reggiano subrendusiu laikomas tik 18 mėn., senu – 24 mėn. o labai senu – 36 mėn. Nuo brandinimo trukmės priklauso ir kaina. „Žemaitijos pienas“, anot technologės Egidijos Kryževičienės, „Džiugą“ gamina taip pat skirtingos brandinimo trukmės: „Džiugas Klasikinis“ yra 6-8 mėn., o „Džiugas Ekstra“ – 12 mėn. Tai parodo graži vaško spalva, struktūra, aromatas. Kaip teigė technologė Rita Pupelienė, „Rokiškio sūris“ yra realizuojamas brandintas 3 mėn. Turbūt Lietuvos sūrininkai nebrandina ilgiau, kad pakilusi parmezano kaina nenubaidytų vartotojų. Atrodo, kad ir dabar daugiau parmezano patiekalams skaninti sunaudoja restoranų virėjai, o ne namų šeimininkės. Yra ir kitų skirtumų: skirtingos raugo kultūros, sūdymo trukmė, nokinimo būdai, tačiau pirmieji trys ryškiausi.

Siūlome Jums įdomų bei lengvai pagaminamą patiekalą (ir beje labai sveiką) – pomidorai su parmezanu:

šeši pomidorai,

du kiaušiniai,

100 g sutarkuoto parmezano,

druskos,

sviesto.

Bešamelio padažui reikia:

50 g sviesto,

100 g miltų,

0,5 litro pieno.

Šaltinis

Apie Itališką sūrį / dublis 2

2011-01-29T15:50:00.000-08:00

Gorgonzola – neabejotinas šedevras

Kadangi pelėsinis sūris pasaulyje yra labai populiarūs, tai beveik kiekviena šalis turi savų šio sūrio analogų. Prancūzai turi rokforą, ispanai Picon ir Habrale, anglai stiltoną. O italai? Jie turi gorganzolą. Tai – neabejotinas šedevras.

Gorgonzola yra vienas garsiausių ir populiariausių itališkų sūrių. Jis žinomas jau nuo 879 m. pr. Kristų. Tai mėlynųjų ir pilkai žalsvųjų pelėsių sūris. Kaip ir kitas tauriųjų grybelių sūris, taip ir gorgonzola atsirado atsitiktinai, t. y. dėl smuklininko, dirbusio miestelyje netoli Milano, neapdairumo, kai sūris sandėliuke per ilgai užsistovėjo ir supelijo. Iš pradžių buvo bandyta išpjaustyti mėlynas pelėsių gysleles, bet vėliau visi, paragavę supelijusio sūrio, buvo labai nustebinti subtilaus jo skonio.

Gorgonzola pasižymi aštriu, pikantišku skoniu, kuris būdingas daugumai pelėsinių sūrių. Gorgonzolos konsistencija minkšta, tepama. Šis 48% riebumo sūris brandinamas 3,5-4 mėn. Jo žievė rausva, su išakijimais, kurie atsiranda dėl badymo brandinimo metu. Sūris badomas, kad geriau augtų Penicillium gorgonzola pelėsiai. Subrendęs sūris supjaustomas ir aštuntadaliais pakuojamas į foliją, po to dedamas į kartonines dėžes. Gorgonzolos sūris gerai lydosi, todėl labai tinka pastoms ir padažams, kuriuos italai ruošia meistriškai ir pila ant makaronų ar mėsos patiekalų.

Lietuvos prekybos centruose galima nusipirkti šio sūrio. Jis įpakuotas į polietileninę pakuotę po 150 g, kuri kainuoja apie 8 litus. Lietuvos sūrio gamintojai kol kas mums dar nepateikė lietuviškosios gorganzolos. Lietuvoje gaminamas pelėsinis sūris yra kur kas kietesnis, taigi sakyti, jog jis gorganzolos analogas, būtų neteisinga.

Beladeta protėvis Mascarpone

Mascarpone – minkštas, baltas, kremo konsistencijos sūris iš Lombardijos regiono. Tai dar viena idėja, kurią sėkmingai sūrių gamyboje panaudojo Lietuvos gamintojai. Panašaus skonio Lietuvoje gaminami tepami varškės sūreliai „Beladeta“, kurie turėtų patikti lengvo, švelnaus skonio varškės produktų mėgėjams. Tai geri ir maistingi pusryčiai nuolat skubantiems. Tiesiog užsitepkite ant mėgstamos duonos.

Pusiau kietas fermentinis sūris fontina

Jį gamina „Cooperativa Produttori Latte e Fontina“. Čia pagaminama apie 400 000 tokio sūrio per metus (t. y. 3 500 tonų). Pasak istorinių šaltinių, fontina atsirado maždaug prieš 1270 m. Sūris gaminamas iš nenugriebto Valdostanos karvių veislės (jos yra su rudomis dėmėmis) pieno. Pienas naudojamas sūrio gamybai praėjus ne daugiau kaip 2 valandoms po melžimo, t. y. labai šviežias.

Fontina sūris elastingas, mažai akytas, tirpstantis burnoje. Jis charakteringas, saldus ir malonaus, primenančio riešutus, skonio. Fontina sūris žinomas visame pasaulyje, eksportuojamas į JAV, Kanadą, Japoniją. Pjemonte šį sūrį naudoja kaip fondiu pagrindą. Nusipirkus šio sūrio, derėtų laikyti jį vėsioje vietoje ne ilgiau 8-10 parų.

Ricotta – brangus delikatesas

Ricotta – baltos spalvos, grūdėtos konsistencijos itališkas varškės produktas. Gaminamas iš avių ar karvių pieno išrūgų.

Yra kelios jos rūšys:

• Ricotta salata moliterna gaminama iš avių pieno;

• Piemontese – iš karvių pieno;

• Riccota romana.

Ricotta tinka su muskatiniu bei „Sauvignon Blanc“ rūšiniu vynu.

Lietuvoje kol kas tokio tipo sūris dar negaminamas, tačiau didžiosiose parduotuvėse galima nusipirkti itališko produkto.

•••

Taleggio, Toscanello, Scamorza, Canestrato, Caciotta, Pannerone, Provolone ir dar daug kitų itališkų gaminių, kurie žada kokybę ir žiupsnelį neišsenkamos energijos iš saulėtosios Italijos. Skanaus!

Ingrida Rancevienėi

šaltinis

Apie sūrį / meniu dublis 1

2011-01-29T15:45:00.000-08:00

2005 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas lietuviškam varškės sūriui

Sūris buvo žinomas ir vartojamas 2000 m. pr. m. e. Senovės graikams ir romėnams sūris buvo vienas svarbesnių maisto produktų. Sūrio gamyba klestėjo daugelyje Romos imperijos vietovių. X amžiuje Italija buvo pažangiausias sūrio gamybos kraštas. Viduramžiais jų gamybą plėtė ir tobulino Vakarų Europos vienuolynai. Šiuo laiku daugiausiai sūrių gamina JAV, toliau – Prancūzija, Italija, Vokietija. Svarbiausi sūrio importuotojai yra Anglija, Vakarų Vokietija, Belgija. Sūrio eksportu pirmauja Naujoji Zelandija, toliau seka Nyderlandai, Danija, JAV.

Lietuvoje prieš I pasaulinį karą dvarų pieninės gamino šveicariškus, olandiškus, balšteino ir kitus sūrius. Nepriklausomybės laikais tos rūšies sūrį gamino privačios ir koorporatinės pieninės. Pastarosios jų gamybą buvo pradėjusios labai plėsti paskutiniais nepriklausomybės metais. Be to, Klaipėdoje buvo gaminama šiek tiek Camembert'o sūrio. Tilžės sūriui teko 78 %, olandiškam (Ėdamo) 14,2 %, bakšteino, 3,4 % visų pagamintų sūrio kiekio. Lietuvos sūrio eksportas buvo labai mažas. 1936 m. eksportuota 441,2 tonos, o 1938–908,9 tonos sūrio. Daug labiau už saldaus pieno gamybą Lietuvoje nuo seniausių laikų paplitusi baltų (varškės), arba ūkiškų rauginto pieno sūrių gamyba ir vartojimas. Dažniausiai juos gamina iš nugriebto pieno. Kad sūris būtų saldesnis ir netrapus, kartais rūgusį pieną maišo, su saldžiu pienu, o riebumui padidinti prideda grietinės ir tą mišinį kaitina, kol pieną sutraukia. Iš taip paruoštos ir nusausintos varškės slegia sūrį. Gamina jį su kmynais arba be jų. Vartoja valgiui šviežiai pagamintus arba panokintus ir išdžiovintus sūrius.

Pagrindinės sūrių grupės

Platesnė informacija pagrindiniame straipsnyje Sūrių grupės

Vienos, visuotinai priimtos sūrio klasifikacijos nėra. Pagrindiniai sūrį apibūdinantys kriterijai yra šie:

Brandinimo trukmė - vieni sūriai ilgai brandinami, kiti valgomi švieži (tiesiog sutraukiant pieną ir nusausinant). Pvz., Mozzarella yra šviežias, nebrandintas sūris.
Struktūra (kietas ar minkštas) - kuo sūryje mažiau skysčio, tuo jis kietesnis. Daugelis sūrių gali būti gaminami kietesniais ir minkštesniai variantais, be to, riba tarp „minkšto“, „puskiečio“ ir „kieto“ sūrio yra subjektyvi. Žinomos kietojo sūrio rūšys yra angliškas Cheddar (čederis), olandiškieji Edam ir Gouda (Chauda), šveicariškieji Emmental (daug kur vadinamas tiesiog "šveicarišku sūriu") ir Gruyère, itališkieji Parmigiano Reggiano, Pecorino, Romano.
Gamybos būdas - gamybos metu ant sūrio gali būti leidžiama augti baltajam pelėsiui (pvz., Penicillium candida arba P. camemberti - šitaip gaminamai švelnaus skonio prancūziški sūriai Brie ir Camembert), mėlynuoju pelėsiu (pvz., Penicillium roqueforti arba Penicillium glaucum - šitaip gaminami daug sūrio rūšių, iš kurių garsiausios yra Roquefort, Gorgonzola, Stilton), bręstantis sūris gali būti mirkomas sūryme (pvz., Limburger, Munster, Appenzeller).
Riebumas
Pieno rūšis - dažniausiai sūris gaminamas iš karvės, ožkos ir avies pieno.

Daugeliui sūrio rūšių taikomas kilmės apsaugos taisyklės - tai reiškia, kad tam tikru pavadinimu (pvz., Roquefort arba Parmigiano Reggiano) gali vadintis tik konkrečioje vietovėje nustatytu būdu ir kontroliuojamų žaliavų. Saugomų pavadinimų vertimas (pvz., Parmigiano Reggiano išvertimas į Parmezaną) laikomas vartotojų klaidinimu.

Mozzarella

Mozzarella vadinami kelių porūšių Itališki švieži sūriai, kurie gaminami naudojant sukimą ir pjaustymą: mozzarella di latte di bufala pagamintas iš nepasterizuoto buivolės pieno; mozzarella di bufala campana pagamintas tik iš Campania buffalo pieno; mozzarella fior di latte pagamintas iš šviežio pasterizuoto arba nepasterizuoto karvės pieno, o mozarella pagaminta iš mišinių, kartais parūkytų, ir tuomet patalpintų į specialias talpas.

Šviežia mozzarella paprastai patiekiama vienai dienai, nes dėl sūrio gaminimo technologijos sūris neišsilaiko šviežias ilgiau negu 12 ar 24 valandas. Kelių tipų mozzarella taip pat naudojama daugeliui tipų picų (dažniausiai mažiau vandens turintys porūšiai) arba tiekiama su pomidoro griežinėliais ir baziliku (tinkamiausia šviežia di bufala).

Camembert (Kamambero) sūris

Camembert'o sūris yra vienas žymiausių ir mėgstamiausių sūrių Prancūzijoje, nepaisant to, kad sūris pradėtas gaminti tik nuo XVIII amžiaus.

Camembert'as pavadinimas kilo nuo Normandijos kaimelio, kur šiuo metu stovi Marie Harel – sūrio pradininkės statula. 1855 m. sūris buvo patiektas Napoleonui III, pristatytas kaip sūris iš Camembert kaimo. Sūris paliko jam didžiulį įspūdį ir nuo tada šis sūris tapo visur žinomas Camembert vardu.

Camembert'o gamyba: Pagamintas iš pasterizuoto karvės pieno. Brandinimo pradžioje, Camembert'as yra purus ir švelnus, o per laiką įgauna kreminį atspalvį (paprastai 2-3 savaitės). Tradiciškai tam paskiriama 21 diena. Camembert'as turi subtilų sūroką skonį. Geras sūris turi būti sunokęs iki pat sūrio „širdies“. Jo masė privalo turėti aiškų geltoną atspalvį.

Camembert'as puikiai dera su baguette duona. Taip pat Camembert'as puikiai dera su vaisiais ar riešutais. Geriausia jį valgyti kambario temperatūroje. Tinkamiausi vynai yra raudonas Bordeaux (Bordo) vynas arba Beaujolais.

Brie (Brie de Meaux)

Brie sūrio gamybos vieta yra nutolusi nuo Paryžiaus 50 km į rytus. Brie de Meaux yra senos kilmės sūris. Seniausi istoriniai duomenys apie Brie sūrį randami Karolio Didžiojokronikoje. Imperatorius ragavo sūrį mažame Brie miestelyje 774 m. Per Prancūzijos Revoliuciją, Liudviko XVI paskutinis noras prieš giljotinavimą buvo, kaip teigiama, gauti paskutinį Brie kąsnį.

1814 metais princas de Talleyrand organizavo europietiškų sūrių varžybas Vienos Kongreso metu. Brie de Meaux buvo apdavonatas pirmuoju prizu ir paskelbtas „Le Roi des Fromages“ (Sūriu Karaliumi). Iš daugybės rūšių Brie de Meaux yra ko gero puikiausias ir plačiausiai žinomas.

Brie gamyba: Padaryti vienam Brie de Meaux sūriui reikia apie 25 litrų pasterizuoto karvės pieno. Pagal tradiciją sūris maišomas rankomis su pelle à brie (skylėtų samčiu). Tuomet sūris pasūdomas, išimtinai tik su sausa druska.

Skonis: Brie de Meaux turi švelnumo, kurio galima tikėtis tik iš pačių geriausių pasaulio sūrių rūšių. Brie de Meaux turi labai švelnią žemės riešutų ir vaisių aromatų kombinaciją. Brie puikiai dera su šampanu. Raudonas Bordeaux (Bordo) arba Bourgogne (Burgundy) vynai yra taip pat puikus pasirinkimas.

Rokforo pelėsinis sūris

Pirmos žinios apie Rokforo sūrį siekia 79 mūsų eros metus, kuomet Plinijus Vyresnysis užsiminė apie sūrio turtingą aromatą. Rokforas pagamintas išmtinai tik iš Raudonosios Lakaunės avių pieno, šios avys ganosi milžiniškose Rouergue (Prancūzija) plynaukštėse, ir Aveyron'e. Tikras Rokforo sūris turi raudonos avies prekinį ženklą.

1411 m. Karalius Karolis VI davė teises brandinti Rokforą tik vienam kaimui: Roquefort-sur-Soulzon. Šiais laikais, Rokforo sūriai vis dar natūraliai brandinami mažiausiai 4 mėnesius tuose pačiuose kaimelio urvuose. 2003 m. buvo septyni Rokforo gamintojai. Didžiausias yra „Roquefort Société“. „Roquefort Papillon“ taip pat gerai žinoma sūrių markė. Kiti penki gamintojai yra: „Carles“, „Fromageries occitannes“, „Gabriel Coullet“, „Vernières“ and „Le Vieux Berger“.

Rokforo gaminimas: Rokforo kokybė priklauso nuo avies pieno, varškės perdirbimo, “penicillium roqueforti” grybo ir brandinimo natūraliuose urvuose. Pelėsinis grybas Penicillium roqueforti buvo rastas tuose pačiuose urvuose, kur brendo sūriai. Šiandien pelėsinis grybas dažniausiai gaunamas laboratorijose, kad būtų užtikrintas jo pastovumas ir konsistencija.

Skonis: sudėtingai nusakomo skonio, riebus ir švelnus. Rokforo sūris puikiai dera su riešutais ir datulėmis. Geriausiai tinka saldūs vynai kaip Muskatas ir Portmutas.

Parmezanas

Parmezano sūris Italijoje žinomas kaip Parmigiano Reggiano. Žodis Parmezanas kilo iš prancūziškai tariamo originalaus pavadinimo Parmigiano Reggiano. Europos Sąjungoje Parmezano pavadinimas įregistruotas kaip maisto produktų ženklas ir yra apsaugotas įstatymų. Ženklas gali būti legaliai naudojamas kalbant išskirtinai tik apie Parmigiano Reggiano DOP sūrius pagamintus tik Šiaurės Italijos tam tikroje teritorijoje.

Pagal legendą Parmezanas buvo kurtas viduramžių eigoje Bibbiano mieste, Reggio Emilia provincijoje. Šio miesto produkcija netrukus išplito į Parmos ir Modenos teritorijas. Istoriniai dokumentai parodo, kad XIII-XIV amžiuje Parmezano sūris buvo labai panašus į tą, kuris gaminamas šiais laikais.

Parmezanas buvo liaupsintas anksčiau nei 1348 Bokačo darbuose, Dekamerone jis kalba apie kalną padarytą tik iš Parmezano su makaronais.

Poveikis sveikatai

Sūryje yra daug kalcio, baltymų ir fosforo. Maistine prasme, sūris faktiškai yra koncentruotas pienas - 30 gramų čederio sūrio porcija turi tiek baltymų, kiek 200 g. pieno.

Kai kurių studijų duomenimis ^[1], sūris padeda sumažinti dantų ėduonies riziką.

Neigiamas poveikis

Kaip ir piene, sūryje yra daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios laikomos vienu iš širdies ir kraujagyslių ligų sukėlėjų. Dėl to JAV rekomenduojama valgyti ne daugiau 60 g riebaus sūrio per savaitę. Kita vertus, daugiausiai sūrio suvalgančiose šalyse - Graikijoje ir Prancūzijoje - sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra mažas.

Sūryje yra kazeino, kuris, virškinamas žmogaus skrandyje, skyla į keletą medžiagų, viena iš kurių yra opiatas kazomorfinas. Dėl to tiriamas sūrio (ir kitų pieno produktų) ryšys su vaikų elgesio sutrikimais (pvz., autizmu).

Nors žmonės, nevirškinantys laktozės, dažnai vengia sūrio, tačiau brandintuose sūriuose išlieka tik ~5 % piene buvusios laktozės, o ilgai brandintuose jos gali beveik nebūti. Ilgai brandintuose sūriuose gali būti daug histamino ir tiramino, kuris kai kuriems žmonėms gali sukelti į alergiją panašią reakciją.

JAV nėščioms moterims patariama vengti sūrio su mėlynuoju pelėsiu ir trumpai brandinto sūrio dėl galimo listerijos bakterijų poveikio vaisiui^[2].

Įdomybės

Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle yra pasakęs apie Prancūziją: "Comment voulez - vous gouverner un pays qui a deux cent quarante - six variétés de fromage? (Kaip valdyti šalį, kurioje yra 246 sūrio rūšys?) (citata iš Les Mots du Général, Ernest Mignon (1962). Tačiau šiuo metu Prancūzijoje priskaičiuojama nuo 350 iki 400 sūrio rūšių.

Šaltiniai

↑ National Dairy Council. Specific Health Benefits of Cheese. Retrieved October 15 2005
↑ Listeria and pregnancy, from the American Pregnancy Association. Retrieved 28 February 2006.

Bazilikinis limonadas su citrusais

2011-01-28T15:10:00.000-08:00

Visi žinome kaip norisi karštą vasaros dieną kažko gaivaus, šalto, įdomaus prieskonio ir kad nebetroškintų. Nes nuo tų sulčių neatsigeri, vanduo per daug be skonis... taigi atradome tokį bazilikų limonaduką. Kadangi jie pas mus auga vos ne plantacijom, delno dydžio lapais šiltnamyje tai mes gaminame iš jo viską kas įmanoma...

Aš ir visa šeima šį limonadą vertiname 10 balų iš 10...Nuostabu...

Reikės:

1,5 litro gazuoto mineralinio vandens
didelis apelsinas
2 citrinos
5 dideli bazilikų lapeliai
cukraus
ledukų

Gaminimas:

Išspaudžiame apelsino ir vienos citrinos sultis, kitą citriną supjaustome i keturias dalis lengvai išspausdami jos sultis į grafiną. Pusės puodelio karštame vandenyje ištirpiname cukraus pagal skonį ir supilame atvėsusį mišinį į sultis, tada suplėšome baziliko lapelius, sudedame ledukus ir užpilame gazuotu mineraliniu vandeniu. Išmaišome, paragaujame ar nieko netrūsta. Kai išgersite nepulkite tą pačią dieną visko mesti lauk, tiesiog išspauskite dar sulčių, įpilite cukraus sirupo ir mineralinio vandens su ledukais...ir štai vėl nuostabus gėrimas, kuris puikiai atgaivina.
Laikykite šaldytuve.

SKANAUS!!!

p.s. labai skanu jai apcukruojate taures. Stiklinės kraščiuką (geriamąją briauną) sudrekinkite ir merkite į cukrų, įdėkite į šaldytuvą, po to į tokias taures pilkite gėrimą...labai skanu.

Plastilinas

2011-01-28T14:21:00.000-08:00

Och kiekviena mama žino, kad plastilinas būtinas vaiko lavinime, juk tiek visko galima prisilipdyti, padaryti mėsos kukulius, bulvių košę, makaronus, sausainius ir t.t. juk čia tik duok vaikui kurti...be abejo galima padekoruoti ir piešinius arba kaip draugės mažoji užsimanė ūsų ir barzdos:))) Kadangi geras, saugus, netepantis ir visoks koks plastilinas yra nepigus, nes jo mes perkame daug...be to jneuždarius bonkutės jis sudžiūsta, nutariau ieškoti kažkokių kitokių būdų pakeisti plastiliną. O kadangi jai patinka lipdyti ir iš paprastos tešlos ir žinojau, kad yra tokia druskos tešla, pamaniau, kad gali būti kažkoks ir namūdinis plastilino receptukas. Kažkur kažkada seniai kai man nelabai rūpėjo plastilino gamyba viename itališkame be rods blog'e buvau mačiusi, bet nesigilinau. gaila, bet taip jo ir neatradau. Bet radau ne viename iš užsieninių blog'ų, dar vienoje knygoje ir ka gi... galiu drąsiai parašyti. Gaminame jau kokius 2 metukus, bet niekaip vis nepasidaindavau, bet šį kart nusprendžiau sukelti visus senuosius receptukus, nes pažiūrėjus į kai kurias foto net nepamenu kas per sudėtis.

Taigi, geriausiai jau turėtumėte rinkinuką kažkokį plastilino, nes ten paprastai būna kočėlai, formelės, peiliukai ir t.t., bet jai neturite manau vaikui tikrai rasite įvairiausių naminių sausainių formelių, taip pat turėti išsaugojus didesnius indukus nuo plastilino ar šiaip kažkokius plastikinius sandarius indukus. Tada nereikės laikyti šaldytuve, galėsite susidėlioti į bonkutes pagal spalvas ir vaikas sau ramiausiai galės žaisti :) Matuosime viską puodeliais, o ne gramais, nes taip papraščiau, taip pat įtrauksime į gaminimo procesą ir vaikus. Labai smagu...kuomet vaikas jaučia pasitikėjimą ir labai stengiasi dėti būtent tiek kiek sakai, tuo pačiu mokinasi skaičiuoti, jausti skirtumus tarp pilno ir puspilnio ar tuščio, šaukšto ir šaukštelio, nuostabu mane tai žavi... :)
Puodelį aš naudojų maždaug 200 ml

Reikės:
dėžučių plastilinui sudėti
maistinių dažų
2 puodeliai miltų
2 puodeliai vandens
1 puodelis smulkios druskos
2 v.š. aliejaus( jai turite kvapnaus kažkokio aliejaus puikiai tiks)
2 a.š. citrinos rūgšties

Gaminimas:

Jai darysime vieną spalvą tuomet visus produktus sudedame į puodą tik ne tefloninį ir viską gerai sumaišome ir statome ant ugnies. Užtrunka labai neilgai, pastoviai maišome kol pamatysite kaip pasidarys sunku maišyti, o masė puode ims virsti į plastiliną. man kažkas panašaus kai darome plikytą tešlą. Labai svarbu, kad nepridegtų, todėl maišykite, masė atlips nuo sienelių ir pasidarys vientisas guzulas, nuimame nuo virykles, paminkome, masė nebus karšta. Štai ir viskas. Sudedame į indukus. Saugus, malonus minkyti plastilinas. Dukrytė mindydavo lauke, kieme karštą vasaros dieną ir nieko, puikiai...pati sudeda į indukus, uždaro ir vėl gali puikiausiai žaisti kitą dieną. Nuostabus džiaugsmas vaikams. Maniškė su vieno virimo plastilinu pražaidė nuo liepos mėnesio iki sausio. Užvakar išmečiau paskurinę bonkutę, nes įpylė vandens, virė sriubą :DDD
O jai norėsite daryti spalvotą plastiliną, net keleto spalvų tai sumaišykite atskiruose puoduose padalinę lygiai visus produktus + maistinius dažus, po to tik prieš kaitinant supilsite aliejų bei vandenį ir atliksit visą procedūrą.

Kas vakarienei?

2011-01-28T09:04:00.000-08:00

Šiandien vakarienei pagaminau itališką pastą su sugo ir parmezanu...kaip tai nuostabu net apsakyti negaliu. Kadangi mano mamytė gyvena pietų Italijoje Abruzzo regione ir mes ją aplankome kas met...tai ji, jos draugės, draugai išmokino mane pasigaminti sugo...ir dar dauuug visokių kitokių patiekaliukų, kuriais būtinai pasidalinsiu. Tik labai gaila, kad Lietuvoje pasirinkimas apskritai labai menkas sugo...tai tenka paciai pasidaryti is naturalių , džiovintų ir /ar koncervuotų pomidorų... labai paprasta, bet nepaprastai skanu jai mėgsti Itališką virtuvę ir ypač makaronus /pastą :)

O ką Jūs gaminote šiandien vakarienei?

O čia jums filmukas nuotaikos pagerinimui...gražaus, ramaus vakarėlio ir šilto žiemiško savaitgalio.

Karlsono mėsos kukuliai

2011-01-28T06:43:00.000-08:00

Kai pagaminsite ir paragausite garsiųjų filmuko herojaus mėsos kukulių, iš kart suprasite, kodėl jie taip paslaptingai dingo nuo Freken Bok stalo (žinoma, su Mažylio ir Karlsono pagalba). Ypač jie patinka vaikams. Nes kepami nedidukai, dar labai tinka kaip užkandis svečiams juos veriant ant iešmukų keičiant agurku, pomidoru ar kita daržove. taip pat dar karštus galima išvolioti kietajame sūryje ir irgi smeigti ant ieškumo su daržove. Tik kai valgysite nenusikąskite sau pirštų, nes labai jau skanūs, nors kaip pasakytų Karlsonas: "vieni niekai - gyvenime visaip atsitinka" :)

Reikės:

250g. maltos maišytos bet kokios mėsos (aš maišau kalakutieną su jautiena)
250ml., grietinėlės
100g., džiuvesėlių
3 kiaušiniai
1 s.š. druskos
100ml., pomidorų padažo
0,5 a.š. pipirų
0,5 prieskonių mišinio (aš darausi pati dedu visko po a.š. : kmynai, raudonėlis, petražolės, bazilikas ir viską sumalu, susidedu į kokį nors indelį kitam kartui)
Jai norite galite papildomai įdėti kapotų petražolių.

Gaminimas:

Sumaišome grietinėlę su džiuvesėliais. Sudedame likusias sudedamąsias dalis, išmaišome ir paliekame pusvalandžiui šaldytuve. Drėgnomis rankomis formuojame mažus apvalius kotletukus (kotletukai turėtų būti ne didesni kaip stalo teniso kamuoliuko), kepame vidutinėje temperatūroje.

SKANAUS!!!

Moliūgų kotletai

2011-01-28T06:29:00.000-08:00

Moliūgas ypač vertinga sveikatai daržovė: mažai kolorijų, račiau gausu organizmui būtinų medžiagų.

Reikės:

400g., moliūgų
1 a.š. druskos
500ml., grietinėlės
2 v.š. manų kruopų
0,5 v.š. cukraus
2 kiaušiniai
džiūvesėlių apvoliojimui

Gaminimas:

Nulupkite ir sutarkuokite moliūgą, pagardinkite drusk ir 10 min., palaikykite ant sietelio. Gerai nusunkite visą skystį. Dėkite moliūgus į puodą, užpilkite grietinėle ir 5 minutes patroškinkite. Kai šiek tiek pravės, įmaišykite manų kruopų, cukraus ir kiaušinių. Formuokite mažus kotletukus, apvoliokite juos mdžiuvesėliuose ir iš abijų pusių apkepkite aliejuje. Patiekite vienus su grietine ar prie žuvies, mėsos patiekalų.

SKANAUS!!!

Cukinijų ir rikotos kotletai

2011-01-28T06:22:00.000-08:00

Dar vienas sveikas patiekalas, nuostabiai derantis su mėsos kepsniais arba vieni su grietine...pasaka.

Reikės:

300g., cukinijų
1 mažas svogūnas
50ml miltų
100g., rikotos
1 kiaušinis
60g., kapotų svogūnų laiškų
1 šaukštelis provanso priekonių mišinio
druskos, juodųjų pipirų

Gaminimas:

Cukinijas supjaustome plonais šiaudeliais ir kartu su svogūnais troškiname keptuvėje, kol suminkštės. Sumaišome su likusiomis sudedamosiomis dalimis ir pagardiname. Masę šaukštu dėkite į įkaitintą keptuvę ir greitai iš abiejų pusių apkepkite.

SKANAUS!!!

Vyšnių tiramisų

2011-01-28T06:09:00.000-08:00

Reikės:
200 ml stiprios kavos
4 šaukštai likerio „Amaretto“
75-100 g biskvito (naudojau šokoladinį biskvitą, jis ypač tinka su kava ir vyšniomis, tačiau kitą kartą bandysiu su vaniliniu)
4 kiaušinių tryniai
125 ml cukraus miltelių
300 g vyšnių
250 g sūrio „Mascarpone“
250 g grietinės
1 šaukštelis vanilinio cukraus

Papuošimui
Kakavos miltelių ir mirkytų ar šviežių vyšnių (nebūtina)

Gaminimas:

Biskvitą sulaistykite kava su likeriu, kad būtų šlapias. Išplaktus kiaušinio trynius su cukraus milteliais pakaitinkite stikliniame inde, kuris plūduriuoja verdamame vandenyje. Palaukite kol masė sutirštės. Atvėsinkite. Nuplaukite vyšnias. Išimkite kauliukus. Suberkite į kiaušinio masę. Sumaišykite sūrį „Mascarpone“ su grietine ir vaniliniu cukrumi. Biskvitą ištepkite puse šios masės. Paskirstykite kiaušinio ir vyšnių masę. Paskirstykite likusią sūrio masę. Pabarstykite kakavos milteliais. Laikykite šaltai.

SKANAUS!!!

Pyragas "Naktis"

2011-01-28T06:02:00.000-08:00

apie 40 vnt.

Reikės:
100 g sviesto arba margarino
4 kiaušiniai
600 g „Dansukker“ šokolado skonio cukraus miltelių
600 g miltų
4 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių
200 ml vandens
sviesto ir manų kruopų kepimo formai paruošti

Papuošimui:
50 g sviesto arba margarino
400 g „Dansukker“ šokolado skonio cukraus miltelių
50 ml stiprios, šaltos kavos
kokoso drožlių (jai neturite tiks, smultinti kokie nors mėgiami saldainiai tarkim "Opera", "Lion")

Gaminimas:

Paruoškite pailgą kepimo formą. Įkaitinkite orkaitę iki 200º C.
Ištirpinkite maistinius riebalus ir leiskite jiems atvėsti.
Išplakite kiaušinius su šokolado skonio cukraus milteliais iki purumo. Sumaišykite miltus ir kepimo miltelius ir įmaišykite į kiaušinio masę.
Supilkite maistinius riebalus ir vandenį. Tešlą išmaišykite ir supilkite į pailgą kepimo formą.
Kepkite orkaitės viduryje maždaug 25 minutes.

Taip pasigaminsite glajų
Ištirpinkite sviestą arba margariną. Sumaišykite su šokolado skonio cukraus milteliais ir kava. Paruoštą glajų užpilkite ant pyrago. Užbarstykite kokoso drožlių. Supjaustykite pyragą gabalėliais.

SKANAUS!!!

Kokosinis pyragas

2011-01-28T05:38:00.000-08:00

Traškus pyragas su kokosine mase ir šokolado glaistu- tikras malonumas visai šeimai. O ruginiuose miltuose kur kas daugiau vitaminų bei mineralų nei kvietiniuose. Šis pyragas yra pigus, tačia labai skanus ir lengvas. Pas mus namuose jis neužsilaiko niekada :)

36X40 cm., kepimo skardai reikės:
400g., ruginių miltų (jai neturite tiks ir kvietiniai)
200g., sviesto
1 kiaušinis
žiupsnelis druskos
70g., cukraus

Įdarui:

4 kiaušiniai
70g., cukraus
200g., 22% grietinės
1 pakelis vanilinio cukraus
75g., grietinėlės
200g., kokoso drožlių
pusės citrinos tarkuotos žievelės (nebūtina)
100g., šokoladinio glaisto

Gaminimas:

Maišykite miltus, gabaliukais sudėkite sviestą, cukrų, kiaušinį bei druską, kol susidarys vientisa masė.
Iš tešlos suformuokite rutulį ir dėkite pusvalandžiui į šaldytuvą. Įkaitinkite orkaitę iki 200 C
Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. trynius išsukite su grietine, vaniliniu ir paprastu cukrumi. Baltymus išplakite iki standžių putų ir kartu su kokoso drožlėmis bei citrinos žievele sumaišykite su trynių mase.
Kepimo skardoje iškočiokite lakštą ir suformuote auštus kraštus. Į ją sukrėskite paruoštą įdarą.
kepimo skardą pašaukite į orkaitę ir kepkite 25-30 min., kol gražiai pagels. Ištraukite, atvėsinkite.

Pasiruoškite šokolado glaistą,man puikiai tinka dansukker'io šokoladinis glaistas, labai paprastai paruošiamas ir puikiai tinka. Papuoškite dailiais šikoladiniauis raštais. Labai gražiai gaunasi, jai masę sudedame i polietileno maišelį, prakerpame kampuką ir spaudžiame plonomis juostelėmis.Palaukiamekol sustings glaistas, pjaustome į 20 mažų stačiakampių gabaliukų. Nuostabus skonis ir aromatas.

SKANAUS!!!

Riešutinis pyragas

2011-01-24T06:42:00.000-08:00

Turbūt nesuklysiu sakydama, kad tai vienas nuostabiausių ir papraščiausiai iškepamų pyragų, kurio sudėtį labai sunku atpėti. Jis primena šokoladą "snikers" iš dalies ir "bounty", kartais "griliažą", žiūrink kokius priedus dėsime. Tik labai jau atsiprašau už foto kokybę, bet mano fotoaparatas taisomas, o fotografuota iš mobilaus telefono...bet matyt esmė matosi :)
Šį pyragą kepiau daug kartų ir visada gaunasi puikus. Parašysiu kelis variantus, kokius bandžiusi esu aš, galbūt patiks ir jums.

Reikės:

2 pak., sausainių "Selga" (geriausiai tinka, tiramisų, airiško kremo, tačiau jai dėsite 50/50 su sausainiais "Gaidelis" irgi puikiai pavyks)
100 g. žemės riešutų (galima dėti + sezamo sėklas, migdolus)
~50-80 g., tirpinto sviesto
2 v.š. brendžio
citrinos,apielsino ar kito citrusinio vaisiaus žievelė (nebūtina, čia gal antram ar trečiam kepimo kartui)
pakelis kokoso drožlių (jai norite, galima nedėti, tiesiog bus kitoks skonis)
1,5 mažos skardinės kondensuoto sutirštinto pienio

viršaus pabarstymui galima naudoti ką tik norime:
100 g. pieniško šokolado
100g., juodojo šokolado
ar galime maišyti ir pienišką ir juodąjį, galima net su riešutais
taip pat labai skanu apibarstyti migdolų plokštelėmis arba smulkintais šokoladiniais saldainiais su vafliu tarkim "Opera", taip pat labai skanu susmulkinti šokoladą juodą kartu su karamelizuotais migdolais...nuostabus skonis. man dar labai skanu, saujalė riešutukų pakepintų sumalti su pora imbierinių sausainėlių, įberti šaukštelį cukriuko ir apibarstyti pyragą. Galite fantazuoti kaip tik norite...gausis vistiek labai skaniai :)

Gaminimas:

Imame dubenį, sudedame sausainius ir sutriname kočėlu ar kažkokiu kitu įrankiu, kad gautūsį trupiniai ir vienas kitas didesnis trupinukas. Tada įpilu brendį, tirpintą sviestą (jai dedam tai citrusinių vaisių žieveles, tuomet namuose pasklis nuostabus citrusinių vaisių pyrago kvapas ir žinoma pasikeis ir skonis).
Pakepinam lengvai keptuvėje riešutus, sumalame kavamale ir sudedame į sausainių masę, viską išmaišome.
Išklojame kepimo skardą 20x40 dydžio kepimo popieriumi (būtinai,net jai ji tefloninė) sudedame gerai išmaišytą lengvai drėgną sausainių masę. Nenustebkit jai ji bus posausė viskas čia gerai :) Lengvai paspaudžiam, išlyginam, supilame ant viršaus kondencuotą pieną, apibarstome kokoso drožlėmis (jai dedame), tada smulkintais riešutais ar saldainiais ar šokoladu, žodžiu tokiais pabarstukais kokius pasirinkote šį kartą šiam pyragui. Pašauname į jau įkaitintą orkaitę iki 180 laipsniu kepamen ne ilgiau kaip 25-30 min., jai perkeps bus kaip griliažas.
Iškepusį pyragą būtina palaikyti porą valandų šaltai, kad gerai atvėstų ir sustingtų. Tada susipkaustykime 2 pirštų storio juostelėmis(man taip skaniausia), o juosteles patinkančio dydžio kvadratukais. Aš pjaustau kaip puse degtukų dėžutės dydžio...skanumėlis.

Kaip tik sėdžiu ir valgau šį gardėsį, net nesuskaičiuojamajį kartą jį kepiau...nuostabu...aišku jai labai galvojant apie kolorijas tai silpna pasidaro, bet ai...vis save paguodi, kad nejaugi atsisakysi ir šio malonumo...juk saldumynai tai nuostabu...ypač su šokoladu ir riešutais prie nuostabios kvapnios kavytės su pieneliu:) palepinkime kartais save...

SKANSU!!!

Senoviški sviestiniai sausainiai "Apelsinukas"

2011-01-24T06:19:00.000-08:00

Visi iš vaikystės pamenam tą nuostabų naminių sausainių kvapą,skonį...kaip padėdavome mamai spausti per konditerinį švirkštą ar mėsmalę su sausaininiais antgaliais sausainius...och nuostabūs laikai,nuostabūs prisiminimai...

Reikės:

125g., sviesto
125g., cukraus
1 pakelis vanilinio cukraus
2 v.š. konjako, likerio ar kažkokio alkoholio
1 v.š. apelsino žievelės (galima maišyti tarkim mandarino su citrinos)
~250g., miltų
1 kiaušinis

Gaminimas:

Sviesta sutarkuoname per burokinę tarką, supilame cukriuką, vanilinį cukrų ištriname iki vienstysos masės. Mušam kiaušinuką, sudedame likusius produktus ir maišome iki vienalytės masės. Viską galima maišyti ir kombainu bus greičiau ir masė buis labai puri.
Tada išklojame skardą kepimo popieriumi ir įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių, kepsime apie 15min., peiklausomai nuo sausainiukų storio.
Sudedame masę į konditerinį švirkštą ir spaudžiame sausainiukus kokios tik norime formos. Aš pasirinkau tradicinę naminių sausainių formą -juosteles.
Šie sasuainiukai gali stovėti ilgą laiką jai laikysime sandariame inde sausoje vietoje.

SKANAUS!!!

Žaidimų - darbo kambario metamorfozės

2011-01-16T14:27:00.000-08:00

Sveiki brangūs blog'o skaitytojai. Labai mėgstu įvairiausius eksperimentus, senų baldų atnaujinimus ir panašius dalykėlius. Šį kartą taip ir nutiko, kad darbo-žaidimų kambarys tapo eksperimentiniu...nes nebegalėjau pakęsti tos sumaišties, netvarkos. Tad mano kantrybė baigėsi ir mes su dukryte ėmėmės darbo. Sukėliau nuotraukytes kaip keitėsi daiktai, nišos, durys, sienų spalva. Kas čia sukelta dar ne galutinis vaizdas, nes laukiu vasaros, kada galėsiu atjungti radiatorių ir kelti žemyn palangę, kad galėčiau padaryti toje nedidelėj erdvėj patogią minkštą, sėdimąją dalį + kampu į nišą su pakeliamu dangčiu žaislų slėptuvę. Taigi manau nėra ką čia labai daug rašyti ir pasakoti pamatysite ir įvertinsite patys :) Kaip buvo ir kaip yra. Detalaus aprašymo nededu, nebent bus paklausa :)

Kol kas tiek mano paprakaitavimo. Bendru rezultatu esu visai patenkinta, nes kambariukas tapo jaukesnis, vizualiai erdvesnis. Taip pat atsirado įvairiausioms smulkmenėlėms vietos lentynose, kurias išsimatavom, išsipjovėm ir susikabinom patys. Kitos įvairios kambario detalės dar gludinamos...kai bus baigta pasidalinsiu su Jumis. O čia mano mažoji padejėja, kuri be galo mėgsta dažyti kartu su manimi...

Taigi laukite tęsinio....

Fėjų šventės

2011-01-15T11:33:00.001-08:00

Na štai taip buvo lauktos Kalėdos ir taip greitai praėjo. Liudnoka....
Nes mums su mažyle tooooks smagumas, kepti sausainius po to juos pakuoti. Virti imbierinį sirupą tobulinant jo receptą, pilstyti į dailius buteliukus, dekoruoti kamštelius. Rinktis įvairiausių Kalėdinių receptų, diskutuoti su draugėmis kam kas gavosi skaniau negu įsivaizdavo... virti imbierinius saldainius, po to juos džiovinti ir dėlioti į pakelius....rašyti atvirutes su įvairiausiais palinkėjimais...galvoti kam ką padovanoti, o gal tiesiog tai momentiškai pajausti....dieviška....ypač kada puoši namus, kada pasistatai prieskonines aromatines žvakes prie kalėdinės gėlės ir jas degini, per namus pasklinda aromatai...o koks nuostabus naivaus vaiko juokas ir džiaugsmas, kad artėja šventės. Kad kalėdų senelis atneš dovanų...tas iliuzijos sukūrimas, kad kalėdų senelis paliko apgriaužtą sausainį, kurį mes kepėm vakare...ar, kad išgėrė pienelio puodelį, kad paliko prie televizoriaus nosinaitę...matyt liūdną filmą naktį žiūrėjo, o gal šluostėsi veidelį po geriamo pieno su dieviško skonio meduoliu??? Ta nuostabi iliuziją, kuria vaikas patiki yra taip nuostabu, kada matai vaiko akeles...džiaugsmą ir lengvą išgąstį susimąsčius ar buvo gerutė ir ar paliko dovanų jai už gerus darbelius???

Nuostabu kada tavo mažas vaikelis...atrodo tik trejų metukų, o tiek visko sugeba...tiek turi meilės, šilumos, atjautimo...su kokiu džiaugsmu puošia eglutę, pastato po ja savo kalėdinių laiškų ir dovanėlių dėžutę su angeliukai ir kas rytą lekia pirmu reikalu ją patikrinti. Tai taip dieviška...į nieką kitą to vaikiško džiaugsmo nekeistum...manau supras mane, bet kuri mama...nes ta meilė yra tokia beribė, kad net sunku aprašyti. O aš visų JŪSŲ labai prašau atleidimo, kad apleidau savo dienoraštį, nekeliu naujų receptukų, idėjų...bet būtinai prižadu pasitaisyti ir tikiuosi nauji mielo triušiuko metai man padės susikaupti naujiems dabams :)
Taigi Brangūs mano blogo sekėjai visiems visiems linkiu tokio nuostabaus jausmo, kokį turiu aš augindama savo mažylę...taip pat dėkoju, kad sekate mano dienoraštuką. BŪKITE LAIMINGI :)

Kaip stilingai pakeisti išaugtus vaiko rūbelius?

2010-11-22T09:03:00.000-08:00

Vaikai!

Jie auga taip greitai!

Tad dažnai tiesiog nespėjame pirkti drabužėlių.
Draugė atsiuntė superinio blogo nuorodėlę, aš likau sužavėta tikiuosi liksite ir jūs. Nes iš tiesų vaikai auga greitai, rūbų tik daugėja, o norisi kažko naujo, nematyto, įdomaus, stilingo...štai Jums idėjos ir kas svarbiausia labai paprasta...ir prailgini jo nešiojimą.
Skubu dalintis "Raukiniai ir daiktai" AČIŪ :)

Ar gi tai nežavinga???

Prieskonių galia

2010-11-22T08:54:00.000-08:00

Į paštą gavau laiškutį apie prieskonines žoleles ir suskubau pasidalinti su jumis. Jei prieskonių dėsit į maistą - jis bus kartu ir vaistas. Tik, šiukštu, nereikia jų perdozuoti. Prieskoniai neturi užgošti pagrindinių produktų skonio ir kvapo.

Petražolė - ne tik nuostabi prieskoninė daržovė, bet dažnai net vaistažolių karaliene vadinamas augalas. Joje daug vitaminų E, S, kalcio, geležies. Tai puikus šlapimą varantis vaistas, sumažinantis pilvo pūtimą, skausmą, krūtų tempimą prieš menstruacijas, padedantis inkstams pašalinti nereikalingas medžiagas, taip pat pasižymi dezinfekuojančiomis, bei atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis.

Krapai, ypač jų sėklos, palengvina virškinimą, užkerta kelią susidaryti žarnyne dujoms, mažina kraujo spaudimą, padeda, gydyti vaikus nuo naktinio šlapimo nelaikymo, tinka sergant stenokardija, širdies veiklos nepakankamumu, turint akmenų inkstuose ar šlapimo pūslėje. Jais patariama gydyti hemorojų. Krapai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms moterims.

Raudonėlis turi daug eterinių aliejų, karotino, vitamino C. Jis gerina virškinimą sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, padeda pakilus kraujospūdžiui, sergant gripu, bronchitu, diabetu. Raudonėlis gerai valo kraują ir jo arbata vartojama kaip priešvėžinis vaistas. Raudonėlio lapuose randama 42 kartus daugiau antioksidantų nei obuoliuose. Prieskonis tinkamas mėsos, makaronų patiekalams, omletui ir salotoms gardinti.

Krienai turi daug medžiagų, kurios užmuša bakterijas, daug vitamino C, fermentų, mineralinių medžiagų. Jie liaudies medicinoje vartojami nuo nevaisingumo, ypač vėžio profilaktikai. Siūlomas toks receptas: 100g tarkuotų krienų užpilti 500ml degtinės ir palaikyti stikliniame inde saulėje 30 dienų. Vartoti po 1 valg. šaukštą 2-3 kartus per dieną po valgio neužgeriant.

Bazilikas stiprina imuninę sistemą, maitiną centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, vidurių užkietėjimą, depresiją, širdies nepakankamumą. Bazilikais patariama gydytis, jei pučia pilvą. Jei nutarėte mesti rūkyti, kramtykite baziliko, kuris mažina potraukį rūkyti.

Bazilikai ne tik suteikia patiekalams pikantiško skonio, bet turi ir gydomųjų savybių. Mokslininkų ištirta, kad šie prieskoniai teigiamai veikia kaulų čiulpus, kraują, nervų, kvėpavimo bei virškinimo sistemas. Senovės Indijoje bazilikai laikyti viena švenčiausių žolių, valančių čakras ir gerinančių gyvybinės energijos tekėjimą. Teigiama, jog šie prieskoniai pripildo meilės ir ištikimybės energijos bei suteikia dieviškąją apsaugą, valo aurą ir stiprina imuninę sistemą. Anot mokslininkų, sergant peršalimo ligomis, bazilikai mažina temperatūrą ir skatina prakaitavimą. Taip pat padeda sloguojant ar sergant bronchitu - šalina ir skystina gleives.

Mairūnas gerina virškinimą, slopina migreninius galvos skausmus, ramina nervų sistemą, gydo nemigą. MAIRŪNAI - jų nuovirai ir antpilai liaudies medicinoje vartojami kaip tonikai - nuo spazmų ir katarų. Mairūnų aliejumi įtrinami mazginiai venų išsiplėtimai, podagros ir reumato apimti sąnariai.

Kalendra skatina tulžies išsiskyrimą, gerina imuninę sistemą, tinka nuo stresų ir profilaktiškai nuo įvairių auglių ir vėžio, valo kraują.

Gvazdikėliai padeda vegetodistonijos atvejais, neutralizuoja toksinus, gelbsti nuo peršalimo. GVAZDIKĖLIAI - Hipokratas buvo vienas pirmųjų gydytojų, panaudojusių gvazdikėlius kaip vaistą. Nuo tų laikų jie vartojami virškinimui gerinti, atminčiai stiprinti. Vandeniniu gvazdikėlių ekstraktu gydomos alkių ligos, aliejumi malšinamas dantų skausmas, gvazdikėlių dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomi piktybiniai augliai. Gvazdikėliai
Jie padeda ištirpti sukietėjimams kepenyse, išvaro tulžies perteklių, atveria užakimus. Gvazdikėliai gerina nuotaiką. 2-3 gvazdikėliai užplikomi puse litro karšto vandens, paverdama ant mažos ugnies 5 minutes, palaikoma pusvalandį, perkošiama ir geriama po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį dvi savaites.

Raudonieji aštrieji pipirai yra lyginami su bomba, turinčia vitaminų užtaisą. Juos yra retos medžiagos - kapsaicino, kuris veikia kaip galinga antibakterinė dezinfekuojanti medžiaga, neutralizuojanti skrandžio opaligės sukėlėją ir gydanti kai kurias skrandžio ir 12pirštės žarnos ligas. Raudonųjų pipirų spiritinė ištrauka tinka trinti- malšinti neuralginius ir reumatinius skausmus. Visus prieskonius reikia vartoti saikingai, bet ypač aštriuosius raudonuosius pipirus.

Imbiero dedama į visus indiškus patiekalus. Jis turi neprilygstamų gydomųjų savybių, stiprina imuninę sistemą, padidina psichikos atsparumą streso situacijos, malšina žarnyno spazmus, peršalimo ligas, sunormalina skydliaukės veiklą, tinka nuo pervargimo. Imbiero pravartu dėti į karštą arbatą ir į karštą vonią; ypač skanu ant sumuštinio- duona+ avokados+ krienai ar česnakas+ imbieras.

Rozmarinas padeda kovoti su infekcijomis, stabdo riebalų oksidacijos ir skilimo procesą, todėl mėsa ilgiau būna šviežesnė. Jis padeda stiprinti atmintį, slopina spazmus.

Kardamonas gydo širdies ir kraujagyslių ligas, palengvina atsikosėjimą, mažina skydliaukės veiklą.

Ciberžolė; ji padeda atstatyti jėgas nesilpus raumenims, valo kraują, stiprina imunitetą, gydo cukraligę, turi šlapimą varančių savybių, gerina virškinimą. Tyrimais įrodyta, jog ciberžolė (vainikuojama indų virtuvės karaliene) yra nepamainoma kovoje su cistine fibroze (daugelio organų sistemų pažeidimas), gaubtinės žarnos vėžiu, artritu ir net Alzheimerio liga.

Kmynai. Kmynais patariama gydyti žarnyno spazmus bei malšinti galvos skausmus. Kmynai vieni populiariausių pasaulio prieskonių (ypač indų virtuvėje), sėkmingai kovoja su vėžiu. Lietuviškoje virtuvėje be jų taip pat neapsieinama - prieskonis karaliauja marinatuose, lydytame ir varškės sūriuose, duonoje, sausainiuose, giroje ir net arbatos puodelyje. Kmynuose esantys eteriniai aliejai veikia antiseptiškai, skatina spazmolitinių liaukų sekreciją, žadina apetitą. Vartojami, kai pučia vidurius, skrandį ir žarnyną varsto diegliai, sutrinka virškinimas. Kmynai padeda pasišalinti sekretui iš bronchų sergant kvėpavimo takų ligomis. Geriausia sausas kmynų sėklas kramtyti (35 g per parą) arba paskaninti jais valgį.

Kadagių uogos. Jomis patariama gydyti šlapimtakių ir skrandžio ligas. Kadagių uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Šafranas gerina žarnyno ir skrandžio darbą.

Šalavijas. Sergantiems angina patariama skalauti gerklę šalavijo nuoviru. Šiuo nuoviru patariama nuplauti ilgai negyjančias žaizdas.

Anyžiai. Anyžiai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms motinoms. Jie išvalo kvėpavimo takus ir padeda atsikosėti. Ypač naudingi anyžiai tiems, kuriuos kankina skrandžio spazmai. Jis atpalaiduoja spazmus ir suteikia palengvėjimą.

Salierai. Jie stiprina sudirgusią centrinę nervų sistemą, neleidžia inkstuose susidaryti akmenims. Be to, salierai iš organizmo pašalina šlapimo rūgštį.

Cinamonas ir imbieras. Jie gerina apetitą bei virškinamojo trakto darbą. Cinamonas, kuris mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma - ? arbatinio šaukštelio. Siūloma nepamiršti ju o pagardinti rytinę kavą ar įvairiausius desertus. Cinamonas
Šis priekonis normalizuoja kraujospūdį, užtraukia žarnyno ir skrandžio opas. 1 arbatinis šaukštelis cinamono užplikomas 1 stikline karšto vandens, paskui 10-20 minučių palaikoma karšto vandens vonelėje. Dar 20 minučių palaikoma ir geriama po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį. Cinamonas, kuris mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma - ? arbatinio šaukštelio. Siūloma nepamiršti juo pagardinti rytinę kavą ar įvairiausius desertus.

Peletrūnai. Stiprina ir stimuliuoja organizmo imuninę sistemą bei stiprina vyrų potenciją.

Vanilė. Atpalaiduoja spazmus ir tonizuoja. Švelnus vanilės kvapas nuramina ir padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Valgoma su saldumynais vanilė stiprina nervus ir atpalaiduoja spazmus. Ypač jausmingai nuteikia karšta vonia su vanile. VANILĖ - liaudies medicinoje ji buvo vartojama virškinimui gerinti, nuo vidurių pūtimo, reumato, nervų, psichinių ir kitų ligų, o ypač ji buvo vertinama kaip dirginantis vaistas ir nuo mažakraujystės.

Kario milteliai yra įvairių prieskonių mišinys, tarp kurių yra ir ilgosios ciberžolės, turinčios kurkumino. Kurkuminas - tai antioksidantų mišinys, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Yra žinoma, kad ilgai vartojant priešuždegimines priemones sumažėja Alzheimerio ligos rizika, nors šios medžiagos gali neigiamai veikti skrandį, kepenis ir inkstus. Dėl to senatvėje reikia riboti priešuždegiminių savybių turinčių medikamentų vartojimą.Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad neuronus apsaugo ir tokie antioksidantai, kaip vitaminas E, tačiau jie nemažina silpnaprotyste sergančių pacientų protinio išsekimo. Atsižvelgiant į veiksnius, galėjusius turėti įtakos mokslinio tyrimo rezultatams, paaiškėjo, jog "dažnai ir net labai dažnai" karį vartojančių tiriamųjų protinė būklė kur kas geresnė lyginant su tais, kurie nevartoja šio prieskonių mišinio.

Čiobreliai, teigiama, turi magišką galią apsaugoje nuo vėžio. Ilgai šis prieskonis buvo naudojamas kaip antiseptinė priemonė - pavyzdžiui, čiobrelių aliejaus ekstraktu skalaujant burną. Paprastai čiobreliai naudojami kepamai vištienai gardinti bei žuvies ir mėsos marinatuose. Tai gera raminamoji priemonė kamuojant sausam, spazminiam kosuliui, sergant bronchitu, astma, plaučių uždegimu, sutrikus virškinimui, pučiant vidurius, esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, uždegimui. Čiobreliai, teigiama, turi magišką galią apsaugoje nuo vėžio. Ilgai šis prieskonis buvo naudojamas kaip antiseptinė priemonė - pavyzdžiui, čiobrelių aliejaus ekstraktu skalaujant burną. Paprastai čiobreliai naudojami kepamai vištienai gardinti bei žuvies ir mėsos marinatuose.

Maisto pasisavinimui pagerinti prieš valgį pravartu pakramtyti imbiero šaknies su citrinos griežinėliu arba gvazdikėlį. Tai padės ir apsunkus po valgio, kai persivalgyta.

Cikorija. Ji padeda darbuotis širdžiai, gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą ir toksinų pasišalinimą, didina tulžies pūslės, kepenų, inkstų aktyvumą. Naudinga sergantiesiems diabetu. Priešingai nei kava, ramina nervų sistemą ir padeda nuo nemigos.

Laurų lapai
Jie šalina iš organizmo druskų perteklių, smėlį iš inkstų ir šlapimo pūslės. 3-5 lapeliai įmetami į stiklinę karšto vandens ir 10 minučių palaikoma ant silpnos ugnies. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį dvi savaites.

Rūtusėliai - mažos didelio jaukumo dovanos

2010-10-19T09:57:00.001-07:00

Nuostabi foto pasiskolinta iš http://digma.lt/interjero-dizainas-interjeras/medinuciai-rutuseliai-interjere-ii-woody-ruties-decor-ii/

sveiki sveiki..na aš esu be žado, amo ir visų -O nuo rūtusėlių...tiesiog žavinga, paprasta ir genialu. Negalėjau atsispirti ir neįkelti Jums mano skaitytojai šio grožio. Tikiuosi liksite sužavėti tokie kaip aš. Čia kaip atrodo dekoruotas kambarys.

MYLIU JUS.

Provansas

2010-10-03T12:44:00.000-07:00

Šiandien kažkokia nostalgiškai miela diena ir net nemoku apsakyti kaip aš dievinu provanso stilių, tai nuostabus, šiltas, paprastas, jaukus, artimas širdžiai, žavus ir visoks koks- stilius. Jau seniai norėjau apie tai pasvaičioti, bet vis nerasdavau laiko. Tačiau šiandieninis lėlių teatro spektaklis, siauros senamiesčio gatvelės, pelėsių kvapas, arklių gatvės sendaikčių turgelis, kuris yra priešais mano senelių buvusius namus...kurie man taip pat kelia nerealią nostalgija, primena vaikystę...taigi todėl nutariau parašyti apie provansą. Lietuvoje panašaus stiliaus baldų , interjero detalių,lekščių, taurių, servetėlių ir panašių dalykėlių galima rasti "Audėjas","C&D style","Artvilla", "Dubingiuose", "L’Occitane","Limevika","Įdomybių krautuvėlėje", "Maximoje","Senukuose", "Ermitaže", įvairiuose internetiniuose sendaikčių puslapiukuose, "Alan Deko" ir t.t. Galima nueiti į restoraną “Le Provence” ir trumpam atsidurti Viduržemio jūros regione ar kad ir apsistoti Art villa viešbutyje Palangoje...nuostabu.
Keletą įmesiu ir jums tik atsargiai tai užkrečiama:
Provansas lietuviškai čia
Artvilla čia
nuostabus blogas ditadama wordpress čia
Provanso stilius-Prancūzija čia
Provanso stiliaus baldai čia
Nakvynė šeimyniniame viešbutyje čia
Provanso stiliaus namai Vilniuje čia
Provanso stilius Lietuvoje čia
Provanso stiliaus namai YouTube
Provanso stiliaus kvapas virtuvėje čia
Provanso detalių čia
C&D style čia
France-Paris and Provance čia
Keramikinės idėjos namams čia
Provance google čia

Šiek tiek padrikos mintys, tačiau šiandien tik pradžia mano rašymų apie provansą, būtinai parašysiu kitą dieną...dabar bėgsiu miegoti nuostabios nuotaikos apimta ir kupina idėjų apie šį jaukų stilių. Laukite tęsinio.

Dekupažas - Sodybos šaldytuvas "Snaigė tapusi Pieva"

2010-07-26T14:43:00.000-07:00

Manau pas daug ką sodyboje stovi labai senas ar apysenis šaldytuvas, kuris ne tik, kad gadina vaizda, bet dar ir neaiškios spalvos...nes atėjus iš lauko ne pačiom švariausiom rankom ka nors išsitrauki :))) ir iš balto šaldyvuvo lieka kažkoks pilkšvai taškuotas :DDD šlykštu, bet tiesa. Nutariau aš tokį senuką "atjauninti" ir kadangi virtuvėje paveikslų nėra nutariau padaryti savotišką paveikslą, kad puoštų. Nudažiau dar senas slinteles medines baltai bei stala, tokį baisų lakuotą, fanieros kažkokią plokštę...žodžiu total košmar...net nenufotografavu prieš dažant, bet gailiuosi, pamatytumėte toookį skirtumą aiškų, kad ojojoi. Ankščiau virtuvė buvo niūroką, nes viskas buvo seno, medžio spalvos, kuris jau seniai pakeitęs spalva, o dabar virtuvė tapo jauki ir šviesi. Gal praktiškumo mažiau, nes baltas daitas tepasi greičiau, taciau valosi puikiai, o vaizdas man patinka, nes kai šviečia saulė stalas atmuša šviesą ir virtuvė atrodo labai šviesi ir jauki. Spinteles bei stala aišku prieš tai nušlifavusi P60 švitriniu popieriumi , kad neliktų seno baldų lako. Nudažiau keliais sluoksniais, tada nulakavau medžiui skirtu laku, kuris bent kaip rašo atsparus braižymams.O šaldytuvas tapo tikrai išskirtinis virtuvės akcentras, įėjus į ją atrodo, kad šaldytuvas atgijo :) įvertinkite ir Jūs.
TAIGI techniniai dalykai. Geriausiai nusivalyti šaldytuvą spiritu ir nugruntuoti metalo gruntu, aš negruntavau, nes šaldytuvo paviršius nebuvo slidus, be to tai nelaistytuvas, kuris bus lauke drėgmėje, todėl surizikavau ir nenugruntavau. Kaip laikysis po metų nežinau, bet kol kas tfu tfu tfu viskas gerai. Tačiau jeigu darysite kažką panašaus namuose geriau nusigruntuokite.
Apgalvojame kaip dekoruosime, pasiruošiame pagrindinius motyvus, išsikerpame ir klijuojam aišku vėliau išsikirpsime papildomai reikiamu piešinukų. Todel reikėtų nusipirkti įvairių, kad galtumėte derinti iš kitokių servetėlių, kad sudaryti tikrumo iliuziją. Niekur nerašau, bet gal žinote, kokių pagrindinių priemonių reikia, kaip elgtis su servetėle ir kokį sluoksnį klijuoti...jai ne tai būtinai padarysiu Dekupažo skyrelį "pradinukams". taip atrodo tik priklijuoti motyvai ant šaldytuvo.

Taigi toliau, nuvalome klijų perteklių atsargiai drėgnu ausų krapštuku ar servetėle. Tada tapiau, tonavau spalvotu akrilu, gerai įsižiūrėjus ar išdidinus foto atsistojus ant jos pelyte,matosi žalsvumas, gelsvumas,baltumas, tonavimas, dangaus melsvumas ir panašiai. Kai išdžiuvo nupurškiau akriliniu laku pagal instrukciją. Taip pat padekoravau ir šoną, nes ten buvo tam tikrų defektų, kurie buvo labai negražūs. It štai rezultatas kaip italai sako "Il risultato" . Ciao :*

Dekupažas- Kėdė "Gėlių laukas"

2010-07-26T14:12:00.001-07:00

Šią kėdę seną ir baisią nušlifavau su elektriniu šlifuokliu, šlifavimo popierių ėmiau P60, tada nudažiau baltais akriliniais dažais gal kokius 4 sluoksnius. Dažėme kartu su dukryte, jai aš leidžiu dažyti kartu ir tai labai smagu abiems tik jos "peckiojimus" išlyginu vėliau su didelių, storu teptuku, kad neliktų nelygumų :) Šiaip galėjau šią kėdę dar nuglaistyti medžiui skirtu glaitu, kad ušlyginti tarpelius, nelygumus, bet kažkaip sąmoningai to nedariau, kad būtų "gyvesnė", kėdė :)
Tada dėtas ir klijuotas motyvas, karpyti dar papildomai iš kitokių servetėlių, kad sudaryti tikro gėlių lauko iliuziją. Nuvalome klijų perteklių atsargiai drėgnu ausų krapštuku ar servetėle. Tada tapiau, tonavau spalvotu akrilu, gerai įsižiūrėjus ar išdidinus foto atsistojus ant jos pelyte,matosi žalsvumas, gelsvumas,baltumas, tonavimas, dangaus melsvumas ir panašiai. Kai išdžiuvo lakuota medžio laku, kuris atsparus braižymams (na bent jau taip rašo, pirkau senukuose, yra didžiulis skyrius skirtas dekupažui gerokai mažesnėmis kainomis ir kokybe kol kas nenusivyliau) keliais sluoksniais. Taip pat padariau ir su kėdės nugarėle. Ir kaip italai sako "Il risultato" (iš ital.k. reiškia"ir štai rezultatas"). Manau pavyko neblogai ir dabar tai sodyboje vienas iš kambario akcentų. Ciao :*

Dekupažas- Vaikiška kėdutė dukrytei Smiltutei

2010-07-26T13:47:00.000-07:00

Matyt sekančiųjų žmonių liko nusivylusių tokia blog'ere, bet senokai čia nesilankiau iš tiesų. Aišku kaip ir seniau gaminau, dekupažavau ir turėjau krūvą įvairiausių idėjų, bet sąmoningai nefotografavau, nes dar nesukėliau kalno senų gal ir ne pačių geriausių receptų, tačiau ko dar nebuvau įdėjusi į blog'ą būtiniausiai nufotografavau ir sukelsiu Jums- vertinimui. Ach pradėjau dirbi, grįžau į darbelį po vaikelio auginimo atostogų, todėl visas mano dėmesys buvo skiriamas mazgei pasiėmus iš darželio, jos lavinimui, apsikabinimams ir kitiems panašiems dalykams, bet ne blog'ui. Žinoma išgirdau keletą draugų pasisakymų, kad va va...viskas užstrigo ties vasario 4diena ir bananbraškės pyragu..skaudu, bet tokia realybė. Mano vaikas man visas pasaulis aš ja dievinu, stengiuosi būti gera mama ir maximaliai skirti augančiam mažiukui demesį kiek įmanoma daugiau. Ach kažkaip vėl aš čia...graudinuosi...žodžiu dedu Jūsų teismui savo peckiojimus, pasikrapštymus.
Kažkaip užsiėmiau aš šiemet atnaujinimu, restauravimu baldu, dekupažavimu, puodyniu, vazonų, šaldytuvų ir kt., daiktų sodyboje ir labai intensyviai tik spejam pirkti akrilus, lakus ir teptukus....bet smagumas neišpasakytas...dievinu tokią veiklą.
O čia paskutinėmis darželio lankymo dienomis prieš atostogas darželyje metė lauk senus vaikiškus baldelius tai aš keletą kėdučių priglaudžiau ir vieną po kitos šlifuoju ir dekupažinu, dovanoju ir pasiliekame sau.
Po tomis kedutėmis slepėsi bent 3 sluoksniai dažų tai vargo šlifuojant turėjau nemažai. Išnaudodavau vienai kedutei (įsivaizduokite, kad ji nėra didelė) švitrinio popieriaus P60 apie 6 vnt. iki visiško popieriaus nudilimo!!!! Nusidažiau norima spalva, su kempinėlėmis padariau textūrą, klijavau motyvus. Pridariau taškučių ir kitokių dekoracijų. Kai išdžiuvo nulakavau medžiui skirtu vandens pagrindu, braižymams atspariu laku keliais sluoksniais ir viskas...vaikas džiaugiasi kėdute. Nors ją mes tudėjome dovanoti, bet bet dėja dėja mazgė jos neatiduoda,nes labai patinka gyvūnėliai, nors man asmeniškai ji nėra tokia kokios norėjau galutiniame rezultate. Mazgė sakė padaryk visas aš riksiuosi :)))) Ot gudrutė... kai kėdutė išdžiuvo priklijuojame kėdės apačioje lipdukus, kad nebraižytų grindų. Ir galima sėkmingai naudoti. Jeigu buvo kažkokiū įtrūkimų, defektų sutvarkome, nugruntuojame nelygumus, kurie gali sužeisti vaikelį ir imamės darbo, kurį aprašiau aukščiau. Bučkiai.

Varškinė bananbraškė

2010-02-04T06:44:00.000-08:00

Apkepas-pyragas dažnas mūsų namuose, suvaisiais, uogom, aptepais, želė ir kitais pagardinimais-labai skanu ir vartojama :) Dar kas gerai, kad greitai pagaminti galima ir aišku vėl plati erdvė kūrybai. Šis apkepas labiau pyragiškas...bet priskirsiu ir prie pyragų :) Viršų galima daryti ir kitokio skonio nebūtinai bananbraškės.

Reikės:

2 pakeliai varškės (~400g.)
2 kiaušiniai
2 v.š. manų kruopų
2 stiklinės pieno
2 v.š. lydyto sviesto
vanilės
sausainių "Gaidelis" pusę pakelio arba bet kokių biskvitinių
0,25 stiklinės cukraus
2 bananai
indelis varškytes braškinės "Miau" arba kažkokios kitokios, galima ir braškių, puikiai tiks šaldytos
dr. Oetker želatinos pakelis
6 v.š. miltų
0,5 a.š. kepimo miltelių

Gaminimas:

Išbrinkiname manų kruopas 8 v.š. šilto pieno. Supilame į varškę, sudedam kiaušinių trynius, sudedame puse cukraus, sudedame vanilę, lydytą sviestą ir persijotus miltus kartu su kepimo milteliais, viską gerai išmaišome. Išplakame iki stangrių putų suplaktus baltymus ir atsargiai įmaišome į varškės masę.
kepimo skardą patepame riebalais, sutriname su blenderiu arba kočėlu sausainius ir išklojame kepimo skardos dugną. Supilame varškės masę ir kepame apie 30 min., 200 laipsnių orkaitėje.
Tuo tarpu pasiruošiame glajų. Į elektrinę kokteilinę įdedame bananus, varškytę, likusį cukrų, supilame pieną ir plakame. karštame vandenyje ištirpiname želatiną, atvėsiname ir supilame į kokteilį, dar paplakame minutę.
Kai apkepas atvės, supilame ant jo mūsų želatininį kokteilį ir stigdome šaldytuve apie valandą.

Labai skanu su imbieriniu sirupu, kuris švelniai kutena liežuvio galiuką.

SKANAUS!!!

Gariniai kukuliukai

2010-02-04T06:02:00.000-08:00

Dažniausiai mamos pristinga vaizduotės gamindamos savo vaikams, nes nebežino ką, iš ko, kaip pagaminti ar bus skanu, ar valgys. Iš tiesų dažniausiai tokie klausimai mus užplūsta...man irgi taip būna, kartais nebetenku vilties ir pradedu kurt įvairiausius receptukus iš kelių sudėjus. Šitas buvo vykęs ir įvertintas puikiai (pasirgirsiu), džiaugiuosi, nes vaikas valgė, o tas džiugina. Valio valio valio!!! Koks geresnis įvertinimas gali būti? Manau geresnio nėra :) Taigi ir skubu dalintis, labai paprastas, lengvas ir greitai paruošiamas patiekaliukas. O mintis kilo pavarčius naujai įsigytą, ploną, bet gerų receptukų knyga "Kitokie kotletai", mano įvertinimas-LIUKS. Likau nustebinta šios knygos, nes kiek iš jos kepiau kotletukų ir ne tik mėsos, bet ir daržovių, visi buvo kramsnojami be jokių klausimų ir pasakymų : nenoriu, nevalgysiu ir pan.,

Reikės:

500g., maltos kalakutienos
1/4 a.š. maltų džioviontų arba šviežių čiobrelių
1/4 maltų lauro lapų
1/4 a.š. maltų kmynų
2-3 riekelės batono
1 kiaušinis
1 svogūnas arba poras
druskytės ir pipiriukų pagal skonį

O padažiukas iš mano užrašų, man jis primena kažkuo mokyklos altajį padažą, tačiau aišku naminis yra naminis :) ir tikrai skanus, nors manoji dukrytė padažų nepripažįsta apskritai, bet šio paragavo, tačiauliko prie gryno kukuliuko ir be padažiuko. O man jis liuksiškas.

Padažiukas:
30., sviesto
1 a.š. aliejaus (kad nedegtų sviestas)
~250 ml., pieno
1 kupinas šaukštas grietinės
1 kupinas v.š. miltų
pundelis šviežių petražolių arba šiek tiek saliero lapų

Gaminimas:

Mėsai skirtus produktus sumaišome su mėsa, svogūniuką supjaustome smulkiai arba sumalame elektriniu smulkintuvu, kaip patogiau. Aš malu šiems kukuliukams, tada mėsos masė būna labai vientysa. Užstatome garinį puodą, dedame į kiaurąją dalį, gražiai, drėgnomis rankomis suformuotus vienodo dydžio kamuoliukus vienas šalia kito ir gariname apie 40 min.

Keptuvėje ištirpiname sviestą, įpilame šiek tiek aliejaus, dedame šaukštą miltų, geraiišmaišome, kad gautūsi tokie košelė, šiek tiek pakaitiname, supilame pieną ir maišome, pakaitiname. Tada pabaigoje dedame grietinę, susmulkintas petražoles, šiek tiek druskos ir pipiriukų.

Patiekiame su bulvių, bulvių-morkų, keptais moliūgais ar panašiu garnyru.

SKANAUS!!!

Žuvies ir daržovių tarta

2010-02-03T06:35:00.000-08:00

Ach ir vėl apkeptas -tarta pasakysit :) Taip iš tiesų labai mėgstu ir tartas ir apkepus...man labai skanūs ir Šeima mėgsta, ir viskas viename, ir plati erdvė gamybai ir fantazijai, gali dėtiviską ką mėgsti...oiii smagumėlis... man tai labai skanu...ir tikrai rekomenduoju su visokiom daržovėm, žuvimi, jūros gėrybėmis, mėsa, varške. Greita, skanu-super!

Reikės:

sloksniuotos be mielės tešlos pako (500g.)
1 kg., šaldytos žuvies filė (aš naudoju pangasijas)
200 g., moliūgo arba cukinijos
Poras, briuselio kopustai, morkos, svogūnai, žirneliai, šparaginės pupelės, žiedinis kopūstas, brokolis ir kt. mėgstamos dažovės (galima naudoti ir šaldytas daržoves, kokias mėgstate)
Grietinėlės riebios ~250g.,
šaukšto sviesto ir aliejaus kepimui
200g., sūrio (galima ir nedėti)
sezamo sėklų
kiaušinio
prieskonių

Gaminimas:

Ištepame skardą aliejumi, išklojame tešlą, subadome šakute. Sudedame pjaustytus moliūgus artba cukijinas skiltelėmis, sudedame žuvies filė. Patroškiname svieste ir aliejuje daržoves, pabaigoje supilame grietinėle ir prieskonius mėgstamus, dar keletą minučių patroškiname. Viską supilame ant žuvies, apibarstome sūriu, jeigu naudojame, uždengiame tešlos lakštu, kraštus apspaudžiame su šakute ar mentele, ištepame kiaušinio plakiniu ir apiberiame sezamo sėklomis.
kepame apie 30-40 min., 180-200 laipsnių orkaitėje.

SKANAUS!!!

Ale Lazanija

2010-02-03T06:03:00.000-08:00

Labai mėgstu apkepus, lazanijas ir kt., tokio tipo kepinius. Greita, skanu ir paprasta :) ko daugiau reikia po sunkio darbo dienos? nebent skanaus vyno taurės ar karštos žolelių arbatėlės. Šis apkepas pasirodys keistas ir kartu įdomus, tačiau tikrai vertas dėmesio, nes razinos sūriui sutekia pikantiškumo, tačiau nebus saldu tikrai :) Išmėginkit, o gal patiks?

Reikės:

300g., moliūgo
200-300g., sūrio
pusės saujos razinų
2 pakeliai varškės (400g)
1 a.š. kmynų
lazanijos lakštų skardos dugnui padengti (man prireikė 6 vnt.)
3 kiaušiniai
100 g., grietinėlės arba grietinės

Gaminimas:

Sutarkuojame moliūgą per burokinę tarką, sudedame rasinas, dalį tarkuoto sūrio, išaišome. Tada kitame dubenyje sudedame varškę ir kmynus. Dar kitame sumaišome kiaušinius su grietinėle ir sūriu.
Ištepame aliejumikepimo skardą, sudedame lazanijos lakštus (galima šiek tiek apvirtus), dedame kartu išmaišytą moliūgų bei varškės masę, išlyginame ir užpilame kiaušinių, grietinėlės bei sūrio mase ir kepame apie 30 min., 200 laipsnių orkaitėje. Galima deti apvirtua lazanijos paktus ir ant viršaus ir užpilant grietinėlės, kiaušinių bei sūrio mase, taip pat labai skanu.

SKANAUS!!!

P.S. pas mus moliūgai ryškiai oranžinės spalvos, todėl daugelis mano, kad tai morkos. Bet galiu užtikrinti tai tikrai moliūgai.

Valentino širdelės

2010-02-03T05:37:00.000-08:00

Šie sausainiai avižinukų -imbierinių ir avižinukų paprastų pratęsimas, aš juos labai mėgstu, o čia pridėjau kokoso drožlių + miltų, gavosi labai traškūs, aromatingi sausainiukai, kažkas panašaus į amerikietiškus sausainius :) Šie kaip ir kiti mano avižiniai sausainiai yra sveikuoliški, gali stovėti ilgiau ir kuo ilgiau tuo skanesni :)))

Reikės:
500g avižinių dribsnių (aš naudojau NORDIC, nes jie plonyčiai, gerai susimaigo be selenėlių )
250g. sviestuko
100g. kepinių margarino
0,5 st. cukraus pudros
2 kiaušinių tryniai(maxi)
1 kiaušinis
0,5 stiklinės kokoso drožlių
~200-250 g., miltų (matysite pagal masę)
1 a.š. vanilės

Gaminimas:

Sviestą palaikyti kambario temperaturoj. Įdėti cukraus pudros ir viską isšrinti aukštu iki vintisos masės. Suberti dribsnius, imušti kiaušinių trynius ir kiaušinį, sudėti kokoso drožles bei vanilę. Viską išminkyti iki vientysos masės ir berti palaipsniui miltus, kad gautūsi vientisa, bet ne trapi tešla. Tada tešlos bumbulą susukite į maistinę plėvelę r dėkite į šaldytuvą pusvalandžiui.Išimkite, palaikykite kambario temperaturoje, pasibarstykite stalą miltais ir kočiokite. Man masė košiojosi lengvai tai as iš kart ir dariau su sausainių formelėmis ar kulinariniu žiedu (aišku tinka ir stiklinė) paplotėlius. Sausainiukus dedam ant skardos išklotos kepimo popieriumi. dedame į įkaitintą orkaitę maždaug iki 180-200 laipsnių. Kepam kol paskrunda maždaug apie 12-15 min. su ventiliatoriumi. Neperkepkite. Turi gautis traškūs, lengvai lūžtantys. Laikykite sandariame inde ir mėgautis galėsite ilgiau :)

SKANAUS!!!

Persikinis blynelis su imbierinio sirupo lašeliu

2010-01-16T14:34:00.000-08:00

Šie asmeniškai blynai man visai "neblyniški", o labiau tokie "pyragiški", nes sirupas duoda pikantiškumo, pats blynas išsiputęs lyg pyragas, o varškytė kaip torto pertepimas. Skanu, greita ir labai labai paprasta. Tinka pavakariams, priešpiečiams ar pustyčiams.

Reikės:

2 kiaušiniai
5 a.š. fruktozės
0,5 a.š. kepimo miltelių
persikų skonio jogurto, namuose turėjau tik "activia" su grudais, tai jis puikiai tiko
žiupsnelis cinamono
šiek tiek vanilės
~50-100 g. lydyto sviesto
~ 1-1,5 stiklinės miltų (matysite pagal konsistenciją)
aliejus kepimui

Pagardinimui:

varškytės "Miau" vanilinės
1 v.š. imbierinio naminio sirupo

Gaminimas:

Atskiriame kiaušinio trynius nuo baltymų. Dedame į elektrinį plaktuvą, supilame cukrų, cinamoną, vanilę, jogurtą-suplakame. Sviestą išlydome ir atvėsiname. Beriame į plaktuvą po truputuką maždaug pusę miltų sumaišytų kartu su kepimo milteliais, pilame dar šiltą sviestą ir plakame, vėl beriame miltus,masė turi gautis tąsi nuo šilto sviesto, tačiau neskysta. Jeigu reikia berkite dar miltų. Suplakame baltymus iki stangrių putų ir atsargiai įmaišome į tešlą. Kepame įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių ant vidutinės ugnies. Dedame ant popierinio rankšluoščio riebalams sugerti.
Patiekiame sloksniuojant blyną su varškyte pakaitomis. Aplaistome imbieriniu sirupu.

SKANAUS!!!

Pieno kokteilis "Šokoladinė puta"

2010-01-16T14:08:00.000-08:00

Tęsiame pieno kokteilių temą.

Reikės:

0,5 litro pieno
3 bananai
1 porcija "Miau ledų" (pagal skonį)~13,5g.
šiek tiek vanilės

Gaminimas:

Viską suplakame elektrine kokteiline, supilame į stiklinę. Šokolado gabaliukai išplaukia į paviršių ir nusistovi šokoladinė puta :)
Aš papildomai cukraus nebedėjau, saldumo papako.

SKANAUS!!!

Pieno kokteilis "Bananbraškė"

2010-01-16T13:51:00.000-08:00

Mano dukrytė negeria pienuko, visiškai jo nemėgsta...na tiesa ir kefyro negeria, tačiau varškę, jogurtus kerta :))) Bet vis sugalvoju kažkaip "apgauti" ir šį kartą pavyko su jai įprastu skoniu.

Reikės:

2 bananai
0,5 litro pieno
1 indelis braškinės varškytės "Miau", tačiau tiks bet kokia kita desertinė varškytė
1 v.š. grietinėlės miltelių (ekologiškų geriausiai vaikui)
arba grietinėlės 0,25 stiklinės 35% riebumo
5 a.š. fruktozės arba cukraus

Gaminimas:

Viską sudedam į elektrinę kokteilinę ir plakame kol taps vientisa masė. Supilame į stiklines, dedame spalvotus šiaudelius arba paprastus ir perveriame uogą šiaudeliu, galima papuošti pačiomis uogomis stiklinės kraštą ir t.t.

SKANAUS!!!

Vištienos kepenėlių laiveliai

2010-01-16T13:39:00.000-08:00

POSTRINGAVIMAI:Jeigu užkandis skirtas vakarėliui, sudėkiteį lėkštę, uždėkite pagardo ir skanus, jokių papildomų priedų nereikia.Galite patiekti ir su majonezu. Dažniausiai žmonės net nesupranta ką suvalgo ir būna labai nustebę, kad tai kepenėlės :) Taip pat galite ruošti ir kiaulių ar kitas kepenėles tik prieš tai išmirkant piene. Mano mažoji labai mėgsta šiuos blynukus, tik valgo be padažiuko,nes nemėgsta pirktinio pomidorų padažo,o su įvairiom košėm visada :) SKANAUS!!!

Reikės:
Vištų kepenėlės - 500 g
Miltai - 2 valg. šaukšt.
Kiaušinis - 1 vnt.
Vegetos pagal skonį (ir daugiau jokių papildomų prieskonių)
Aliejus kepimui

Padažas-pagardas:

Svogūnai
Pomidorų padažas

Gaminimas:

Sumalame kepenėles, mušame kiaušinį ir dedame miltus bei vegetą. Viską gerai išmaišome. Masė gaunasi skystoka, tačiau kepant kepenėles sustangrės ir nepraras savo sultingumo. Kepkite kaip miltinius blynukus. Jeigu vaikučiai nemėgsta kepenėlių, galite susimalti kartu ir virtas morkas, saliero gabaliuka, galima svogūnėlio šiek tiek iš kart sušvelnės kepenėlių skonis ir vaikeliai puikiai suvalgys net nesupratę ka "suraitė".

Keptuvę įkaitiname įpilame aliejaus, sudedame smulkintus svogūniukus ir kepame ant silpnos ugnies kokiu 10-15 min., kol sumikštės (silpna ugnis reikalinga tam, kad svogūnai netaptųkartūs ir nesmirdėtų) tuomet padidiname ugnį ir kepame dar keleta minučių kol taps gražios gintaro spalvos, dedame pomidorų padažą, jeigu reikia galite dėti prieskonių (pipiriukų, druskytes). Sudedame blynukus į lėkštę ant viršaus šio padažiuko, pagardo, taip pat [patiekti galima su bulvių koše, morkų koše, troškintomis daržovėmis, bulvių&moliūgų piurė ir t.t.

Kepenėlės labai sveika vaikučiams, nes juose gausu įvairiausių vitaminų, daug geležies ir kt., naudingų medžiagų apie kurias galite pasiskaityti internete, jeogu vaikiukas nemėgsta galima iš lėto bandyti pratinti, sumalant į vidų morkyčių virtų ar kitų daržovyčių, kurios iš esmės pakeis skonį ir nemanau, kad mažylis supras ka valgo :) aš savo mažają taip pratindavau po truputuką prie normalaus maisto įmaišant vis didesnių gabaliukų ar kitokio skonio :)

Dvispalvis flanas ale Crème Brulée

2010-01-13T06:07:00.000-08:00

Man šis desertas-fantastinis tiek Crème Brulée tiek Crème Caramel, tiek šis flanas...fantastika...valgai ir atsivalgyti negali. Mano skoniui, jie nuostabūs visi...Vienspalvio flan'o šaltinis čia

Reikės:(6 porcijos)

600 ml. pieno
60 g cukraus
40 g juodojo šokolado
4 kiaušinių
vanilės
apelsino žievelės

Gaminimas:

Kiaušinius išplakame su cukrumi dvijuose induose. Taip pat dviejuose puoduose šildome pieną ir sumetame į vieną bulvių skustukų nupjautą apelsino žievelę ir vanilę į kitą sulaužytą gabalėliais šokoladą. Maišome, kol pienas užvirs ir šokoladas ištirps. Nukeliame nuo ugnies ir lėta srovele pilame į kiaušinių plakinį. Plakti galima mikseriu, tik reikėtų nustatyti nedidelį greitį, kad labai nesuputotų.Bet šiaip geriausiai rankiniu būdu-šluotele. Taippat padarome su kitu kremu, prieš tai išėmus apelsino žieveles -nukošus.

Kremą šokoladinį pilame į keramikinius indelius ir dedame į skardą ar kepimo formą su vandeniu. Vandens turėtų būti tiek, kad siektų 3/4 indelio aukščio. Įkaitintoje iki 150 laipsnių orkaitėje desertą kepame 20min.tada išimame ir lėta srovele per šaukštą ar peilį pilame į šokoladinį kremą valininį. Ir kepame dar 20-25min., Orientacija ar kremas jau iškepė - pajudinus formelę jis turi būti ne skystas, bet "drebantis", kaip žele. Desertą reikėtų bent 4 val., o geriausiai per naktį, palaikyti šaldytuve.

SKANAUS!!!

Pusryčių kiaušiniai

2010-01-12T05:13:00.000-08:00

Kiaušiniai-kepti, virti, omletas, kiaušinienė ir t.t. viskas žinoma, bet manasis patiekalas labai greitas, sotus, paprastas ir dar neatsibodęs, na bent kol kas. Dėti galima viską ką mėgsti, sūrį, mėsą, daržoves ir t.t. siūlau išmėginti, o gal patiks.

Reikės:

2 riekučių batono
2 kiaušinių
kumpio
sūrio (mocarela, parmezano ar kitas)
sviesto
2 riekutės pomidoro
druska, pipirai
baziliko lapeliai ar krapai pagal skonį

Gaminimas:

Į keptuvę įdedame sviesto, išlydome, dedame batonos riekutes padarę centre jų skyles, dedame kumpio smultinto, mušame kiaušinį į batono skylę, dedame pomidoro riekutę, smulkinto baziliko, druskos, pipirų ir sūrio.

Uždengiame dangtį ir šiek tiek pakepame. Jeigu sūris neišsilydė, apverčiame riekutę ant sūrio pusės ir pakepame minutę, kad apskrustų (jeigu mėgstate skystą kiaušinį, apversti nereikia). Įdarus galite keisti kaip norite, taip pat galite tokias batono riekutes mirkyti plaktame kiaušinyje ... žodžiu fantazijai ribų nėra, mėginkite visus įmanomus variantus :)

SKANAUS!!!

Gimtadienio sausainiai

2010-01-11T14:43:00.000-08:00

Nuostabu...kada gali fantazuoti, klijuoti, gaminti, daryti...viską savo vaiko gimtadieniui, juk vaikystė toks nuotabus laikas, kada gyvenimas be rūpesčių, kada tavo gimtadienis yra viena nuostabiausių švenčių metuose. O man tai puikus laikas, kada galiu savo vaikui padaryti vieną geriausių ir įsimintiniausių švenčių. Kada pilnas padėklas sausaininių šuniukų, pelėdų, zuikučių ir kitokių gyvūnėlių, kada pilna tešlos pyragaičių paršiukų su įdarais, kada pilna saldainių-siurprizų, daug balionų ir viskas taip gražu....fantastiška...dievinu tai. Kada matau žėrinčias vaiko akeles, džiūgavimus ir kiekvienas aiktelėjimas būna toks nuoširdus, naivus ir vaikiškas pamačius ryte iškeptus sausainius šuniukus, pelėdžiukes ir kitus gyvūnėlius, kada padeda puošti namus balionais, o tėveliai dar padeda pasijusti pačiu reikalingiausiu žmogučiu, be kurio pagalbos neva neįmanoma būtų išsiversti, ir aikčioti iš laimės ir sakyti va kokia tu šaunuolė dukrytė, kaip padedi tėveliams...tai juk toks nuostabus metas kada galime būti su savo vaikais, kada matome kaip jie auga, vystosi, kaip padeda, džiaugiasi ir pyksta...negaliu žodžiais apsakyti to jausmo...kai kurios moterys gal būt manęs nesuprastų, kaip man neįgrįso tūnoti namuose...bet matyt aš esu gimusi būti mama, nes randame kalnus užsiėmimų ką veikti, čiuožinėjame, lakstome, skaitome knygutes, žiūrime kartu filmukus, kepame, verdame, žaidžiame namus ir geriame įsivaizduojamą arbatą ar "brangią" kavą kaip ji karta yra sakiusi :)veikiame viską ką rik norime tik KARTU.Ir aš nenoriu praleisti nei vienos savo vaiko augimo, tobulėjimo akimirkos, nes kiekviena minutė yra čia ir dabar, juk viskas taip greitai praeina, juk taip greitai auga vaikai...neee aš noriu matyti viską ir nepraleisti nieko, būti šalia ir tobulėti kartu su savo vaiku...štai ko aš noriu, būti visada šalia, nes aš esu mama.
Kažkaip pasidaviau naktiniams apmastymams artėjant grįžimui į darbą...matyt labai aiškiai matosi iš mano sentimentalių pasisakymų, kad nedegu noru grįžti ne todėl, kad aplinka nemaloni, ar žmonės su kuriais bendravau pasidarė nemalonūs ar panašiai, o tik dėl to, kad tiesiog matyt esu gimusi būti mama ir noriu būti šalia ir tiek. Galima nekreipti dėmesio į mano postringavus, o galima ir giliau pažvelgti į mano žodžius...ir užduoti sau klausimą. Ar praėjusią akimirką įmanoma sugražinti?

Na o dabar pakalbėsime apie gamybinius dalykus. Idėjas klijavimo, gamybos pasiskolinau iš kitų blogerių, tačiau pats tešlos receptukas mano asmeniškai sukurtas, todėl nedėsiu jokių aktyviųjų nuorodų į šaltinius, nes pasiskolinau pačias lipdymo, formavimo idėjas, tačiau ne patį receptuką. Gavosi labai skanūs, trapūs, gimtadienio sausainiai su mandarinų gaidele. Puiku!Tikiuosi pasigaminsite ir Jums patiks...

Reikės:

275 g. tikro sviesto

~100g., kepinių margarino

3 kiaušinio trynių

1 kiaušinio

Mandarino cedros

Šiek tiek valinės ar vanilinio cukraus

0,5 stiklinės cukraus

0,5 stiklinės cukraus pudros

~500g., persijotų miltų (dėkite miltų tiek kol tešla nebus per trapi ir per lipni, pajusite patys, nes šiaip labai priklauso kokius miltus dėsite, bet kiekis gali svyruoti )

~200g., kakavos miltelių

0,5 a.š. kepimo miltelių

Šokoladinių pabarstukų, pagaliukų, vermišėlių vadinamų

Pailgų irisiukų, taip pat puikiai tiks pieniškas šokoladas, apvalūs m&m spalvoti saldainiukai, galime dėti visus saldėsius ir net džiovintus vaisius

Saulėgražų

Gaminimas:

Sutarkuojame sviestą ir kepinių margariną bei mandarino cedrą, ištriname su cukrumi, įmušame kiaušinį ir kiaušinio trynius, išmaišome iki vientisos masės, sijojame miltus kartu su kepimo milteliais, minkome tešlą, trečdalį tešlos atskiriame suvyniojame į maistinę plėvelę išdedame į šaldytuvą mažiausiai valandai.

Kitą pusę sumaišome su kakavos milteliais ir išminkome, taip pat susukame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą.

Išėmę palaikome kambario temperatūroje, kol tešla šiek tiek sušils, tada išminkome.

Sausainiai šuniukai: formuojame kamuoliukus, putpelės kiaušinio dydžio, spraudžiame į viduriuką pusę irisiuko ir suformuojame kamuoliuką, smeigiame iš šokolado pabarstukų akytes, burnytę, o iš šokoladinės masės formuojame ausytes bei nosytę, klijuojame patepdami vandeniu. Dedame į kepinių popieriumi išklotą skardą. Kepame apie 30-40 min., 180 laipsnių orkaitėje.

Sausainiai pelėdos: Iškočiojame lakštą iš baltos tešlos, padedame ant kepinių popieriaus į centrą dedame šokoladinės tešlos „dešrą“ ir formuojame lazdą. Kartu su kepinių popieriumi dedame vėl į šaldytuvą pusvalandžiui. Supjaustome maždaug 1 cm pločio riekelėmis. Klijuojame dvi riekeles krašteliais vieną šalia kitos su vandeniu, pirštais formuojame ausytes ir dedame į kepinių popieriumi išklotą skardą, dedame lukštentas saulėgrąžas į akių vietas. Iš tešlos pasidarome snapelį (snapuką galite darytis ir iš plaktų kiaušinio baltymų, morengais, išspaudžiant konditeriniu švirkštu, dar galite įspausti riešutą ir kt.).

Akytes galite daryti iš šokolado burbuliukų, saldainių, pabarstukų ir kt., norimų ingredientų.

Štai ir baigtos mūsų pelėdžiukės! Kepame apie 20-30min., vidurinėje orkaitės lentynoje 180 laipsnių orkaitėje.

Jeigu liko baltos tešlos, galite išsikepti plokščių sausainių su formelėmis, aš dar dariau pastatomus sausainius mažus zuikius, didelius zuikius su užrašais (matysite foto), taip pat mažas pėdutes ir delniukus , dėjau vietoj konfety ant stalo. Labai gražu. Ir kad iš vienos tešlos tik padarius kelių spalvų, galite padaryti daug skirtingų formų, bet vienodo skonio sausainių...vaikus tai ypač džiugina... tai juk tikras vaikiškas gimtadienis... kada daug gyvūnų, spalvų, formų..smagumėlis...nuostabu!!!

SKANAUS!!!

Originali sausainiukų lipdymo idėja (tačiau ne pats receptas), bet jeigu norėsite originalių sausainiukų recepto viską rasite čia: šuniukai, pelėdžiukai

Sūrio tarta

2010-01-11T14:09:00.001-08:00

Kepu daug apkepų iš varškės, mėsos, žuvies, daržovių ir t.t. nes neužima daug laiko, fantazijai ribų nėra, nes gali dėti viską ką mėgsti, o šį kartą kažkaip sumasčiau tokį apkepą, kuris labai vykęs ir skanus, tiek šaltas tiek karštas. Jis nėra sudėtingas, bet labai skanus, tiks netikėtiems svečiams užgriuvus, nes greitai pagaminamas ir sotus.

Reikės:

2 lakštai sloksniuotos be mielės tešlos
1 pakelis varškės
2 kiaušiniai
1 kiaušinis, 1 v.š. pieno ir aliejaus apkepo viršui aptepti
~300g. sūrio ( pagal skonį, kokį mėgstate)
šaukštas manų kruopų
1/3 stiklinės pieno
~1/3 stiklinės miltų
0,5 a.š. kepimo miltelių
sezamo sėklų
druskos, pipirų
aliejaus skardai patepti

Gaminimas:

Ištepame kepimo formą aliejumi, padarome tešlos krepšelį, subadome šakute. Pasiruošiame įdarą. Dedame varške, mušame 2 kiaušinio trynius, išbrinkiname manų kruopas šiltame piene apie 15 min.,supilame kartu su pienu, dedame miltų sumaišytų su kepimo milteliais, sūrio tarkuoto, viską gerai išmaišome.
Išplakame baltymus iki putų, įmaišome atsargiai į varškės ir sūrio masę, jeigu įdaras per skystas galite įdeti dar šiek tiek miltų. Supilame masę į tešlos krepšelį, uždedame kitą tešlos lakštą, kraštus ispaudžiame žemyn, link apatinio tešlos lakšto. Suplakame kiaušinį su pienu bei aliejumi, užliejame ir išlyginame konditeriniu teptuku, apibarstome sezamo sėklomis ir pašauname į orkaitę įkaitintą iki 200 laipsnių ir kepame apie 30-40 min., kol gražiai apskrus.

SKANAUS!!!

2010-01-11T13:52:00.000-08:00

Dukrytės lietiniai

2010-01-11T13:27:00.000-08:00

Na visi puikiai žinome lietinius, visokiais įdarais, saldžius, sūrius, su padažu be padažo ir t.t. Šie bus labai paprasti, kai išverdame kažkokią sriubą su virtu kumpiu ar kokia "koja". Jie puikiai tinka vaikams, pietums ar vakarienei. Mano mažoji blynų mylėtoja ir jai tikrai jie labai patinka. Tik šiame patiekale esme mėsos sumalimas...skaniausia jeigu malsite ne mėsmale, o kaip tik peiliais su kombainu iki vienalytės košės. Pamėginkite gal patiks.

Reikės:

virtos mėsos
svogūno
kietojo sūrio (gojus, džiugas, parmezanas ar kažkoks kitoks patinkantis, tik svarbiausia, kad būtų kietasis)
200 g miltų,
1 stiklinė pieno,
1 stiklinė vandens,
3 kiaušiniai,
šiek tiek aliejaus
druskos, pipirų,
lašinukų

Gaminimas:

Virtą mėsytę supjaustyti gabaliukais ir sumalti blenderiu arba kombainu, įdėti svogūną, įmušti kiaušinį, įdėti šiek tiek druskos ir pipirų. Gautą masę sumaišyti su tarkuotu kietuoju sūriu.

Kiaušinius nuplauti, įmušti į indą, įpilti pieno, vandens, įberti druskos, įpilti šiek tiek aliejaus ir plakti mikseriu 30-40 sek. arba šluotele. Po to suberti miltus ir gerai išplakti tešlą, kad neliktų gumulėlių ir neatsirastų oro pūslelių. Vėliau į tešlą pilti tiek vandens, kad ji būtų reikiamo tirštumo t.y. plonu sluoksniu išsilietų keptuvėje. Prieš kepant blynas, keptuvę gerai įkaitinti, ištepti lašinukais ir pilti plona srovele tešlą, tolygiai ją paskirstant keptuvėje. Blynus apkepti iš abiejų pusių. Prie kraštelio dėti šaukštą paruoštos masės ir užlekti kraštelį, šonus į vidų ir susukti ritinuką. Prieš patiekiant apkepti aliejuje iš abiejų pusių. Patiekti su grietinės bei sviestio padažiuku, galima pomidorų, grybų ar dar kokiu mėgiamu padažu.

SKANAUS!!!

Priklausomybė nuo Anos Pavlovos

2009-12-27T13:29:00.000-08:00

Su Kalėdų šventėm visus!!! Ką gavot dovanų, ar kalėdų senelis buvo dosnus? Mes tai gavom visko, kalėdos nuostabiausia šventė metuose. Dievinu jas, man tai pati gražiausia šventė.
Man tai lengvas miego trūkumas, tačiau emocijos labai puikios po švenčių, nes aišku dovanos, aišku kalėdų senelis, skanus maistas, artimi žmonės, bendravimas ir visa kita - miela, gera ir malonu. Šiemet padariau dukrytei dovanų dėžutę, įdėdavau iki kalėdų jai po skanėstą ar menkniekį ir ji kas rytą rasdavo, manydama, kad tai kalėdų senelis palieka, nuostabu matyti jos užsidegusias akytes, dar šiemet dukrytė pirmą kartą pamatė "tikrą" kalėdų senelį...aišku akys pilnos baimės, sakė biški bijosiu kalėdų senelio, bet labai patiko :) vien dėl tų gerų emocijų vaiko ir visos šeimos, man šios kalėdos pačios gražiausios ir tyriausios...DIDELIS AČIŪ TIEMS KURIE PRIE TO PRISIDĖJOTE :) apie ką kalbu tas žino :)

O dabar noriu pasidalinti nuostabiausiu, skaniausiu ir genialiausiu tortu, nes kaip sako: "viskas genialu kas paprasta", tai šis torčiukas yra rusų balerinos Anos Pavlovos garbei,nors nemėgstu plaktos grietinėlės, bet šis produktų derinys - nuostabus! Plačiau pasiskaityti galite ČIA
Internete yra krūvos Anos Pavlovos receptų, kuriuos galėsiu sudėti čia, tačiau kadangi esu kapusi ne kartą ir vis pagal save kažką perdarai, tai krakmolo daugiau, tai vietoj acto citrinos sulčių įpili, tai vietoj cukraus cukraus pudrą dedi,tai bulvių tai kukurūzų krakmolo dedi, kartais aplaistau tortų želė, yra tokia speciali, mažuose pakeliuose supakuota, na tų keitimų masė. Aš Jums įdėsiu savo receptuką ir sudėsiu dar keletą kitokių receptukų nuorodų ir galesite mėginti. Tik vat su foto problema, nes niekad nespeju fotografuoti, tačiau šį kartą anyta priminė, kad reikia nufotografuoti bent ant vaišių stalo :)fototrafija tokia buitinė,bet esmė matosi, tačiau greitu laiku vėl kepsiu tai būtinai pafotografuosiu ir mano tortas pagal balerinišką receptą papozuos prieš objektyvą kaip priklauso:) aš prižadu! Dar norėčiau įspėti, kad šis tortas gali sukelti priklausomybę,nuo jo, nes ne tik man, bet daug kam taip atsitiko, kai jo paragauji, nebegali nustoti valgyti + kepi, kepi, vėl ir vėl...ir dar + prie visko jį sapnuoji, nes skonis iš tiesų dieviškas, ypač vasarą su šviežiomis braškėmis, bet žiemą, tinka ir kitokie vaisiai, kaip vynuogės, kiviai ir kiti rūgštesni vaisiai.O iš likusių kiaušinių trynių galite išsikepti Crème Brulée, kurio receptukas čia Keletas receptų:
Pas Béa čia
Pas zebrą čia
Pas Jovitą čia
Pas Alfą čia
Pas Beatąčia
Pas tinginius čia
Pas Alaną čia
ir visi kiti receptukai, kurių visų sudėti negaliu, bet internete galite susirasti daugiau manau,bet kuris jų "tikrasis" yra dabar jau nebeaišku, o man jau pakanka manojo Anos Pavlovos nupstabaus skonio torto ir jau daug kartų išmėginto :) Tačiau manau tiek pavyzdžių pakaks ir Jums. Na žinoma dar įdedu ir savąjį. Manasis tikrai didelis gaunasi, galite daryti platų ir neaukštą, galite daryti siaurą ir aukštą, galite daryti iš pusės porcijos,galite iš visos, bet daryti du mažiukus torčiukus t.y. morenginius blynukus, dviem pertepimais, nes nuo grietinėlės morengas išmirksta, na žodžiu čia Jūsų pasirinkimas, o mano reikalas išdėstyti jo kepimo ir patiekimo galimybes. Aš visada kepu iš visos didžiulės porcijos, ir jos nelieka nei trupinio :)))) Šis desertas tai yra tikrų tikriausia desertinė ekstazė... net kitaip pavadinti negaliu. Pamėginkit - suprasit!

Reikės:

8 kiaušinių baltymai
16 v.š. smulkaus cukraus, gali būti ir cukraus pudra
1 a.š. bulvių arba kukurūzų krakmolo
1/4 a.š. citrinos sulčių
500g., plakamos grietinėlės 35% riebumo
vanilės pagal skonį
Vasarą siūlyčiau darytis su braškėmis iš daržo, o šiaip tinka kiviai, vynuogės, vyšnios be kauliukų, serbentai, mandarinai ir kitos uogos bei vaisiai pagal skonį.

Aliejaus, krakmolo kepimo skardos tepimui ir kepinių popieriaus.

Gaminimas:

Baltymus plakam su virtuviniu kombainu ar mikseriu iki baltymų "pabalimo".Po truputi beriam cukrų t.y. iberiam šiek tiek plakam, vėl beriam vėl plakam, kad nebūtų staigus viso cukraus suberimas į baltymus. Palak iki stangrių putų. tada beriam krakmolą,supilam citrinos sultis ir dar palakam. Reikia plakti tol, kol apvertus dubenį neiškris baltymų masė. Aišku versti reikia po trupučiuką, kad neiškristų dar nesusiplakusi masė, nes kitaip teks plakti iš naujo :)
Įkaitiname orkaitę iki 160 laipsnių karščio. Į skardą įkloti kepimo popierių, patepti aliejumi ir pabarstyti krakmolu. Baltymus dėti į skardos vidurį,nespauskite, o tiesiog gražiai formuokite torto formą, žinoma galiote daryti ir kvadratinį tortą, nebūtinai apvalų, jokių kažkokių papildomų formu nereikia, tiesiog jeigu darote apvalų su dideliu šaukštu dėkite baltymų masę ir peiliu arba tuo pačiu šaukštu palyginkite kraštus. Aš tik šiek tiek aplyginu kraštus, o viršų tyčia padarau balguotą. Dedame į orkaitę kepti apie vieną valandą. Nedarinėkite durelių, tiesiog stebėkite ar nelabai ruduoja viršus, geriausiai dėkite į vidurinę lentyną, tačiau aš kai kepu po 2-3 tai man gaunasi 2 torčiukai per viduriuką, tik keičiu vietomis pagal panašų kepimo laiką:) Bet gaunasi puikus. Iškepus palikti atvėsti orkaitėje, galima net ir per naktį. Svarbu, kad patalpa būtų sausa, o ne drėgna, tuomet viršus bus traškus, o vidus tąsus. MMMMMM...skanumėlis. Oi...užsisvajojau...kur rasti kokią servetėlę seilėms apsivalyti :)))) aga, aga...kaip ten toliau. taigi, ruošiam mūsų desertą toliau. Grietinėlę išplakam su vanile iki vientisos tirštos masės. Tepam ant torto pagrindo. Jeigu vešitės toruką kažkur tai galite į grietinėlę įdėti šiek tiek brinkintos, ištirpintos želatinos, nes kitaip grietinėlė išsileis ir nebus nieko gero. Braškes ir kitus vaisius ar uogas jeigu naudojate, supjaustom ir deliojame gražiai ar beriame netvarkingai ant grietinėlės, darykite kaip jums labiau patinka, skonis vistiek nuostabus ir dangiškas. Jeigu nepatieksite iš kart tai pastatykite šaltai, tačiau ne ilgiau poros valandų, nes be želatinos grietinėlė ima tyžti. SKANAUS!!!

Fantastiški kavos sausainiai

2009-12-22T13:09:00.000-08:00

Kažkaip taip atsitiko, kad kai į šitą pasaulį atėjo mano mažoji fėja, nebegaliu gerti kavos, tačiau jos aromatas mane užburia, todėl nusprendžiau iškepti nuostabius sausainiukus su ekspresso kava. Šie sausainiai yra minkšti ir juos laikyti galima ilgai, jei jūs galite pasidaryti daug, double ar triple dozės darykit dabar, kaip padariau aš! Mišinys bus riebus ir lipnus, bet tai normalu! Forma galite daryti kokią tik pageidaujate,bet man labai patinka ši bangų forma, kuri tiesiog užburia ir primena man Italiją, mamą, jūros bangas, saulę ir stiprią Itališką ekspresso kavą mažuose plastikiniuose puodeliuose, Italijos kalnus, spaudimą ir ūžesį galvoje kol nepripranti,pirmadieninius Pescaros turgaus prekiautojus, prisimeni iš uosto kas rytą parduodamą žuvį, jos gėrybes ir aišku nepamiršti kvapo :))nepamiršti kalbos ir gestikuliacijų kalbant...ech...laukiu vasaros kada važiuosime vėl pas mamą ir vėl nepakartojami įspūdžiai ir vėl puiki aplinka ir vėl puikūs įspūdžiai ir vėl ir vėl ir vėl...visa tai ko aš pasigendu čia, tačiau mano šaknys yra čia ir aš tuo džiaugiuosi, bet kartais ir gailiuosi...na ką čia daug kalėti apie tai, kas buvo ir ką jaučiu ir matau, kad mano kalboje daug "IR", "VĖL"...pamėginsite išsikepti, o kai paragausite iš kart suprasite tie, kurie buvote Italijoje apie ką aš kalbu.
O dabar apie gamybinius dalykus :) Šie sausainiukai tiks bet kokiai progai. Jeigu bijote pasidarykite iš vienos dozės, jų vidutiniškai turėtų išeiti apie 20 vnt., bet vėl gi čia priklauso nuo konditerinio švirkšto antgalio storio, nuo tešlos spaudimo ir t.t., tačiau vidurkis maždaug toks. Pas mane gavosi mažiau, nes paragavom nekeptos masės pusę jos suvalgėm, todėl sausainiukų gavosi mažiau, bet kai buvau psiruošusi triple dozę buvo nebaisu :)taigi siūlau išmėginti ir mėgautis skanios kavos puodeliu su fantastiško skonio sausainiukais, mikštais ir kvapniais...mmmmmmmmm...ar jaučiate aromatą???

Reikės:
170g miltų
55g minkšto sviestas
65g cukraus pudros
1 kiaušinis
6 a.š. Espresso kavos( atvėsintos)
1 a.š. tirpios kavos
0,5 a.š. kukurūzų krakmolo

Gaminimas:
Sumaišykite sviestą, cukraus pudrą, tirpią kavą, ekspresso kavą ir kiaušinį viską išplakti, tada palaipsniui suberti miltus ir krakmolą (krakmolas nebūtinas, tačiau jeigu bijote, kad išsileis sausainiukai, galite nors šiek tiek įberti dėl šventos ramybės). Sudėkite gautą masę į konditerinį maišelį ar švirkštą su žvaigždutės antgaliu (14mm), spauskite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo formos ir kepkite 170-180 laipsnių orkaitėje apie 12min., iki auksinės spalvos. Aš pateikiau kelis variantus t.y. be krakmolo paruoštą tešlą sudėjau į keksiukų formeles iki pusės, kad jie nebūtų dideli, o kitą dalį su krakmolu spaudžiau tiesiai ant kepimo popieriumi išklotos kepimo formos. Štai galite ir vertinti.

SKANAUS!!!
Pirminis šaltinis iš ČIA, tačiau įdedu jį kaip atspirties tašką nuo kurio buvo pradėtasšis receptas.

„Greita“ duona

2009-12-22T06:27:00.000-08:00

Tai puikus receptas iš dienoraščio dulcisinfurno Tik aš pakeičiau pagal save, todėl man garbė jį įkelti pas save, jau ne kaip Tanios, o jau kaip savo receptuką.Duona gavosi labai skani, tik mano receptas ne duopnos kepalas, o mažosios duonelės, dievinu naminės duonod kvapą ir kas galėtų atsisakyti naminės duonelės susezamo sėklomis ir stikline pieno, mh...dieviška.

Reikės:
500g miltų
370 ml drungno vandens
1 / 2 kubo mielių
1 + 1 / 2 šaukštelis druskos
1 arbatinis šaukštelis medaus
kiaušinis patelti duoną
sezamo sėklų pabarstymui

Gaminimas
Į vieną dalį vandens ištirpinamas medus su mielm. Įdėkite perijotų miltų į dubenėlį, sudėkite mieles ir vandenį, maišant su šakute,įdėti druskos. Tešla bus minkšta ir lipni, o ne lygi. Paliekame kilti pusantros valandos. Ant stalo pasibarstome miltų, formuojame vienodo dydžio bandeles ar duonos kepaliukus jeigu norite ir dedame ant miltais pabarstyto ir kepimo popieriumi išklotos kepimo formos.laidžiame pakilti. Tada įpjauti kryžiukus aštriu peiliu, patepti plaktu kiaušiniu ir apiberti sezamo sėklomis.
Kepkite 220-260 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40min., iki auksinės dusvos spalvos.

SKANAUS!!!

Greiti pyragėliai „Ham Ham“

2009-12-22T05:27:00.000-08:00

Mėgstu pyragėlius, bandeles, sausainius, žodžiu visus miltinius ir nwe tik patiekalus, apskritai nesu išranki maistu, tačiau dieionu Itališką maistą "antipasti" t.y. užkandas, nes šie pyragėliai taip ir ksiatosi, nes kaip pagrindinis maistas, o užkanda. Puikiai tiks manau pusryčiams ar vakarienei. Juos galite kepti ir su kumpiuku ir su žuvyte, čia parodysiu varianta su žuvimi, tačiau tai tik priedas pri visos tešlos, tačiau galite dėti ir tarkuotą moliūgą, dėšreles ir t.t. taip pat galite pasaldinti daugiau tešlą ir kepti su obuoliais, kriaušėmis ar bananais. MMM labai skanu.Receptukas paimtas iš mano korifėjos Tanios. Šiaip blynai yra sausi, traškūs išorėje, o viduje minkšti ir skanūs, jei galite, palaikykite jų šilumą valgymui arba prieš valgant pašildykite krosnelėje.
O šios dozės bus apytiklės, nes tiksliai surašyti labai sunku, reikia žiūrėti pagal teslos konsistenciją. Taigi, Let's go :)

Reikės:
275g miltų
185 ml drungno vandens
1 / 4 kubo šviežių mielių
papildai gali būti tokie: rūkyta, keptos žuvies filė, kumpio griežinėliai, kiaušiniai virti, sūris, obuoliai ir t.t.
1 šaukštelis druskos
1 šaukštelis cukraus
aliejus kepimui

Gaminimas:

Supjaustome smulkiai žuvį, kumpį ar savo pasirinktą įdarą. Į vieną dalį vandens ištirpinam su cukrumi mieles. Įdėkite miltų į dubenėlį, pridėkite mielių ir vandens, greitai maišant šakute įdėti druskos įdarą į bendrą masę, tešla bus minkšta ir lipni, o ne lygi. Viso kildinimas apima maždaug pusantros valandos. Paimkite šiek tiek tešlos su šaukštu ir dėkite į aliejaus "vonią" oki juokauju...dėkite į aliejaus pripiltą, įkaitintą keptuvę. Kepkite kol apskrus iš abiejų pusių. nedarykite didelių blynukų, nes kepant jie iškils.
Tada leiskite jiems išdžiūti ant sugeriančio popieriaus, kad susigertų riebalai.

SKANAUS!!!

KALĖDA III – Kalėdiniai buteliukai imbieriniam sirupui + Kalėdinių laiškų dėžutė

2009-12-20T07:52:00.000-08:00

Privirėt imbierinio sirupo ir neįdomu į paprastus butelius supilstyti? Jūs norite supilti jį į kažkokius įdomius, mielus buteliukus.Tačiau pirkti brangu? ne bėda :) Siūlau tokį variantą: Imate buteliuką tarkim nuo mixo būtinai su užsukamu kamštuku.

Nulupkite etiketes, nuplaukite, suvalykite spiritu, dėkite 1 sluoksnį norimo iškirpto servetėlės motyvo, tepkite PVA klijų tiesiai ant iškarpos,tik tepkite atsargiai, nes servetėlė labai lengvai plyšta, aplink piešinuką su drėgnu ausų krapštuku nuvalykite klijus, su akriliniais dažais galite pridaryti taškiukų ir kitoių dekoracijų. galite paryškinti kai kuriuos elementus, tarkime pas mane paryškintos y, barzda, kepurė :)Palaukite kol gerai išdžius ir nulakuokite dekupažiniu laku kuris yra tinkamas stikliniams paviršiams. Jeigu dar nepatinka kaip blizga buteliukas, užtepkite dar kartą. galite tepti sendinimo priemones ir pan., tačiau čia jau reiketų šiek tiek įgūdžių. Kamštukus galite dekoruoti įvairiais burbuliukais, klijuojant karštais klijais, aišku tiks ir super klijai :) arba tiesiog nudažykite.
Šis dekoravimo būdas pats papraščiausias. Aš kai kuriuos butelius nudažiau baltais akrilo dažais,dėjau motyvus, tepiau klijais ir nulakavau. Taip pat galite pasidaryti ir medines dėžutes kalėdiniams laiškams ir kt. čia jau fantazijos reikalas. Tik primenu, jeigu medinė dėžutė lakuota arba dažyta, tai reikia nušlifuoti su švitriniu popieriumi, kad gerai pasidengtu visi dažai, motyvai ir t.t. ir aišku nenusiluptų

SĖKMES IR KŪRYBINGUMO JUMS!!!

Virtuvės fėjų beprotiškas skraidymas

2009-12-20T06:42:00.000-08:00

Och Kalėdos Kalėdos...dievinu jas. Bet šiais metais aš jų visai nejutau, tik intensyviai kepiau, dekoravau viską ką galima, skanavau ir beprotiškai skraudžiau po virtuvę. Miego trūkumas žiaurus, bet žinau, kad jau beveik viską pasiruošiau, iš mano sąrašo vis daugiau ir daugiau išbraukimų ir paukščiukų uždėjimų ir tai beproto džiugina, kad speju laiku :) Paklausite kodėl virtuvės fejų daugiskaita...cha...ogi todėl, kad mano dukriukas skraido taip pat kaip aš, tagauja imbierinį sirupą, imbiero gabaliukus, kurį ji vadina "bimbieras" :D

sako oi kaip noriu, sakau skanauk, isideda į burnytę, oiii sako neskanu...bet kas kart jo vis nori, įsideda kelioms sekundėms ir atiduoda :) bet ir tai gerai organizmas kažkiek jo gauna, bet vat sirupėlis mums puikiai sueina į arbatas-liuks.Oi nežinau kaip jūs,bet aš tikrai kraustausi iš proto gerąja prasme kiekvienais metais dėl kalėdų, nes man ši šventė pati pačiausia, dievinu ją. Man ji tokia mistinė ir fantastinė. O kaip žiba vaiko akelės kai pakuojamdovanėles, rašom atvirutes, kaip minkom tešlą ir kepam sausainiu, kaip man ir jai tai patinka. kai pasakau einam minkysim tešlą, bėga ieškoti savo kočėlo, puodų ir keptuvių, susisodina savo pliušinius draugus, kepam jiems valgyti,minko tešla, daro savo sausainiukus, kuriuos mes iškepame, po to glazūruojame. Aišku glazūros daugiau buna pilvelyje negu ant sausainių, betvis tiek tai labai miela. Oi o kaip ji mėgsta fotografuoti su mamos fotoaparatu. Ir vis kartoja "fogafuok" t.y. fotografuok mamyte :) Arba paklausiu ka darai? Sako nu mamyte kaip tu nežinai, sausainiukus!!! O ka sakau vėliau darysi? Skao piešiu ant sausainiukų, padaryk glazūros, oi kaip noriu :) Jetau kaip nuostabu būti mama ir turėti tokią puikią mažąją fėją, mamos pagalbininkę.

Aš džiaugiuosi, kad šiame etape ji labai mėgsta būti su manimi virtuvėje, kepti, glazūruoti, kad ji mėgsta apskritai viską padėti man. Ir visai nepergyvenu, kad pripils vandenes, kad pribarstys miltų, išsioterlios...juk tam jie ir vaikai, kad mokintūsi iš mūsų. Tai labai iela ir labai branginu tokias akimirkas, kai galime būti kartu. O ypač dabar kai vaikelis jau suvokia, kas yra kalėdos, kad ruošiamos dovanėlės, kad reikia būti geram joms gauti. labai geras laikas pagalvoti kas tau yra brangus, ko nori atsiprašyti, net kalėdos juk stebuklų metas. Linkiu JUms pačių geriausių kalėdų, pačio geriausio laiko su savo Šeima, branginkite ją, nes sugriauti viską yra daug lengviau negu pastatyti ir išsaugoti!!!
Štai mūsų Kalėdinė skrynia su įvairiom smulkmenom, kalėdiniai degtukai židiniui pakurti ir buteliukai imbiero sirupui.

GRAŽIŲ JUMS ARTĖJANČIŲ ŠVENČIŲ!!!!

Trys sausainiškai meduoliški Kalėdų stebuklai

2009-12-19T13:33:00.000-08:00

Dievinu Kalėdas, todėl kiekvienais metais kepu įvairius kalėdinius sausainius, kalėdines duoneles,tortus, pyragus, verdu uogienes, imbierinį sirupą ir t.t.ir šiais metai nieko nepasikeitė...tik dar daugiau...pradėjau daugiau visko dekoruoti savo rankomis, dar pasikeitė tai, kad mano virtuvės fėja-dukrytė Smiltėman labai padeda, kartu mes dekoruojame sausainius, valgome sausainiams skirtą glajų, džiaugiamės viena už kitą, kad viskas mums taip šauniai gaunasi...dievinu kalėdas, tai toks nuostabus metas, bet tik liūdna, kad mano mama taip toli, o aš jos taip pasiilgstu....ech...bet svarbiausia aš žinau, kad ji visus labai myli ir ilgisi :) O šie sausainiai bus iš trigubos porcijos, nes bus 3 skonių, tačiau Jūs galite daryti iš viengubos porcijos, tik paruoštos tešlos masę padalinti į tris burbuliukus, kur tolesnį procesą aprašysiu.

Reikės:

600 g sviesto
6 kiaušinių tryniai
3 kiaušiniai
3 puodelių rudojo cukraus
6 v.š. medaus (geriausiai grikių)
~12 stiklinių persijotų miltų (jeigu reikės įdėsite dar kai sudėsite priedus)
~3 a.š. kepimo miltelių

I skoniui reikės:

2-3 v.š.kokoso drožlių + 1 a.š. vanilės

II skoniui reikės:

2 v.š. kakavos miltelių (paprastų nesaldintų)
vanilino
20g. juodojo arba baltojo smulkinto šokolado (nebūtina)

III skoniui reikės:

1 v.š. malto imbiero
1/4 a.š. maltų gvazdikėlių
1/4 v.š. malto kardamono
1 v.š. malto cinamono

Papuošimui:

Cukraus pudra
Citrinos sultys
Žaliosios arbatos "Matcha" milteliai
kakavos milteliai
Naminio mėlynių uogienės sirupo
Kiaušinio baltymo
Įvairių pabarstukų
Kokoso drožlių
Kristalinio cukraus
Perlinio cukraus ir t.t.

Gaminimas:

Kambario temperatūros sviestą sudėjau į dubenį, įmušiau kiaušinius trynius stiklinę cukraus ir viską gerai išsukau iki vientisos masės. Į tą masę sudėjau medų, išmaišiau, pradėjau sijoti miltus sumaišytus su kepimo milteliais, pradėjau minkyti tešlą ir dėti tiek miltų, kad tešla nebūtų pernelyg trapi ir neliptų prie rankyčių. Paruoštą tešlą susukau į burbulą,ir padalinau į lygias 3 dalis, sudėjau į dubenis, į vieną dėjau I sudėties priedus, į antrą II, į trečią III ir viską gerai išminkiau atskiruose dubenyse. Vėl susukau į burbulą, suvyniojau į kaistinę plėvelę ir į šaldytuvą 2 valandoms (aš laikiau per naktį, tai man jie gavosi labai trapus).
Išėmiau vieną tešlos gumuliuką, kočiojau ant miltais pabarstyto paviršiaus ir su norima formele spaudžiau sausainėlius, kuriuos dėjau ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepiau įkaitintoje orkaitėje 180 laispnių temperatūroje 12 min.(priklauso kokio storio sausainėlius kepsite). Išimti reikia kai dailiai pagelsta, bet nesudega :)taip padarykite su visa trijų skonių tešla, šiaip vizualiai skirsis labai spalvos, tačiau labai smagu dalyti skirtingų skonių sausainėlius ir skirtingų formomų :)
Kai sausainėliai atvėsta ant kepiniams skirtų grotelių, reikia paruošti glajų.
Aš naudojau cukraus pudrą sumaišytą su naminės uogienės nuvarvintu sirupėliu ir citrinos sultimis, viską gerai išmaišome, kad gautusi pakankamai tiršta konsistencija, dedame į konditerinį maišelį su piešimo antgaliu ir piešiame.Kol glajus neišdžiūvęs beriame pabarstukus, burbuliukus, jeigu norite kokoso drožlemis papuošti tai įsipilkite šiek tiek į lekštę kokoso drožlių ir priepauskite su jau išpaišyto sausainio puse.
Kitas glajus, šokoladinius miltelius, kuriuos sumaišiaus su citrinos sultimis, pusę kiaušinio baltymo ir cukraus pudra.Viską išmaišome ir darome kaip aukšiau aprašyta.
Kitas tiesiog baltas, t.y. cukraus pudrą sumaišome su citrinos cultimis, galite įlašinti kažkokios mėgiamos esencijos, vanilės.
O žaliąjam glajui reikės 0,5 a.š. žaliosios arbatos "Matcha"miltelių, cukraus pudros, pusės kiaušinio baltymo, jeigu bus per tiršta galite įpilti vos vos vandenėlio.
Spalvas galite daryti įvairiausias, tai priklauso nuo jūsų fantazijos, tik nebijokite eksperimentuoti. Hražių artėjančių švenčių!!!
O čia mano Kalėdinė skrynia su įvairiomis savos gamybos smulkmenomis bei sausainiukais.

Žuvies pyragas su pankoliu

2009-12-18T14:03:00.000-08:00

Mėgstu žuvį ir pankolį. Kažkai netyčia čia tas receptas atsirado. Nes parduotuvėje pamačiau pankolį ir nusprendžiau pradžioje, kad kepsiu su mėsa, tačiau po to supratau, kad labai noriu žuvies, kaip sakiau taip padariau. Kažkada dariau Jamie Oliverio žuvies pyragą ir matyt šis tas atmintyje buvo likę, tačiau skoniškai gavosi visiškai skirtingi, nes daug ką pakeičiau pagal save, kai ką pridėjau papildomai, bet galutinis rezultatas-puikus.Norit šį apkepą galima keisti 100 kartų kaip ir daugelį kitų apkepų. O šitas dar puikuis tuo, kad apvertus iškepusį apkepą į lekštę gausite apverstą žuvies pyragą, tikrai burnoje tirpstantį ir gaivų, pankolių dėka.

Reikės:
300 g nuskustų ir plonais griežinėliais supjaustytų bulvių
150g., kūbeliais supjaustyto moliūgo
alyvuogių aliejaus skardai pateptiir kepimui
4 nuluptos ir supjaustytos česnako skiltelės
3 nulupto ir griežinėliais supjaustyto svogūno
1 nulupto ir griežinėliais supjaustyto pankolio svogūnėlio
500g., pangasijų filė
šaukštas sviesto
250 ml grietinės
50ml. pieno arba liesos grietinėlės
1 kiaušinis
2 saujų šviežiai tarkuoto parmezano (ir šiek tiek - pabarstyti)
jūros druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
džiuvesėlių
6 lazanijos lakštų
galima citrinos

Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C temperatūros. Iš pradžių pasūdytame verdančiame išvirkite bulves su moliūgais, tada nukoškite kiaurasamčiu.Įdėkite sviesto ir supilkite piena ir sutrinkite iki vientisos masės be gumulėlių. Ant nedidelės ugnies pastatykite troškinimo indą, įpilkite aliejaus, sudėkite česnakus, svogūnus, pankolius.Uždenkite ir troškinkite ~15 minučių kol sumuinkštės, dažnai maišykite.
Į kepimo formą įpilkite aliejaus, užberkite džiuvesėlių, kad pasidengtų visas dugnas. Sudėkite žuvį,pabarstykite druska bei pipirais, sudėkite česnako, svogūnų ir pankolių mišinį. Uždėkite bulvių ir moliųgų masę, išlyginkite. Apvirkite lazanijos lakštus, sudėkite ant apkepo. Sumaišykite grietinę su grietinėlę, parmezaną,įmuškite kiaušinį, išmaišykite, pabarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir užpilkite ant apkepo viršaus. Kepkite apie 30 min. ~180-200 laipsnių karščio orkaitėje kol gražiai apskrus. Galima patiekti su citrinų puselėmis.

SKANAUS!!!

Gaminimas:

Sluoksniuotis

2009-12-18T13:36:00.001-08:00

Oi čia šis receptukas atsirado sujungus du mano mėgiamus receptukus ir + kalakutienos faršas. Tikrai labai skanus, sotus apkepukas. Šiaip labai mėgstu apkepus, nes viską sudėjai ir gali kuistis namuose. Tačiau galite nedaryti apkepo, o galite patiekti atskirai :)

Reikės:

0,5kg., miltingų bulvių
~250-300g., svogūnų galvų
1 stiklinė pieno
2 kiaušiniai
0,5 kg., paruošto kalakutienos faršo
džiuvesėlių
alyvų aliejaus skardai patepti
300g. obuolių
v.š. čiobrelių, tinka džiovinti
200g., grietinėlės
80g., fermentinio sūrio
pipiriukų, druskytės

Gaminimas:

Į kepimo skardą įpilame aliejaus ir ištepame, apibarstome džiuvesėliais, kad pasidengtu dugnas. Tada išklojama faršą ir išlyginame. Nuskustas bulves supjaustome plonais griežinėliais, išsiverdame. Išviruses nusunkiame, sutriname, supilame grietinėlę sumaišytą su 1 kiaušiniu išplakite iki vientisos masės. Supilkite grietinėlę į karštas bulves ir greitai maišykite, įdėkite šiek tiek sūrio (~20g). Bulvių masę sudėkite ant mėsos, išlyginkite. Apibarstykite čiobreliais.Tada pusžiedžiais supjaustykite svogūnus kir sudėkite per visą bulvių masę, tačiau jeigu nemėgstate aitraus svogūnų kvapo ir skonio galite nedėti visai arba dėti gerokai mažiau. Nulupkite obuolius, padalykite juos į keturias dalis, paskui išskobkite sėklas ir supjaustykite plonomis skiltelėmis. Gražiai išdėliokite. Išplakite pieną su kiaušiniu ir pilkite palei apkepo kraštus.

Tada apkepą apibarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite apie 40 min., apie 180 laipsnių orkaitėje.

PATARIMAI:

Tarp svogūnų bei obuolių galite dėti šalavijų lapelius. O vietoje pieno naudoti grietinę.
Svogūnus ir obuolius pjaustykite itin plonai arba galite tarkuoti trintuve, kur daro griežinėlius.

SKANAUS!!!

Raudonosios želė tortas

2009-12-18T06:04:00.000-08:00

Šį desertą jau esu labai seniai nusižiūrėjusi viename užsienietiškų blog'ų, man jis atrodė toks mistinis ir sudėtingas iš foto, bet paskaičiusi sudėtį ir gamybą supratau, kad jis labai paprastas. Tik laukiau tinkamos progos, kuri kaip tik ir atsirado :)

Esu mačiusi torčiuką ir lietuviškuose blog'uose modifikacijas, tačiau pats originaliausias,kurį ir pati Palachinka paėmė ir perdarė su serbentais. Bet ištiesų pirminis šaltinis yra su braškėmis, tačiau šaltinį nurodysiu Palachinkos, nes originalus receptas žurnale. O juokingiausia buvo tai, kad aš net nesvarščiau serbentų galimybės, nes jų tokiu laiku tiesiog nėra, o šaldytų trintų braškių su cukrumi turiu visada šaldiklyje :) perpjauto jo parodyti negalėsiu, bent šiandien, nes vyras jį nešasi į darbo šventę, bet kepu antrą ir jis liks namuose, bus prapjautas ir nufotografuotas. O dar atsitiko toks dalykas, per šitą kepimą, iškepė tešlos padas, o gi žiūriu maža skylutė atsiradusi, na kaip įtrūkimas, supyliau želė, o ji man ir teka i kepimo formos vidų, na galvojau bus šnipštas iš torto, tačiau sustingusį išėmiau iš formos ir gavau torčiuką su želė sijonėliu :))) atrodo lyg būtų šaldytą dvejuose formose :))) Na ką gi pristatau savąjį variantą su braškėmis Jūsų teismui

Reikės:

Šokoladinei tešlai
250 g miltų
60 g kakavos miltelių
150 g sviesto
60 g cukraus pudros
1 kiaušinis

Braškių želė:
400 g braškių (aš naudojau šaldytas, pertrintas)
100 g cukraus
20 g želatinos (arba braškių želė galima, tik cukraus tada dėkite kokius 20-50g.)

Šokoladinis sluoksnis:
200 g juodo šokolado
200 ml riebios grietinėlės 35%

Braškių papuošimui, taip pat galima apibarstyti jas cukraus pudra.

Gaminimas:
Iš visų produktų suminkyti tešlą, suvynioti į maistinę plėvelę ir šaldyti apie 2 val., kol visas tešlos gumuliukas bus kietas.

Želatiną išbrinkinti,ir ištirpdyti 0,5 stiklinės karšto vandens, o jeigu naudosite Dr. Oetker želatiną tai reikia karštame vandenyje tirpinti iš kart be brinkinimo, o ne brinkinti. Braškes sutrinti blenderiu iki vientisos masės, tada perspausti per marlę ir likusias marlėje sėklas išmesti, o į likusį skystį sudėti cukrų ir gerai išmaišyti. Supilti atvėsusę tirpintą želatiną. Jeigu dėsite braškių želė, darykite viską taip pat, tik cukraus ne 100g., o 20-50g. atIšmaišyti.

Grietinėlę užvirti ir užpilti ant susmulkinto šokolado. Kelias minutes palaukti ir gerai išmaišyti. Turi gautis vienalytė skysta šokoladinė masė.

Tešlą iškočioti ir įkloti į 28 cm skersmens kepimo formą, prispausti kraštus, dugną subadyti šakute. Uždengti kepimo popieriumi, pripilti pupelių, žirnių ar ryžių ir kepti iki 180° C įkaitintoje orkaitėje 20 minučių. Kepimo popierių su pupelėmis nuimti ir dar kepti ~5 minutes. Ant atvėsusio šokoladinio pagrindo supilti ataušusią želė ir šaldyti šaldytuve kol sustings. Užpilti atvėsusę šokolado masę ir gerai atšaldyti, geriausiai net per naktį. Papuošti mėgiamomis uogomis. Aš puošiau braškėmis, nes braškių želė tarp šokoladinių sluoksnių.

O mano asmeninis komentaras būtų toks:
ga,lima naudoti bet kokias mėgiamas raudonas uogas, avietes, serbentus, spanguoles ir t.t. Aišku tik todėl raudonas, kad šis tortas vadinasi "Red tart":)

SKANAUS!!!

Green Tea Muffins

2009-12-16T05:30:00.000-08:00

Man šie keksiukai asocijuojasi su elfais, nežinau kodėl...matyt dėl spalvos. Skonis labai idomus, kas mėgsta žaliąją arbatą patiks tikrai...kas ne...tai geriau nekepkite...nes galite nusivilti :) spalva labai kalėdiška ir manau kokie ryškiai raudono glajaus burbuliukai atrodytų įspūdingai :)Receptuką pakeičiau pagal save, nes neturėjau japoninių pupelių azuki, todėl dejau razinas,bet manau tiktų ir spanguolės ir vyšnios...nežinau tik samprotauju, kas skoniškai būtų visai gerai :) Recepto originalas iš ČIA

Reikės:
2 Puodeliai miltų
0,5 a.š. druskos
2 kupini v. šaukštai cukraus
1 a.š. vanilės (pagal originalų receptą jos nededama)
1 v.š.kepimo miltelių
Kiaušinis
1 puodelis pieno
100 g. margarino kepimui(aš dėjau sviestą)
2 v.š. žaliosios arbatos miltelių "Matha"
sauja juodųjų razinų

Gaminimas:

Sumaišiau miltus, kepimo miltelius, druską, cukrų,vanilę, žaliosios arbatos miltelius. Ištryniau sviestą su kiaušiniu, tada pyliau pieną. Supyliau birius ingredientus.Paėmiau šluotelę bandžiau plakti, bet supratau, kad teks traukti plaktuvą :) nes per sunku plakti iki vientisos, gražios masės.

Gavosi malonios žaliai-salotinės...tokios elfiškos spalvos masė. Tiršta kaip gera kaimiška grietinė.
Įdėjusi į kiekvieną formelę tešlos, įdėjau po kelias razinas (dėkit pagal skonį). O šiaip aš manau vietoje jų galima naudoti ir kitokius džiovintus vaisius.
Pagal originalų receptą tai dedamos pupuolės "azuki" (Japoninė pupuolė arba Raudonoji pupelė(žr.žemiau), kadangi jū neturėjau puikiai tiko ir šios razinos :) Ant razinų uždėjau dar vos vos tešlos. Jeigu mėgstate saldžiai dėkite cukraus daug daugiau, nes keksiukai nėra saldūs. Jie tokie gaivios žaliosios arbatos skonio. Gavosi 12 keksiukų "su kaupu" iš esmės būčiau laisvai padariusi kokius 16-18 vidutinio dydžio. Kepti apie 190 laipsnių orkaitėje apie 25-30 min.
Šios pupelės buvo prijaukintos Himalajuose, tačiau kaip maisto produktas paplitęs gana plačiame Tolimųjų Rytų regione. Plačiai naudojamos kinų (kin. 小豆 xiǎodòu / 红豆 hóngdòu), korėjiečių (팥 pat) ir japonų (azuki) virtuvėse. Pagrindinis raudonųjų pupelių produktas yra saldi raudona pasta (kin. 豆沙 dòushā, jap. 餡子 anko), gaunama verdant pupeles su cukrumi iki visiško suvirimo. Ši pasta naudojama Tolimųjų Rytų virtuvėse kaip vienas pagrindinių produktų gaminant desertus. Iš šios pastos gaminama sriuba (kin. 紅豆湯 hóngdòutāng, jap. shiruko), kuri gaunama pastą atskiedžiant vandeniu ir pašildžius. Dažniausiai tokioje sriuboje plaukioja gličių ryžių kukuliukai. Pasta gali būti įdaromi įvairūs ryžių patiekalai Šaltinis čia

Spurgytės "irisiukas ir šokoladukas"

2009-12-16T04:56:00.000-08:00

Mano mergytė labai mėgsta suktis su manimi virtuvėje, tai mes prisigalvojame įvairios veiklos. Mes paišom ne tradiciškai ant popieriaus, bet ant sausainių, kadangi dabar žiema tai statom bokštus iš sausainių, meduolių, su sausainių formelėmis darome ne smėlio pilis, bet tešlos pilis ir t.t. kartais jaučiuosi žaisdama su ja kaip Alisa stebuklų šalyje. Nuostabu, nes ji labai mėgsta žaisti su manimi tokius žaidimus virtuvėje. Ji gali pykti ant viso pasaulio, nieko nenorėti veikti, bet jeigu aš pasakysiu eina minkysim tešlą- vaikas tą pačią sekundę apsiramina ir ne tik, kad eina, o bėga tiesiai į virtuvę minkyti tešlos :)Ji man pasako ko reikia dėti į tešlą, matyt todėl, kad viską darome kartu tai atsimena. Dukrytė vardu Smiltė turi, net močiutės dovanotą medinį kočėlą bei metalinius virtuvinius vaikiškus indus,kuriuos parvežė iš vokietijos, jie man primena tarybinius tokius raudonus puodus su baltais taškeliais, tik pas ją balti su mėlynais, tikri emaliuoti puodai, kuris nukritęs tampa labai tikroviškas, nes atšoka emalė :) dar turi keptuvę su medine rankena bei puoda su samčiu, medines sumažintas menteles maišyti kepinius,įvairias priskonines, atsidaro spintelę ir man sako dedu, kiaušinius, druska, miltus ir t.t. sako tik medaus negalima daug dėti, nes daktarė neleidžiadaug valgyti, nes išbers kūnelį :)))) žodžiu kaip tikra gaspadynė :)Labai smagu, kad mes su ja šitaip susidraugavome nuo pirmųjų jos gyvenimo dienų ir po truputį po truputį tapo mano mažos virtuvės fėja. Linkiu visoms mamos, kad jų dukrytės irgi būtų mažosios fėjos, kurios mokytūsi iš savo mamyčių jaustis kaip stebuklų šalyje. Tai juk taip smagu, kada gali išsipeckioti kalėdinių sausainių glazūroj ir atrodyti kaip kipšiukas, valgyti tešlą, kočioti ir minkyti, daryti nepavykusius sausainius, bet rodyti begalines pastangas ir niekas tau nedraudžia, o tik giria:)Manau vaikams to labai reikia. Ir gerbiu tas mamas, kurios kartu gamina, tvarkosi, plauna ir gamina. Juk vaikai mokosi iš mūsų.b Gražių artėjančių švenčių.

Reikės:
Varškė (3pak.) - 540 g
Vanilinas - 1 arbat. šaukštel.
Kiaušiniai - 5 vnt.
Kepimo milteliai - 1 arbat. šaukštel.
Šiek tiek druskos
Miltai(žiūrėkite pagal tešlą)
Minkšti irisiukai
Šokoladiniai saldainiai, gali būti "aguona", bet tiks bet kokie mėgiami
Aliejus kepimui
Cukraus pudra pabarstymui

Gaminimas:
Varškę ištrinti kartu su cukrumi, vanilinu ir kiaušiniais bei druska. Supjaustykite irisiukus ir mėgiamus šokoladinius saldainiukus(dėkite pagal skonį)sudėkite į varškės masę. Pilkite perisijotus miltus kartu su kepimo milteliais, miltų dėkite tiek, kad masė būtų nei per kieta nei tokia, kad galetumėte laisvai rankomis suformuoti spurgytę. Aš formavau drėgnomis rankomis nedidelius kukuliukus ir kepiau įkaitintame aliejuje. Irisiukai tampa tąsūs, o šokoladas tirpsta burnoje. Šių dviejų saldėsiu derinys nepakartojamas. Iškepusius dedame ant popierinės servetėles, po to dedame i dailią lekštę apiberiame persijota cukraus pudra ir SKANAUS!!!

Ponas Paršelis Kriu Kriu

2009-12-15T06:04:00.000-08:00

KRIU KRIU!!! Čia paršeliai!Jie tikrai mieli ,juokingi, minkšti ir geri tuo, kad ... yra labai populiarus tarp vaikų. Recepto originalas iš Cookbook Paneangeli, tačiau pasiskolinau iš savo korifėjos Tanios.Didelis AČIŪ Jai! Šių kiaulių kepiniai gali būti patiekiami kaip užkandis, pasirinkant net skirtingus įdarus.
Čia nebuvo padaryta nieko sudėtinga, o rezultatas yra puikus. Kiauliukai minkšti ir skanūs, kurie puikiai tiks vaikų šventei, parenkant skirtingus įdarus ir keiciant snukučio išraiskas, manau čia begalinė terpė fantazuoti ir kurti :)Dukrytė gamino kartu su manimi ir man labai padėjo, ji buvo sužavėta šių kiauliukų ir kas svarbiausia labai noriai valgė ir vis pažiūri į kiauliuką ir sako mamyte ogo...žiūrėk koks kiauliukas :) :) :) tikiuosi Jūsų vaikai bus taip pat sužavėti kaip maniškė, jeigu kepsite jiems.

Reikės:(apie 20 paršelių, tačiau man gavosi 23):
500g miltų,
Šilto pieno 200ml
30g cukraus
60g sviesto (labai gerai gaunasi su lydytu sviestu)
1 šaukštelis druskos
1 kiaušinis
1 kubo mielių (jeigu nemėgstate mielių kvapo dėkite per pus mažiau mielių, nes kūbas mielių eina maždaug 2kg. miltų)

plaktas kiaušinis
kmynai ar saujelė juodųjų alyvuogių,
truputėlį vandens

Vieno paršelio įdarui:
griežinėlis kumpio
griežinėlis rūkyto arba kitokio mėgiamo sūrio
majonezo

Gaminimas:
Ištirpinkite mielių į dalį pieno, įdedame cukraus šaukštelį. Pridėti persijotus miltus ir išmaišom. Tada sudedame visus kitus ingredientus skirtus tešlai, išskyrus pieną, kuris buvo truputį "ne laiku" įpiltas :) minkome, kol susiforuos gražus kamuolys, kuris pakils iki dvigubo kiekio.

Kai tešla pakilo dvigubai kočiojame lakštą 3-4mm storio ir padarome 40 žiedų su 7cm skersmens (kūnams) ir 20 žiedų su 2,5 cm skersmens (nosims). Pastariesiems padaryti skyles su šiauduku (šnipukus). Padarome tešlos juosteles 2cm (ausims)40vnt.
Į kepimo popieriumi išklodą formą dedame sktyruliukus, į centrą dedame kumpį, sūrį ir majonezą, kito skrituliuko pusę (viršų) teptuku patepame vandeniu ir sujungiame skrituliuką su įdaru.Taip padarome su visais. Tada su teptuku tepame plaktą kiaušinį ant "blogosios" šmipuko ir ausyčių pusės ir klijuojame ant jau padarytų apskritimų. Ištepame plaktu kiaušiniu visą paršiuką, priklijuojame kmynu arba tešlos akis ir leidžiame jiems kilti apie valandą, galima apadengti.

Kepkite 180 laipsnių apie 30min. kol gražiai apskrus iki auksinės spalvos Iškepusius galima tepti teptuku su vandeniu, tada jie tampa skaidrus, leiskite atvėsti.Jeigu nusprendėte daryti akis iš alyvuogių, tada ant jau iškeptų paršiukų akių vietose reikia tepti pajonezą ir padarius mažus skrituliukus peiklijuoti.

Mūsų kiaulės baigtos, skanaus!

Mėlynių pustortis su baltymų kremu

2009-12-09T06:29:00.000-08:00

Šis pyragiukas įdomus, taciau nežinau...antrą kartą tokio pačio nekepsiu, nebent tik pjaustysiu padą, kaip parašiau apačioje ir mėlynių kremą tepsiu tap sluoksnių, nes padas storas ir sausokas, o kremas neisigeria pakankamai,tačiau jeigu šį pustortį valgyti su ledais ar groetinėle tai tada liuks.
Reikės:

mėlynių (500g.)arba mėlynių uogienės pagal skonį be skysčio
100g., minkšto sviesto
75g., cukraus(jeigu dėsite saldžią uogienę dėkite mažiau)
vanilės
Žiupsnelis druskos
300g. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. grietinės
150g.miltinio cukraus
100g.maltų migdolų

Gaminimas:
PATARIMAS Tai originalus pustortis, man labiau primenantis pyragą. Pustorčio viršų dengiantį "sniegą"-margį reikia atsargiai apkepti orkaitėje, o kad jis per daug nepaskrustų, galima pridengti folija. Pusę baltymų putų išplakti šiek tiek vėliau, sukrėsti ant pustorčio ir kepti, kol gražiai apskrus.

Mėlynes nuplauti, suskinti kotelius, suberti ant servetėles ir gerai nusausinti. Sviestą išsukti su cukrumi. Sukant palaipsniui suberti vanilę, druską, sukrėsti trynius ir suberti miltus su kepimo milteliais. Galiausiai sukrėsti grietinę. Viską gerai išmaišyti.
24cm., kepimo formą ištepti riebalai ir sukrėsti tešlą. Tešlos viršų išlyginti ir apibarstyti džiuvesėliais. baltymus išplakti iki standžių putų, plakant palaipsniui suberti miltinį cukrų. usę kremo sumaišyti migdolais bei mėlynėmis ir sukrėsti ant tešlos. Kepti 175 laipsnių orkaitėje apie 60 min.,apatinėje lentynoje, tada išimti ir sukrėsti likusius baltymus ir dar kepti apie 20-25 min.,galie kepti viską iš kart, tačiau labai žiūrėkite baltymų "sniegą".

P.S.Puikiai tiks bet kokios kitos uogos.Šį pustorti, kitą sykį darysiu kiek kitaip.Man neptiko, kad melynės tapo juodos, nors kremas buvo labai skanus ir sodrios violetinės spalvos-įspūdingas...o visam baltymu "sniegui" visas 80 min., tūnoti orkaitėje tikrai per daug. Todėl įkėliau kelis patarimus recepto pradžioje. Dar manau, jog labai skanu butu daryti štai kaip: Iškepti tešlą su mažąja dalimi kremo, tada iškepusį perpjauti į 3 lakštus ir daryti su šiuo kremu pertepimus, o viršutinį lakštą aptepti baltymais ir pašauti į orkaitę, kad pasidarytų morengas, išėmus uždėti ant viso torčiuko, šonus aptepti likusiu mėlynių kremu. Kremas buvo labai skanus, nes aš dariau ne su uogomis, o su uogiene...tai man jis toks saldziai su rūgštele, labai švelnus kremas gavosi...kurį iškepus nusivyliau,tačiau gal būt, kremas su uogomis naturaliomis, iškepus bus labai skanus, nežinau. Pagrindas gaunasi pakankamai storas...todėl ir norisi man jį perpjauti pusiau :))) Tačiau nusivežus jį pas draugus buvo pusė suvalgyta, o pusę palikome draugams, nes vyrukas labai mėgsta storapadžius torčiukus ar pyragus su pienuku vakare žiūrint TV :) tai žodžiu sau neįtikau, tačiau mūsų šeimos draugas liko patenkintas ir tasd džiugina :)
Gražaus vakarėlio ir artėjančių švenčių bumo :)

SKANAUS!!!

Bulviniai blynai "Kas ten?"

2009-12-09T06:22:00.000-08:00

Mano dukriukas mėgsta labai blynus visokius visokiausius...tai aš ir kepu su visokiais įdarais, tešlom ir t.t. gavosi skanūs...šalti kaip bulviniai pyragėliai :)

Reikės:
Tešla

0,5 kg., bulvių
Druskytės
Česnako 5-6 skiltelės
kiausinukas
pipiriukų šviežiai maltų
1-2 v.š.miltų
žuvies pirštelių
riebalų kepimui

TIKS BET KOKS KITAS PADAŽIUKAS KOKĮ MĖGSTATE. ŠĮ DARIAU VYRUI, JIS AŠTRUS, TAČIAU BLYNUKAMS SU ŽUVIES ĮDARU LABAI TINKA.
Reikės:
v.š. garstyčių
0,5 a.š. džiovintų čili pipiriukų miltelių
šlakelis alyvų aliejaus
Svogūnas
Poras
šiek tiek salierų lapų
pusė a.š. cirtinų sulčių
šiek tiek rūkytų lašinukų

Gaminimas:

Bulves nuskusti ir sutarkuoti. Įspausti česnako skiltelias, įberti druskos, pipirų, miltų, įmušti kiaušinį. Viską išmaišyti iki vientisos masės.Susipjaustyti normais gabaliukais žuvies pirštelius (galie dėti sūrį, dešrelių puseles).Pilti aliejų į keptuvę,gerai įkaitinti, šaukštu dėti blynus,dėti žuvies pirštelio, užtepti šiek tiek tešlos ir kepti iš abiejų pusių. Tinka visi įmanomi ir mėgiami padažai. Vienas mylimiausių vyro garstyčių padažiukas-aštrus.

SKANAUS!!!